Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-14 · Administracinė byla Nr. A-492-2247-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
A-492-2247-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02323-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
G. B.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-2247/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02323-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 16.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-952-643/2013 pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. G. 2012 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (t. I, b. l. 1-7, t. II, b. l. 1-2) prašydamas:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. rugpjūčio 8 d. aktą Nr. 1SS-(2.25)-1446; panaikinti NŽT 2012 m. liepos 9 d. vykdyto konkurso į šios įstaigos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pagal 2012 m. birželio 6 d. skelbimą Nr. 23273 komisijos sudaryto NŽT pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolo Nr. 42 dalis: 2.1) egzamino žodžiu vertinimo suvestinę lentelę; 2.2) pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinę lentelę; 2.3) komisijos sprendimą dėl konkurso laimėtojos G. B.; 2.4) protokolo priedus – pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei (skelbimo Nr. 23273), pasirašytas komisijos narių Z. K., P. M., G. L., A. M. ir A. B.; įpareigoti NŽT ištaisyti neobjektyvius pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo rezultatus ir galutinius suvestinius egzamino žodžiu ir raštu vertinimo rezultatus NŽT pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokole Nr. 42 ir pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo – nuspręsti, kad konkursą laimėjo S. G.; įpareigoti NŽT priimti į Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pagal 2012 m. birželio 6 d. skelbimą Nr. 23273 vykusio konkurso laimėtoją S. G.; panaikinti NŽT 2012 m. rugpjūčio 23 d. aktą Nr. 1SS-(3.5)-1539; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, turtinę žalą dėl neteisėtų NŽT veiksmų, kurią sudaro konkursą laimėjusio asmens negautos pajamos pagal Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareiginį atlyginimą, padaugintą iš laiko, kurį konkurso laimėtojas negavo atlyginimo (2012 m. lapkričio 2 dienai – 9765 Lt);priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, neturtinę žalą dėl neteisėtų NŽT veiksmų – 5000 Lt; priimti atskirąsias nutartis dėl išaiškėjusių atsakovo pareigūnų A. B., Z. K., G. L., A. M., P. M., R. M., S. Z. neteisėtų veiksmų ir perduoti jas bei neteisėtus veiksmus atskleidžiančią medžiagą Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnyje nustatyta tvarka institucijai, kompetentingai atlikti tarnybinius nusižengimų patikrinimus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka;priimti atskirąsias nutartis dėl išaiškėjusių atsakovo pareigūnų A. B., Z. K., G. L., A. M., P. M., R. M., S. Z. galimai nusikalstamų veikų ir perduoti jas bei galimai nusikalstamas veikas atskleidžiančią medžiagą Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnyje nustatyta tvarka institucijai, kompetentingai atlikti galimai nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ (2012-03-11 redakcijos) 42 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto 27 papunkčio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai patikrinimo; atnaujinti terminą reikalavimui dėl NŽT 2012 m. liepos 9 d. vykusios atrankos į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolo Nr. 42 dalies panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. liepos 9 d. dalyvavo NŽT vykdytame konkurse į NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas pagal atsakovo 2012 m. birželio 6 d. skelbimą Nr. 23273 (toliau – ir Konkursas). Pareiškėjas nurodė, jog atsakovui paskelbus atrankos į pareiškėjo pretenduojamą pareigybę sudėtį, paaiškėjo, kad jos pirmininkas yra A. B. – asmuo, kurio veiklą atliekant Skuodo rajono agrarinės reformos tarnybos ir žemėtvarkos skyriaus vadovo pareigas, pareiškėjas griežtai kritikavo. A. B. nenusišalinus pareiškėjas buvo šokiruotas ir tai turėjo poveikį jo psichologinei būsenai bei egzaminų (raštu ir žodžiu) rezultatams. Pareiškėją taip pat sukrėtė tai, jog Konkurso komisija teisingais pripažino tik apie 60 jo atsakymų į egzamino raštu klausimus, nors pareiškėjas teigė teisingai atsakęs į daugiau kaip 75 testo klausimus. Tokie komisijos veiksmai turėjo poveikį pareiškėjo psichologinei būsenai ir egzamino žodžiu rezultatams. Mano, jog komisijos nariai neobjektyviai vertino jo egzamino žodžiu rezultatus. Paaiškino, jog vykstant egzaminui žodžiu pareiškėjui buvo pateikti klausimai, į kuriuos jis atsakė iš esmės teisingai, o kai kuriuos atsakymus išsamiai detalizavo, todėl buvo tikras, kad objektyvus jo atsakymų įvertinimas turėtų būti geras, t. y. virš 8 balų. Kai kurie komisijos nariai nepagrįstai teikė papildomus klausimus po to, kai pareiškėjas iš esmės jau buvo teisingai atsakęs į pateiktą klausimą, nors turėjo teisę teikti tik patikslinančius klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad komisijai leidžiama pateikti tik vienodus klausimus visiems pretendentams kyla įtarimas, kad kietiems pretendentams klausimai nebuvo plėtojami papildomais klausimais. Teigė, jog atsakovas, vienu metu organizuodamas atrankas į kelias pareigybes pagal kelis skirtingus skelbimus, pažeidė nustatytą tvarką. Paaiškino, jog egzaminą raštu laikė pretendentai į visas pareigybes pagal kelis skelbimus, tik pretendentams buvo pateikti skirtingi atsakovo parengtų 30 klausimų testai. Egzamino raštu rezultatus vienu metu tikrino skirtingos atrankos komisijos, kurių kai kurie nariai buvo tie patys. Paskelbus egzamino raštu rezultatus, nesurinkę 6 balų pretendentai buvo pašalinti ir atskirais etapais buvo organizuojamas egzaminas žodžiu į atskiras pareigybes ir pagal atskirus skelbimus. Tokio etapo pabaigoje buvo skelbiami konkurso rezultatai į konkrečią pareigybę. Paskelbus Konkurso rezultatus nugalėtoja buvo paskelbta G. B., o pareiškėjas užėmė antrą vietą. Vėliau rezultatai buvo perskaičiuojami juos klastojant. Po rezultatų paskelbimo buvo vykdomas sekantis atrankos etapas, nors pagal nustatytą tvarką konkursas turi būti baigiamas ir sudaromos galimybės pretendentams susipažinti su konkurso medžiaga ir pasinaudoti apskundimo teise. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas neleido jam susipažinti su Konkurso medžiaga, tokiais veiksmais pažeisdamas ginčui aktualiu metu galiojusio Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 67 punktą, numačiusį, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu, savo išspręstais testu ir praktine užduotimi ir savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso įrašu ir 68 punktą, pagal kurį veiksmai, neveikimas ir/ar sprendimai, kuriais pažeidžiamos šio Aprašo nuostatos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali būti skundžiami konkursą organizavusios įstaigos vadovui, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, jog žodžiu prašė leisti susipažinti su Konkurso medžiaga, tačiau ši medžiaga, tame tarpe Konkurso protokolas, egzamino testai, jam nebuvo pateikta. Buvo pateikta tik testų vertinimo lentelė, kurią peržiūrėjęs pastebėjo akivaizdžius rezultatų klastojimus. Atsakovas taip pat neleido nusifotografuoti pareiškėjo išspręsto testo su mobiliojo telefono kamera. Pareiškėjas nurodė, jog netenkinus jo žodinio prašymo susipažinti su Konkurso medžiaga, įteikė komisijos pirmininkui rašytinį prašymą leisti susipažinti su Konkurso medžiaga, daryti išrašus, kopijas. Dėl to, kad nebuvo leista susipažinti su Konkurso medžiaga pareiškėjas 2012 m. liepos 11 d. pateikė atsakovui skundą, kuris buvo išnagrinėtas priėmus 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą. Pažymėjo, jog 2012 m. liepos 25 d. pagal įstaigos vadovo V. L. rašytinį pasiūlymą atvyko susipažinti su Konkurso medžiaga, tačiau jam pradėjus konspektuoti NŽT paruoštus testo klausimus ir atsakymus, atsakovo darbuotoja S. Z. atėmė medžiagą ir uždraudė toliau vykdyti susipažinimą. Dėl šių S. Z. veiksmų pareiškėjas nurodė 2012 m. liepos 25 d. pateikęs skundą, į kurį buvo atsakyta skundžiamu atsakovo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu. Pareiškėjas mano, jog atsakovo veiksmais buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, teisė gauti valstybės įstaigų turimą apie jį (pareiškėją) informaciją, draudimas diskriminuoti ar teikti privilegijas dėl lyties, įsitikinimų ar pažiūrų, teisė į lygiateisiškumą, draudimas persekioti už valstybės įstaigų ir pareigūnų kritiką. Tvirtino, jog pretendento išspręstas testas ir atsakymai į juos jau yra pretendento sukurtas ir su juo susijęs dokumentas, su kuriuo jis turi teisę susipažinti ir daryti kopijas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis. Būtent dėl to, kad pareiškėjas pageidavo susipažinti ne su oficialiais dokumentais, o su privačia informacija, atsakovas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. ratifikuotą Europos Tarybos konvenciją dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjas teigė, jog atsakovas pažeidė jo teisę susipažinti su informacija, kaip ji apibūdinama Įstatyme bei Konvencijoje. Pareiškėjo teigimu, skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas 2012 m. liepos 9 d. atrankos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas metu tyčia, dėl komisijos pirmininko A. B. šališkumo pažeidė Konkurso eigą ir sąlygas reglamentuojančią tvarką ir sutrukdė pareiškėjui laimėti Konkursą bei stoti į valstybės tarnybą skelbtose 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigose gaunant 2 790 Lt per mėnesį atlyginimą, todėl iš atsakovo priteistina 9 765 Lt turtinei žalai atlyginti. Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė praradimu galimybės realizuoti savo gebėjimus, siekti karjeros, naudotis socialinėmis garantijomis. Pareiškėjo vertinimu, Aprašo 42 punktas, kuriame neįtvirtinta konkursą organizuojančios įstaigos pareiga užtikrinti egzamino žodžiu klausimų konfidencialumą, Aprašo 63 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto 27 papunktis galimai prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 174-185, t. III, b. l. 17-19) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad buvo pažeista konkursų valstybės tarnautojų pareigoms užimti nustatyta tvarka, atsakovas pažymėjo, kad Apraše nenurodytas draudimas konkursus organizuojančiai įstaigai vieną dieną vykdyti daugiau nei vieną atranką valstybės tarnautojo pareigoms užimti, leisti pretendentams, dalyvaujantiems skirtinguose, tą dieną įstaigoje vykdomuose konkursuose, spręsti egzaminų raštu užduotis toje pačioje patalpoje. Teigė, jog 2012 m. liepos 9 d. NŽT vyko ne vienas konkursas valstybės tarnautojų pareigoms užimti su keliais etapais, kaip teigia pareiškėjas, bet atskiri 7 konkursai, o konkursų procedūros (egzamino raštu klausimų pateikimas 2012 m. liepos 9 d. vykusių konkursų pretendentams, testų rezultatų tikrinimas, pretendentų, nesurinkusių praeinamo balo iš egzamino raštu pašalinimas nuo tolesnės konkurso procedūros – pokalbio žodžiu) buvo vykdomos nepažeidžiant Aprašo nuostatų. Paaiškino, jog A. B. nurodė, kad jam niekada neteko dalyvauti nagrinėjant S. G. prašymus, skundus, todėl nemato priežasčių, dėl kurių jis privalėjo nusišalinti nuo Konkurso komisijos pirmininko pareigų ar galėjo pažeisti Aprašo 23 ar 27 punktus. NŽT taip pat nenustatė aplinkybių, keliančių abejonių dėl A. B. nešališkumo pareiškėjo atžvilgiu. NŽT pažymėjo, kad Konkurso metu buvo pastebėta įvykusi techninė klaida, skaičiuojant egzamino raštu rezultatus, t. y. komisijos nariams buvo pateikta klaidinga atsakymų į NŽT parengtus klausimus lentelė, dėl ko, vėliau, pastebėjus įvykusią klaidą, egzamino raštu rezultatai buvo nedelsiant ištaisyti, visiems pretendentams buvo skambinta jų prašymuose leisti dalyvauti konkursuose nurodytais telefonais. NŽT 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. lSS-(2.25)-1446 pareiškėjas buvo informuotas apie Konkurso metu įvykusią techninę klaidą, dėl ko visų Konkurse dalyvavusių pretendentų testų rezultatai buvo perskaičiuoti, visi Konkurse dalyvavę pretendentai (išskyrus pareiškėją) atvyko į Nacionalinę žemės tarnybą ir dalyvavo egzamino raštu rezultatų pataisymo procedūroje. Atsakovas akcentavo, kad dėl įvykusios techninės klaidos ištaisyti Konkurso testų rezultatai neturėjo įtakos Konkurso galutiniams rezultatams, t. y. laimėtojo nepakeitė. Pažymėjo, jog nagrinėjant 2012 m. liepos 11 d. pateiktą pareiškėjo skundą, išklausius visų Konkurse dalyvavusių pretendentų egzamino žodžiu garso įrašus, NŽT nenustatė Aprašo pažeidimų, kadangi visiems Konkurse dalyvavusiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai ir nebuvo užduodami skirtingi klausimai, kurie būtų galėję lemti tik atskirų Konkurso dalyvių teisingų ar neteisingų atsakymų į užduodamus klausimus pateikimą. Pareiškėjui nebuvo draudžiama susipažinti su savo dalies Konkurso dokumentų originalais nei Konkurso dieną (2012 m. liepos 9 d.), nei tą pačią dieną pareiškėjui pateikus prašymą. Pažymėjo, kad Aprašo 67 punkte nėra nurodytos galimybės konkurso pretendentams daryti kopijas, išrašus, fotografuoti, ir kt. NŽT vertinimu, vykdant Konkursą nebuvo pažeistos Apraše įtvirtintos nuostatos, priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai atlyginti, jo manymu, neteisėtais NŽT veiksmais patirtą turtinę ir neturtinę žalą, yra atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi dėl NŽT veiksmų negalėjo būti padaryta ir nebuvo padaryta žala.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 173) nurodė, kad dalyvavo NŽT organizuotame konkurse Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti pagal 2012 m. birželio 6 d. skelbimą Nr. 23273 ir 2012 m. birželio 15 d. skelbimą Nr. 2338. Egzamino metu pildė du vienodus testus. Pasibaigus egzaminui raštu, visų dalyvių akivaizdoje buvo suskaičiuoti ir paskelbti egzamino raštu rezultatai. Po minėtų rezultatų paskelbimo dalyvavo egzamine žodžiu, pagal skelbimą Nr. 23273, kuriame buvo paskelbta nugalėtoja. Po Konkurso rezultatų paskelbimo, jame dalyvavę asmenys buvo pakviesti į salę, jiems buvo paaiškinta, kad įvyko techninė klaida ir dalyvaujant pretendentams buvo perskaičiuoti egzaminų rezultatai, tačiau Konkurso laimėtoja liko G. B.. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog, priešingai, nei nurodė pareiškėjas, ji nedalyvavo konkurso pagal skelbimą Nr. 23338 egzamine žodžiu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (t. III, b. l. 42-56) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1539. Likusioje dalyje skundą atmetė. Teismas nustatė, kad administracinės bylos Nr. I-952-643/2013 II tomo dalis nuo bylos lapo 12 iki bylos lapo 180 yra nevieša.

