Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1146-619/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2A-1146-619/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16514-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB „Legal balance“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1146-619/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16514-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. M. (toliau - atsakovas) 450,00 Eur negrąžinto kredito, 12,21 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 449,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė 450,00 Eur negrąžinto kredito, 12,21 Eur mokėjimo palūkanų, 73,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 536,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,35 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo A. M. (A. M.) valstybės naudai 3,27 Eur (tris eurus ir dvidešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 685072002. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nustatytais terminais mokėjimų neatliko. 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir ieškovė sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis).

5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis 6.870 str., 6.872 str., 6.101 str., reikalavimą dėl 450 Eur dydžio negrąžinto kredito priteisimo tenkino. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti 12,21 Eur bendra vartojimo kredito kaina pagal savo paskirtį laikytina mokėjimo (pelno) palūkanomis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartinės prievolės mokėti fiksuotas palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu nevykdė, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę, kylančią iš sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 685072002, priteisė 12,21 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 449,11 Eur palūkanų už 328 dienas, kompensuojančių kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais, praleidus sutarties vykdymo terminą. Vadovaudamasis šalių 2015 m. sausio 26 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 685072002 7.1 punktu, teismas sprendė, kad šios palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kurių paskirtis kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą ir savo esme yra netesybos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 111,06 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis ir pažeidžiančiomis minimalų vartotojo teisių apsaugos standartą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytu 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifu, sprendė, jog ieškovui už pradelstą laiką (328 dienos) priteistina iš viso 73,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų ((450,00 Eur x 0,05 proc.) x 328 d.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti 449,11 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

8. Nurodė, kad teismas tinkamai neidentifikavo apeliantės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Pažymėjo, jog neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties pasibaigimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties pasibaigimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties pasibaigimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

9. Pažymėjo, jog atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 450,00 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 12,21 EUR bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 199,60 proc., per 30 (trisdešimt) dienų laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 199,60 proc. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties pasibaigimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne Sutartyje įtvirtintą 199,6 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje įvirtintą 111,06 proc. metinę palūkanų normą. Pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Apeliantės vertinimu, teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad Apelianė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties pasibaigimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 328 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 4 metus.

10. Mano, jog teismas neskiria mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, paskirties ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų, kurios yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu vien už įvykdyti prievolę termino praleidimą. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas apelianto ieškinyje išdėstytus argumentus, Sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo A. M. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. Nr. 685072002, su priedais kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui iš viso 450 Eur dydžio kreditą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradine kreditore neatsiskaitė, todėl pastaroji sutartį vienašališkai nutraukė. 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria, pradinė kreditorė perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

13. Nagrinėjamu atveju, ieškovė (apeliantė) nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškinio dalies dėl 449,11 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo priteisimo. Ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ne netesybas ar kompensuojamąsias palūkanas, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

15. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

17. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomas priteisti 449,11 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas (netesybas).

19. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta specialiosiose sąlygose, sudaro 199,6 proc. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte numatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles (sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas).

20. Sutiktina su apeliante, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti sutartyje nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 199,6 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktai).

21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 449,11 EUR palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų ir šalių aptartas mokėjimo palūkanas nepagrįstai sumažino remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurios nuostatos taikomos tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 199,6 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Sutiktina su apeliante, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, laikoma, kad jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi ieškovei privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

23. Aptariamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2015 m. sausio 26 d. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.) nustatė kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

24. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi, būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

25. Nagrinėjamo ginčo atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatyta bendra kredito kainos metinė norma (199,6 proc.) yra mažesnė, nei sutarties sudarymo metu įstatyme numatyta jos didžiausia riba. Šiuo atveju ieškovė palūkanas paskaičiavo taikydama 111,6 proc. metinę palūkanų normą, be to, už trumpesnį laikotarpį, nei faktiškai pradelstas kredito grąžinimo terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų mažinti nebuvo pagrindo.

26. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensacines palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

28. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas keičiamas ir ieškovės reikalavimai tenkinami pilnai, atitinkamai perskirstytinos ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 21 EUR žyminio mokesčio išlaidų, kurios tenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieškinį pilnai, taip pat iš atsakovo priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 5,58 Eur.

29. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurios tenkinus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 12,21 Eur (dvylika eurų ir dvidešimt vieną euro centą) bendros vartojimo kredito kainos, 449,11 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir vienuolika euro centų) mokėjimo palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 911,32 Eur (devynių šimtų vienuolikos eurų ir trisdešimt dviejų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,58 Eur (penkis eurus ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679 naudai 15 Eur (penkioliką eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė