- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-218-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1632-753/2009 pagal ieškovės A. B. atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-9), kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę B. pavardę, nustatyti sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), dukters R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. B.; nustatyti sūnaus M. B., gimusio 1(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. B.; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. R. ir S. išlaikymui po 350 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; priteisti iš ieškovės sūnaus M. išlaikymui po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; padalinti turtą ieškovės nurodyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą sūnums M. ir S. bei dukrai R. po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti vaikų M., S. ir R. gyvenamąją vietą su motina A. B.. Nurodė, kad su atsakovu kyla nesutarimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, atsakovas nesirūpina savo vaikais, todėl iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant užtikrinti vaikams nuolatinį mokyklos lankymą Kaune bei jų išlaikymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo G. B. laikiną išlaikymą sūnums M. B., S. B. ir dukrai R. B. po 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant mokėti išlaikymą vaikams nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y.2009-10-29 d. iki bus priimtas teismo sprendimas; nustatė vaikų M., S. ir R. gyvenamąją vietą su A. B. iki bus priimtas teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes (atsakovas G. B. visiškai nesirūpina savo vaikais, kyla nesutarimai su atsakovu dėl vaikų gyvenamosios vietos, reikia užtikrinti vaikams nuolatinį mokyklos lankymą Kaune), pateiktus rašytinius įrodymus, į ieškovės reikalavimų dydį bei į tai, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas nuolatinis išlaikymas, o bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. atskiruoju skundu (b. l. 71-72) prašo iš dalies panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nutartį nustatant, kad sūnaus S. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakovu, nepriteisiant jam išlaikymo iš atsakovo; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo nutartis yra iš dalies nepagrįsta, neobjektyvi, priimta neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus su byla susijusias aplinkybes, dėl ko yra iš dalies naikintina, remiantis sekančiais motyvais:
1. Ieškovė meluoja, kad atsakovas nesirūpina vaikais, neprisideda prie jų išlaikymo ir dėl jų gyvenamosios vietos kyla nuolatiniai ginčai. 2009 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė, nepranešusi atsakovui, išsivežė vaikus ir dalį santuokoje įsigyto turto į Kauną. Ilgą laiką ji visiškai neleido apeliantui matytis ir bendrauti su vaikais ir tik jam kreipusis į vaikų teisių apsaugos institucijas bei policiją, ieškovė geruoju sutiko, kad atsakovas laisvu nuo darbo metu matytųsi ir būtų kartu su vaikais. Būnant vaikams kartu su apeliantu, jis juos visiškai išlaiko, duoda kišenpinigių, padėjo susiruošti mokslo metams, pirkdamas jiems būtinus mokslo reikmenis bei kitus daiktus.
2. Teismas pažeidė šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi išimtinai ieškovės teiginiais, bet neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes. Ieškovė klaidina teismą ir piktnaudžiauja teise, siekdama dar iki teismo proceso pradžios pripažinti atsakovą asmeniu, su kuriuo negalima nustatyti vaikų gyvenamosios vietos bei kuris neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovė nuslėpė savo amoralų elgesį dėl santuokinės neištikimybės, be to, nereikalauja, kad su ja būtų nustatyta ir neįgalaus sūnaus M. gyvenamoji vieta. Iki teismo nutarties priėmimo sūnūs S. ir M. nuolat būdavo kartu su apeliantu, o su sūnumi M. ir dukra R. jis nuolat bendrauja.
Atsiliepimas
Ieškovė A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 77-78) prašo skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, prašydamas sūnaus Sigito gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nepateikia nei vieno argumento ir įrodymo, patvirtinančio, kad vaiko gyvenimas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams. Priešingai, atsakovas pateikia 2009-09-02 Šeimos aplankymo aktą, iš kurio matyti, jog S. gyvenimas su tėvu neatitinka vaiko interesų gauti geriausias pagal aplinkybes įmanomas gyvenimo ir mokymosi sąlygas, nes akte konstatuota, kad sanitarinės sąlygos blogos, gyvenimo ir buities sąlygos blogos, vaikas paliekamas svetimų žmonių (kaimynų M.) priežiūrai. Nors atsakovas skunde teigia, kad išlaikymą vaikams teikia, tačiau nepateikia nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Teismui 2009-10-29 priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas jos taip pat nevykdo, nutartimi priteisto vaikams išlaikymo neteikia, sūnų S. pasiimti ieškovei neleidžia, nors įstatyme įtvirtinta (LR CPK 151 str. 3 d.), kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nesustabdo nutarties vykdymo. Ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą dėl M. gyvenamosios vietos nustatymo, žinodama šio sūnaus norą gyventi su tėvu, tačiau keičiantis sūnaus norui, ieškovė patikslins ieškinio reikalavimą ir sūnaus M. gyvenamąją vietą teismo prašys nustatyti su ja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR CK 3.65 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurias ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.) bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo G. B. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų M., S. ir R. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, padalinti turtą. Taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti po 350 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka dalyje dėl sūnaus S. B. gyvenamosios vietos su motina nustatymo bei laikino išlaikymo šiam vaikui priteisimo.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių veiksmų vaikų atžvilgiu, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Iš byloje esančio Kaišiadorių rajono (miesto) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2009-09-02 Šeimos aplankymo akto išvadų matyti, kad gyvenimo ir buities sąlygos gyventi vaikui yra blogos, atsižvelgiant į vaiko amžių bei gyvenimo ir buities sąlygas, berniukui vienam likti namuose būtų nesaugu. Vaikui bus sunku pasiekti mokyklą, kadangi toli eiti nuo namo iki pagrindinio kelio, kur atvažiuoja autobusas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone, tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi (b. l. 73). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis pamainomis dirba Pravieniškių 3-se pataisos namuose ir du kartus per savaitę visą parą budi. Minėtame Vaikų teisių apsaugos tarnybos akte nurodyta, kad kol tėvas bus darbe, berniuku pasirūpins kaimynai M.. Kolegijos nuomone, sūnaus S. gyvenimas su tėvu, palikimas svetimų žmonių (kaimynų) priežiūrai neatitinka vaiko interesų gauti geriausias pagal aplinkybes įmanomas gyvenimo ir mokymosi sąlygas, pažeidžia vaiko interesus. Ieškovė dirba dienomis, todėl gali tinkamai pasirūpinti vaikais bei užtikrinti, kad jie lankytų mokyklą. Remiantis aukščiau nurodytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus S. interesus, nustatė vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su mama – A. B..
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Ieškovė teigia, kad atsakovas visiškai nesirūpina vaikais, apeliantas teigia, jog būnant vaikams kartu su apeliantu, jis juos visiškai išlaiko, duoda kišenpinigių. Civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti gana ilgą laiką, o išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi svarbus ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, pagrįstai priteisė šalių vaikams M., S. ir R. laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo. Apeliantas neginčija priteisto laikino išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą, taip pat galutinio išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą CPK nustatyta tvarka.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.