Pasisakydamas dėl reikalavimų panaikinti NŽT 2012 m. liepos 9 d. Konkurso protokolo Nr. 42 dalis, įpareigoti NŽT ištaisyti egzamino žodžiu individualaus vertinimo rezultatus ir galutinius suvestinius egzamino žodžiu ir raštu vertinimo rezultatus bei pakeisti sprendimą dėl Konkurso laimėtojo, nusprendžiant, kad Konkursą laimėjo S. G. ir įpareigoti NŽT priimti pareiškėją į NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, teismas pažymėjo, kad vykdyti kelis konkursus vieną dieną nei Aprašo, nei Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nedraudžia. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jo 1990-1991 metais išsakytos kritikos komisijos nario A. B. adresu ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl A. B. šališkumo ir suinteresuotumo Konkurso rezultatais, nesuteikia pagrindo laikyti, jog organizuojant ginčo Konkursą buvo pažeisti Aprašo 23 ir 27 punktų reikalavimai. Teismas nurodė, jog pagal Aprašo 51 punktą kiekvienas komisijos narys pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas per egzaminą žodžiu vertina individualiai, todėl teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo komisijos narių vertinimus pakeisti. Be to, pažymėjo, jog patikslinančių klausimų uždavimo galimybė yra įtvirtinta Aprašo 50 punkte, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai dėl Konkurso organizavimo ir/ar Konkurso rezultatų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. kreipėsi į NŽT su prašymu leisti susipažinti ir daryti kopijas konkurso Nr. 21723 atrankos rezultatais. Atsakovas 2012 m. liepos 17 d. atsakymu Nr. 1SD-(2.23)-1718 pasiūlė pareiškėjui jam patogiu laiku atvykti į NŽT ir susipažinti su konkurso (Nr. 23273) dokumentų, susijusių su pareiškėju, originalais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertino, kad pareiškėjui tinkamai buvo sudaryta galimybė susipažinti su konkurso, kuriame jis asmeniškai dalyvavo, dokumentais Aprašo 67 punkto, Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, 16 straipsnio taikymo prasme. Be to, teismas nustatė, kad tarp šalių vėliau kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės pasidaryti konkurso medžiagos išrašus, daryti jų kopijas. Teismas sutiko su atsakovo išdėstytu Aprašo 60 ir 67 punktų nuostatų aiškinimu, kad pareiškėjui neturėtų būti teikiami konkurso protokolo, testo ir skaitmeninio garso įrašų kopijos. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, jog vykdant ginčo Konkursą ir/ar vėliau pareiškėją supažindinant su Konkurso rezultatais, buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos dėl žmogaus teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją (25 str.), dėl visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms (29 str.) ir dėl piliečių teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei apskųsti jų sprendimus (33 str.).

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamame 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendime Nr. 1SS-(2.25)-1446, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2012 m. liepos 11 d. skundą dėl Konkurso atrankos komisijos sprendimo panaikinimo, komisijos narių tarnybinių nusižengimų ir leidimo susipažinti su Konkurso dokumentais bei garso įrašų darymo, nurodytas aplinkybes, kurios sutampa su administracinėje byloje surinkta medžiaga, teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamą sprendimą tinkamai pagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Be to, sprendimas yra tinkamai pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl sprendė, jog ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas taip pat nenustatė Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(2.25)-1446 atmetė, kaip nepagrįstą.

Teismas vertino, jog pareiškėjo skundžiamas NŽT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 1SS-(3.5)-1539, kuriuo pareiškėjas prašė pradėti administracinę procedūrą dėl NŽT darbuotojos S. Z. neteisėtų veiksmų, atliktų 2013 m. liepos 25 d. pareiškėjui susipažįstant su Konkurso rezultatais, yra nepagrįstas, t. y. jame nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą. Pabrėžė, kad ginčijamame sprendime nėra įvertintas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas išaiškinti dėl jo teisės daryti Konkurso dokumentų išrašus, o pakartotinai išaiškinta teisė susipažinti su dokumentais ir draudimas daryti šių dokumentų kopijas. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas sprendė, jog NŽT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 1SS-(3.5)-1539 naikintinas, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., VAĮ 8 str. 1 d., 34 str.).

Pripažinęs, kad NŽT sprendimas organizuoto Konkurso nugalėtoja paskelbti G. B. yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nustatęs, jog nėra teisinių pagrindų panaikinti NŽT 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 1SS-(2.25)-1446, teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Teismas sprendė, jog net ir panaikinus NŽT 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1539, šiuo atveju atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Pažymėjo, jog pareiškėjas siekė gauti Konkurso medžiagą su tikslu panaudoti ją ginant savo tariamai pažeistas teises. Nurodė, kad atsakovo atsakymas, kurį teismas pripažino neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, neįtakojo pareiškėjo galimybių savo teises ginti teisme, taigi galima daryti išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto administracinio sprendimo ir pareiškėjo galimai patirtos žalos. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas neįrodė ir paties žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) fakto.

Nagrinėdamas administracinę bylą teismas nenustatė aplinkybių, kad NŽT pareigūnai, organizuodami Konkursą NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius tokių konkursų organizavimo tvarką. Teismas nenustatė ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimų atsakovui atsakant į pareiškėjo paklausimus. Teismas taip pat minėtų pareigūnų veiksmuose nenustatė ir nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjo reikalavimus priimti atskirąsias nutartis dėl pareigūnų A. B., Z. K., G. L., A. M., P. M., R. M. ir S. Z. neteisėtų veiksmų ir jų išsiuntimo institucijai, kompetentingai atlikti tarnybinių nusižengimų tikrinimus ir institucijai, kompetentingai atlikti galimai nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atmetė, kaip nepagrįstus.

Teismui nekilo abejonių dėl Aprašo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pareiškėjo argumentus dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo teismas vertintino, kaip subjektyvų pareiškėjo vertinimą konkrečioje situacijoje viešojo administravimo subjektui priimant jo netenkinančius administracinius sprendimus ir nelaikė jų pagrindu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Aprašo atitinkamų nuostatų atitiktį Konstitucijai.

III.

Pareiškėjas S. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 59-67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą, išskyrus tą jo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ 63, 67, 68 punktų ir paties Aprašo prieštaravimo Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams.

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nustatydamas faktines bylos aplinkybes nesirėmė atsakovo ir trečiojo asmens pripažintais faktais, rėmėsi tais atsakovo atsiliepimo duomenimis, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, logikai ir teisiniam reguliavimui.

Teigia, jog rašytinį prašymą dėl susipažinimo su visa Konkurso medžiaga pateikė komisijos pirmininkui prieš išeidamas iš Konkurso patalpos, po to, kai nebuvo patenkintas pareiškėjo žodinis prašymas susipažinti su Konkurso medžiaga ir prašymas leisti fotografuoti dokumentus mobiliuoju telefonu, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas į atsakovą dėl susipažinimo su Konkurso medžiaga kreipėsi tik 2012 m. liepos 9 d. raštu. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, jog atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo 2012 m. liepos 9 d. rašytinį prašymą leisti susipažinti su Konkurso medžiaga 2012 m. liepos 17 d. raštu. Pareiškėjo manymu, minėtas atsakovo raštas yra atsakymas į jo 2012 m. liepos 11 d. skundą. Remiantis Aprašo 67-68 punktais, Konvencijos 5 straipsnio 4 dalimi, atsakovas sprendimą dėl prašymo susipažinti su Konkurso medžiaga turėjo priimti Konkurso dieną arba ne vėliau kaip kitą dieną po Konkurso, tačiau tai nebuvo padaryta.

Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas 2012 m. liepos 9 d. vienu metu vykdė 7 konkursus, kurių komisijų pirmininkas buvo A. B., o net trijų konkursų komisija buvo ta pati, kuri vykdė procedūras pareiškėjo atžvilgiu, taip pat buvo naudojama ta pati garso fiksavimo priemonė, buvo naudojama ta pati konkursų vykdymo patalpa, kurioje nėra kompiuterio ir įrangos garso įrašų perklausai. Pagal šiuos faktus ir teisinį Aprašo 67 punkto reguliavimą darytina logiška išvada, kad atsakovas nebuvo numatęs susipažinimo procedūroms nei laiko, nei galimybių. Pasak pareiškėjo, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad komisija atsisakė pareiškėjui pateikti susipažinimui Aprašo 67 punkte nurodytą medžiagą, motyvuodama tuo, kad nėra laiko, kadangi vykdomi kiti konkursai. Pareiškėjo manymu, teismas neteisėtai padarė išvadą, kad vykdant vienu metu kelis konkursus nebuvo pažeistos Aprašo taisyklės. Nurodo, kad viešoji teisė grindžiama principu „teisėta tai, kas leidžiama“. Teigia, jog Aprašo tekste visur minima vienaskaita – „konkursas“, o ne „konkursai“, todėl jame numatytas reglamentavimas taikomas tik vienu metu vienoje patalpoje, vienos komisijos vykdomo vieno konkurso vykdymui. Mano, jog protingumo, skaidrumo, teisių į tinkamą teisinį procesą bei lygiateisiškumą stojant į valstybės tarnybą nepažeistų kelių konkursų tą pačią dieną vykdymas vienoje įstaigoje, jeigu tie konkursai vyktų kaip atskiri procesai, sutampantys tik laike: skirtingose įstaigos patalpose, vadovaujant skirtingoms komisijoms. Šios sąlygos nėra formalios, kadangi konkurso procedūra ir komisijos įgaliojimai baigiasi jo rezultatų paskelbimu, protokolo pasirašymu, tačiau Aprašo 68 punktas nustato specialų ypač trumpą terminą konkurso apskundimui, kurį atitinka 67 punkte įtvirtinta speciali „teisė susipažinti“, kurios realizavimui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos.

Nurodo, jog atsižvelgiant į Konvencijos, Įstatymo, VAĮ, Aprašo nurodytą teisinį reguliavimą, teismas privalėjo nustatyti, kad Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies, Aprašo 67 punkto ir 68 punkto visetas aiškiai apibrėžia „teisę susipažinti“ su Konkurso rezultatais skubiai ir per protingą terminą, atsižvelgiant, į tai, kad asmens skundo parengimui ir pateikimui taip pat reikalingas protingas terminas. Mano, kad tinkamai taikant teisę, protingas terminas šiuo atveju yra ne ilgiau, kaip 2 darbo dienos, tai yra nuo Konkurso pabaigos iki darbo dienos pabaigos ir sekanti įstaigos darbo diena.

Pareiškėjo teigimu, Aprašo 35 ir 36 punktų taisyklės pretendentui leidžia spręsti ir komisijai pateikti tik vieną egzamino raštu testo sprendimo variantą, tačiau G. B. egzamino raštu metu komisijai pateikė du testo sprendimo variantus. Toleruojant tokią praktiką, pažeidžiama teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir valstybės tarnybos skaidrumo principas, nes vienas asmuo gali pateikti kelis skirtingus sprendimų variantus, iš kurių komisija pasirinktų geriausią, kai tuo tarpu kiti asmenys teiktų tik po vieną variantą.

Pareiškėjas tvirtina, kad Konkurso komisija pažeidė VAĮ 25 straipsnio l dalies ir 4 dalies taisykles, nes pagal Aprašą Komisijos įgaliojimai baigėsi, kai ji paskelbė Konkurso rezultatus ir pasirašė jo protokolą, todėl ji neturėjo įgaliojimų atlikti naują procedūrą – pareiškėjo žodinio skundo dėl akivaizdžiai neteisingų rezultatų nagrinėjimą (faktinių duomenų patikrinimą), taip pat vykdyti naujas procedūras pagal Aprašo V dalies taisykles – rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą. Atsakovo pareigūnai – komisijos nariai ir sekretorė atliko šiuos neteisėtus veiksmus: a) be įstaigos vadovo įgaliojimo vykdė neteisėto Konkurso protokolo pakeitimą (tikrinimą ir taisymą); c) organizavo neteisėtai pakeisto protokolo klastojimą, teikdami jį pakartotinai pasirašyti Konkurso dalyviams.

Pažymi, jog teismas nenagrinėjo ir nevertino skunde ir patikslintame skunde bei jo prieduose pateiktų įrodymų pagal egzamino žodžiu garso įrašą ir jo stenogramą, kurie įrodo, kad egzamino žodžiu eiga neatitiko Aprašo ir Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų, taip pat fakto, jog yra subraukytos, klaidingai pertaisytos egzamino žodžiu vertinimo rezultatų lentelės, Konkurso protokolas, egzamino raštu testai. Teigia, jog individualus vertinimas nesuteikia komisijos nariui teisės veikti savo nuožiūra, vadovautis simpatijomis ar kitokiais vertinimo kriterijais, neatitinkančiais Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnyje deklaruojamų teisėtumo, objektyvumo, lygiateisiškumo principų. Kaip valstybės tarnautojai, komisijos nariai individualaus gebėjimų vertinimo procedūroje privalėjo būti objektyvūs ir nešališki, gerbti lygiateisiškumą ir būti teisingi. Pateiktas garso įrašas ir stenograma įrodo, kad šie Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai buvo pažeisti. Teisėjai turi specialiąsias žinias teisės srityje, todėl objektyviai galėjo įvertinti pretendentų atsakymų atitikimą teisei ir palyginti jų vertinimo objektyvumą, taip pat teismas objektyviai galėjo vertinti komisijos narių papildomųjų klausimų, taip pat ir G. B. teikiamų suflerio paslaugų atitikimą Aprašui, Valstybės tarnybos baziniams principams.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, jog teismui netinkamai įvertinus įrodymus bei nenustačius objektyvios tiesos byloje atitinkančių aplinkybių nepagrįstai buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl atskirųjų nutarčių priėmimo bei žalos atlyginimo. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, nepagrįstai pripažino nevieša visą bylos medžiagą, esančią II tomo 12-180 lapuose, kadangi ne visi nurodyti dokumentai atitinka neviešinimo sąlygas. Pažymi, jog nepagrįstai buvo nuspręsta, kad šaukimas į teismo posėdį pareiškėjui nebuvo įteiktas dėl jo kaltės, kadangi nebuvo pranešta apie adreso pasikeitimą. Paaiškina, kad pareiškėjui 2013 m. balandžio 19 d. buvo atlikta operacija.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 78-86) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, kurių, apelianto teigimu, neatskleidė ir neanalizavo pirmosios instancijos teismas (pvz., aplinkybė, kad atsakovas, organizuodamas Konkursą, nebuvo numatęs procedūros ir laiko susipažinti su konkurso dokumentais; teismas nenustatė, kuris iš dviejų G. B. spręstų testų buvo įvertintas Konkurse; teismas neteisingai nurodė aplinkybes, kada apeliantas kreipėsi dėl susipažinimo su Konkurso dokumentais, ir kt. ), yra nereikšmingos ir neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. Konkurso rezultatų teisingumu, tačiau labiau siejamos su apelianto teisės susipažinti su Konkurso dokumentais, suvaržymu. Pažymi, kad Aprašo 67 punkte nėra aptartos galimybės konkursų į valstybės tarnautojo pareigas pretendentams daryti kopijas, išrašus, fotografuoti, ir kt. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjui nebuvo draudžiama susipažinti su savo dalies Konkurso dokumentų originalais nei Konkurso dieną (2012 m. liepos 9 d.), nei 2012 m. liepos 25 d., pareiškėjui atvykus į NŽT. Pažymi, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodomos NŽT galimai sudarytos kliūtys susipažinti su Konkurso dokumentais, neužkirto jam galimybių kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl jo teisių ir interesų, galimai pažeistų Nacionalinei žemės tarnybai vykdant Konkursą, gynimo. Teigia, jog Apraše ir kituose teisės aktuose nenurodytas draudimas konkursus organizuojančiai įstaigai vieną dieną vykdyti daugiau nei vieną atranką valstybės tarnautojo pareigoms užimti, leisti pretendentams, dalyvaujantiems skirtinguose, tą dieną įstaigoje vykdomuose konkursuose, spręsti egzaminų raštu užduotis toje pačioje patalpoje. Nurodo, kad G. B., 2012 m. liepos 9 d. laimėjusi Konkursą, buvo pateikusi du prašymus dalyvauti dviejuose Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. liepos 9 d. vykdytuose konkursuose, todėl jai egzamino raštu dalyje buvo pateikti spręsti du testai ir suteikti du skirtingi šifrai, priskirti skirtingiems tą dieną vykdomiems konkursams, jie nurodyti konkursų protokoluose, todėl nėra galimybės įvertinti ir protokole pažymėti kitame konkurse dalyvavusio pretendento egzamino raštu rezultatų. Atsižvelgiant į Aprašo 36 punkto nuostatą, kad konkursuose dalyvaujantys pretendentai jiems suteiktus šifrus privalo grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje ir į tai, kad G. B., 2012 m. liepos 9 d. laimėjusi Konkursą, kito konkurso (skelbimo Nr. 23339) egzamino žodžiu dalyje nedalyvavo, todėl jai suteikto šifro komisijos sekretoriui ji negrąžino, jos duomenys apie egzamino raštu rezultatus 2012 m. liepos 9 d. protokolo Nr. 44 egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje neįrašyti. Akcentuoja tai, kad dėl įvykusios techninės klaidos ištaisyti Konkurso testų rezultatai neturėjo įtakos Konkurso galutiniams rezultatams, t. y. Konkurso laimėtojo nepakeitė. Pažymi, kad visi duomenys, susiję su 2012 m. liepos 9 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje vykdytais konkursais Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti (skelbimo Nr. 23273 ir Nr. 23339) buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjant pareiškėjo skundus. Tvirtina, kad nagrinėjant 2012 m. liepos 11 d. pateiktą pareiškėjo skundą, išklausius visų Konkurse dalyvavusių pretendentų egzamino žodžiu garso įrašą, Nacionalinė žemės tarnyba nenustatė Aprašo pažeidimų, kadangi visiems Konkurse dalyvavusiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai ir nebuvo užduodami skirtingi klausimai, kurie būtų galėję įtakoti tik atskirų Konkurso dalyvių teisingų ar neteisingų atsakymų į užduodamus klausimus pateikimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012 pateiktais išaiškinimais dėl egzamino žodžiu rezultatų vertinimo. Akcentuoja, kad apeliantas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Konkurso teisėtumo, prašydamas paskelbti jį Konkurso laimėtoju, tačiau jo apeliaciniame skunde minimi Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, kuriais, S. G. nuomone, buvo suvaržyta jo teisė susipažinti su Konkurso dokumentais (daryti jų kopijas, išrašus, fotografuoti), neturėjo įtakos skundžiamo Konkurso rezultatams, šie veiksmai buvo atlikti po Konkurso laimėtojo paskelbimo, nėra susiję su skundo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 88-89) nurodo, jog jos nuomone pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Teigia nematanti pagrindo, dėl kokių priežasčių Komisija galėjo būti šališka jos atžvilgiu. Nemano, jog jai ar kitiems Konkurso dalyviams, dalyvavusiems vienu metu keliuose konkursuose, buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, kadangi kai kurių pareigybių aprašymai ir reikalavimai pretendentams buvo identiški, todėl ir pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti keliuose konkursuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro konkurso rezultatų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas teisėtumas bei pareiškėjo, dalyvavusio konkurse, teisės į informaciją užtikrinimas.

Administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos organizavo konkursą pagal 2012 m. birželio 6 d. skelbimą Nr. 23273 NŽT žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo), pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13, pareigoms užimti. Dalyvauti šiame konkurse užsiregistravo, be kitų asmenų, ir pareiškėjas. Konkursas vyko 2012 m. liepos 9 d. 9 val., konkurso protokolu Nr. 42 laimėtoja pripažinta trečiais suinteresuotasis asmuo G. B..

Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu dėl konkurso laimėtojo, teigė, kad egzamino žodžiu rezultatai buvo nustatyti neobjektyviai ir neteisingai, prašė juos panaikinti, taip pat panaikinti egzamino žodžiu ir raštu vertinimo suvestinius rezultatus, įpareigoti atsakovą pakeisti sprendimą dėl konkurso laimėtojo, juo pripažinti pareiškėją. Taip pat pareiškėjas skundu prašė panaikinti atsakovo 2012-08-08 raštą Nr. 1SS-(2.25)-1446, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti ginčijamo konkurso rezultatus bei atsisakyta pateikti konkurso testų bei žodinių egzaminų vertinimo rezultatų bei pokalbių žodžiu garso įrašų kopijas, bei panaikinti atsakovo 2012-08-23 raštą Nr. 1SS-(3.5)-1539, kuriuo atsakovo tarnautojos, atsisakiusios pareiškėjui leisti daryti konkurso medžiagos kopijas, veiksmuose nebuvo nustatyti teisės aktų pažeidimai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs turtinę žalą (negautas pareiginis atlyginimas) bei 5 000 Lt neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovo. Be to, prašė priimti atskirąsias nutartis dėl konkurso komisijos narių padarytų tarnybinių nusižengimų bei galimų nusikalstamų veiksmų bei kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ (2012-03-11 redakcijos) 42 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto 27 papunkčio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai patikrinimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2012-08-23 sprendimą (raštą) Nr. 1SS-(3.5)-1539, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl konkurso rezultatų panaikinimo, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netyrė egzamino žodžiu garso įrašo bei jo stenogramos, kuri patvirtina, kad komisijos narių vertinimai buvo subjektyvūs; konkursą laimėjusi pretendentė neteisėtai pateikė du testo variantus; teigė, kad pažeidžiant Aprašo taisykles, vienu metu tose pačiose patalpose buvo vykdomi keli (7) konkursai, konkursų komisijų nariais buvo tie patys asmenys, todėl nebuvo objektyvių galimybių susipažinti su konkurso medžiaga bei apskųsti komisijos veiksmus; konkurso komisija, paskelbusi konkurso rezultatus, neteisėtai taisė konkurso protokolą, teikė jį pasirašyti dalyviams; nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąsias nutartis bei kreiptis į Konstitucinį teismą, mano, kad bylos medžiagos dalis pripažinta nevieša be pagrindo.

Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti konkurso rezultatus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Tačiau piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

Priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), o konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.

Pareiškėjas, kvestionuodamas vykusio konkurso teisėtumą, teigė, kad atsakovas, vienu metu organizuodamas kelis konkursus į skirtingas pareigybes, pažeidė Aprašą, nes jame įtvirtinti reikalavimai vieno konkurso organizavimui, o ne kelių. Tokią išvadą pagrindžia lingvistinis teksto aiškinimas, todėl, remiantis viešojoje teisėje galiojančia taisykle, kad galima (teisėta) tik tai, kas leidžiama, atsakovas negalėjo organizuoti kelių konkursų vienu metu, nes Apraše nėra numatyta tokia galimybė. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie pagrįsti tik žodiniu teksto aiškinimu, neatsižvelgiant į teisės akto paskirtį. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtino konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą – t. y. bendro pobūdžio norminį aktą, kuriuo nustatyti bendrieji procedūriniai reikalavimai priėmimui į pareigas konkurso būdu. Tai reiškia, kad kiekvienas rengiamas tokio pobūdžio konkursas turi nustatytus reikalavimus atitikti, tačiau šiuo aktu nėra reglamentuota, ar organizuojantis konkursą subjektas turi galimybę rengti kelis konkursus vienu metu į skirtingas pareigas. Viešojoje teisėje taisyklė teisėta tai, kas leidžiama, gali būti pritaikyta tik tais atvejais, kai teisiniai santykiai yra reglamentuoti vienu ar kitu būdu, įstatymo leidėjas yra nustatęs konkrečias elgesio taisykles, tačiau kitais atvejais viešojo administravimo subjektas turi diskrecijos teisę priimti sprendimus savo kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ginčo konkursą bei kitus, vykusius tuo pačiu metu, rengė kompetentingas subjektas; ar jis tinkamai naudojosi diskrecijos teise, gali būti įvertinta sprendžiant, ar konkretus konkursas vyko nepažeidžiant Apraše nustatytų procedūrų bei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad kiti tuo pačiu metu vykę konkursai nėra susiję su pareiškėjo skundu ginamomis teisėmis, šią aplinkybę plačiau nagrinėti byloje nėra pagrindo. Šiame kontekste taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neteisėtai pildė du testo raštu variantus, nes byloje nustatyta, kad G. B. buvo pateikusi du prašymus dalyvauti skirtinguose 2012 m. liepos 9 d. vykusiuose konkursuose. Jai egzamino raštu dalyje buvo pateikti spręsti du testai ir suteikti du skirtingi šifrai, kurie nurodyti konkursų protokoluose. Remiantis Aprašo 36 punkto nuostata konkursuose dalyvaujantys pretendentai jiems suteiktus šifrus privalo grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje. G. B., 2012 m. liepos 9 d. laimėjusi Konkursą, kito konkurso (skelbimo Nr. 23339) egzamino žodžiu dalyje nedalyvavo.

Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje (2011-12-21 įstatymo Nr. XI-1836 red.) nustatyta, kad asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė testo raštu organizavimo, jo rezultatų skaičiavimo bei rezultatų taisymo pažeidimų. Byloje nustatytas testo rezultatų perskaičiavimo faktas neturėjo reikšmės pareiškėjo vertinimui, todėl ši aplinkybė nėra sietina nei su pareiškėjo teisių pažeidimu, nei su konkurso rezultatų teisėtumu, ir apelianto argumentai dėl šių komisijos veiksmų plačiau nenagrinėtini. Pagrindinis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl egzamino žodžiu rezultatų vertinimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad pokalbio (egzamino žodžiu) metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Detaliau egzamino žodžiu (pokalbio) tvarka reglamentuota Aprašo 49–54 punktuose. Aprašo 50 punkte be kita ko numatyta, kad per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas; pretendentams gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Aprašo 51 punktas nustato, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, <...> „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Atitinkamai tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ <...>

Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateikiama egzamino žodžiu stenograma, nenustatė aplinkybių, kad jo metu pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos negu kitiems pretendentams, visiems buvo užduoti iš esmės tie patys klausimai, juos detalizuojančių klausimų skirtumai laikytini nereikšmingais, dėl to pareiškėjas neatsidūrė blogesnėje padėtyje negu kiti asmenys; taip pat nėra pagrindo komisijos narių vertinimus pripažinti akivaizdžiai neobjektyviais ir dėl to naikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012, 2013 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-564/2013).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvykusio konkurso rezultatų teisėtumo, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, apelianto argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo nėra pagrįsti.

Dėl pareiškėjo teisės susipažinti su konkurso medžiaga

Pareiškėjas, ginčydamas konkurso teisėtumą, akcentavo, kad buvo pažeistos jo teisės susipažinti su konkurso medžiaga ir skųsti veiksmus, neveikimą ir/ar sprendimus, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, per 3 darbo dienas konkursą organizavusios įstaigos vadovui, taip ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Aprašo 68 straipsnyje. Mano, kad nepagrįstai buvo ribojamos jo teisės gauti jo atlikto raštu testo kopiją (neleista fotografuoti) bei egzamino žodžiu garso įrašą. Atitinkamus prašymus pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs 2012 m. liepos 9 ir 11 d., pastarajame nurodė, kad kopijos reikalingos pateikti teismui.

Aprašo 67 straipsnis numato, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu, savo išspręstu testu ir praktine užduotimi ir savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso įrašu. Aprašo 42 punktas numato, kad turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigos parengtų testo klausimų ir praktinės užduoties konfidencialumas. Taip pat Aprašo 63 punktas nustato, kad duomenys apie pretendentus, testo klausimai ir atsakymai į juos, taip pat praktinės užduotys, išskyrus šiame Apraše nustatytus atvejus, neskelbiami. Atsižvelgiant į minėtus reikalavimus užtikrinti testo klausimų ir praktinės užduoties konfidencialumą, duomenų apie kitus pretendentus, testo klausimų ir atsakymų į juos, taip pat praktinių užduočių neskelbtinumą, atsakovas 2012-08-08 raštu 1SS-(2.25)-1446 pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti konkurso testų bei žodinių egzaminų vertinimo rezultatų bei pokalbių žodžiu garso įrašų kopijas ir pasiūlė atvykti susipažinti su konkurso dokumentais, betarpiškai susijusiais su pareiškėju. Ribojimą gauti dokumentų kopijas, kuriuose yra konfidencialių bei neskelbtinų duomenų pateisina prevencinis tikslas apsaugoti kitų pretendentų asmens duomenis nuo neteisėto jų panaudojimo bei užtikrinti konkurso organizavimo skaidrumą, objektyvumą bei nešališkumą. Tokia priemonė yra proporcinga, nes pareiškėjo teisė į informaciją, su juo betarpiškai susijusią, iš esmės nebuvo suvaržyta, net ir neteikiant duomenų kopijų, su dokumentų turiniu susipažinimas nebuvo ribojamas, o tie duomenys, kurie buvo reikalingi pažeistoms teisėms ginti teisme, buvo pateikti į bylą. Minėtos aplinkybės nulėmė ir išnagrinėtos bylos medžiagos dalies, remiantis ABTĮ 12 straipsnio 2 dalimi, pripažinimą nevieša. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisės susipažinti su konkurso protokolu, savo išspręstu testu ir praktine užduotimi ir savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso įrašu tinkamas įgyvendinimas pats savaime neturi įtakos konkurso rezultatų teisėtumui. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas į bylą pateikė visus reikalingus duomenis, teismas juos tyrė ir vertino, teisėjų kolegija apelianto argumentų, susijusių su konkurso medžiagos pateikimo aplinkybėmis plačiau nenagrinėja, nes jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo teisių gynimo jo pasirinktu būdu, t. y. ginčijant konkurso rezultatus.

Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų

Pareiškėjas savo skundu reikalaudamas priteisti turtinės nei neturtinės žalos atlyginimą jos atsiradimą siejo su atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl kurių jam buvo sutrukdyta laimėti konkursą ir jis nebuvo priimtas į valstybės tarnybą, todėl teismui atmetus reikalavimus, susijusius su konkurso rezultatų panaikinimu, nebuvo pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti atskirąsias nutartis dėl atsakovo tarnautojų A. B., Z. K., G. L., A. M., P. M., R. M. ir S. Z. neteisėtų veiksmų ir perduoti jas bei neteisėtus veiksmus atskleidžiančią medžiagą institucijai, kompetentingai atlikti tarnybinius nusižengimų patikrinimus bei kompetentingai atlikti galimai nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėdamas administracinę bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad NŽT pareigūnai, organizuodami konkursą NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius tokių konkursų organizavimo tvarką, nenustatė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimų atsakovui atsakant į pareiškėjo paklausimus, nenustatė ir nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjo reikalavimai priimti atskirąsias nutartis netenkinti buvo pagrįstai.

Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (2012-03-11 redakcijos) 42 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punkto 27 papunkčio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai patikrinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismą prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Aprašo 63, 67, 68 punktų bei viso Aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei aukštesnės galios teisės aktams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą ir vertinant faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą, abejonių dėl Aprašo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nekilo. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktaus pobūdžio, jame nėra pateikta detalių argumentų, kurios Aprašo nuostatos, kokia apimtimi ir kurioms konkrečių aukštesnės galios teisės nuostatoms prieštarauja, todėl tokie pareiškėjo argumentai dėl Aprašo konstitucingumo patikrinimo laikytini jo subjektyviu vertinimu, sąlygotu konkrečioje situacijoje jo netenkinančio viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimu ir negali būti laikomi pagrindu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis apie teismo šaukimo ir kitų procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui, aplinkybės, kad jam šaukimas apie teismo posėdį nebuvo įteiktas, nepripažįsta tokiu administracinių bylų teisenos įstatymo pažeidimu, dėl kurio buvo iš esmės suvaržytos pareiškėjo procesinės teisės ar kuris galėjo lemti iš esmės neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą, ir dėl to skundžiamo teismo sprendimo nenaikina. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui suteikė galimybę aktyviai naudotis visomis procesinėmis teisėmis – teikti procesinius dokumentus, juos tikslinti, reikšti prašymus; visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo nurodytu adresu ir juos pareiškėjas gavo, išskyrus teismo šaukimus. Pareiškėjui šaukimas į teismo posėdį, numatytą 2013 m. balandžio 29 d. 10.00 val., buvo išsiųstas kovo 21 d. procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, tačiau pareiškėjas neatvyko jo atsiimti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neatsiėmė ir prieš tai siųsto šaukimo, tačiau apie teismo posėdį žinojo ir iš anksto prašė jo nagrinėjimą atidėti (t. III, b. l. 34), prie prašymo buvo pateikęs viešai skelbiamus bylų nagrinėjimo tvarkaraščius. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas procesinę pareigą domėtis apie atidėtą teismo posėdį ir sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę žinoti apie paskirtą kitą teismo posėdį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, kad paties pareiškėjo elgesys nulėmė bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant, o pareiškėjo nurodytas proceso pažeidimas nepripažintinas esminiu, suvaržiusiu jo procesines teises. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė kokių nors naujų paaiškinimų ar argumentų, kurių nebūtų išdėstęs raštu savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, todėl laikytina, kad jo nedalyvavimas teismo posėdyje nebuvo kliūtimi objektyviai išnagrinėti visas byloje reikšmingas aplinkybes ir priimti teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinio skundo netenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Romanas Klišauskas Virginija Volskienė