Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2014-07-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; teistas 2015-01-16 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine subendrinta bausme – devyniems mėnesiams laisvės apribojimo, kuris 2015-07-31 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistu 90 parų areštu; bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2015 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), savo motinos J. G. namuose, kambaryje, konflikto metu du kartus delnu trenkė savo seseriai A. D. į kairiąją veido pusę, du kartus spyrė į pilvą ir du kartus spyrė į kairiąją koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už minėtą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2015 m. gruodžio 6 d. pavakary jam paskambino brolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad blogai jaučiasi jų mamą, prašė nuvažiuoti pažiūrėti, kas ten vyksta. Mama su seserimi gyvena už 3 km. Nuvykęs rado motiną gulinčią lovoje, o seserį – apimtą isterijos. Su seserimi įvyko konfliktas, apsižodžiavo, po to apsistumdė. Sesuo atėmė telefoną, nes norėjo pasikalbėti su broliu. Atimant iš sesers telefoną, sesuo jam spyrė, tada jis atstatė koją, ir mano, kad tuomet ne spyrė, o krepštelėjo seseriai į koją. Kai sesuo puolė ant jo, atstatė delną ir stumtelėjo ją į lovą. Sesuo, nustumta, vėl puolė, tuomet smūgiavo antrą kartą. Kai sesuo norėjo įspirti jam žemiau juosmens, blokavo tą smūgį koja įspirdamas seseriai į pilvą. Sesers atsiprašė, dabar sutaria gerai, gailisi taip pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios A. D. parodymais, jog tądien po pietų mamai pasidarė bloga, todėl ji paskambino broliui, kuris paskambino kitam broliui – A., kuris atvykęs paskambino kitam broliu ir pasakė, kad mamai blogai dėl to, kad per daug prikūrenta. Atėmusi ragelį, pasakė, kad ji atsako už mamos gyvybę ir numetė telefoną ant stalo. Po to su broliu A. apsižodžiavo ir jis jai trenkė, o ji gindamasi jam spyrė. Brolis spyrė į pilvą ir delnu sudavė į veidą, bet mėlynių nuo to nebuvo. Skaudėjo koją ir pilvą, buvo sunku pasilenkti.

liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog tiksliai dienos nepamena, žino, kad tai buvo sekmadienis, ji buvo savo namuose, kartu su savo dukra A. D.. Tą dieną pasijuto blogai, todėl A. D. iškvietė medikus. Kokiu metu atvažiavo jos sūnus A. G., nežino. Po to atvažiavo medikai, kurie ją apžiūrėjo, bet tolimesniam gydymui į gydymo įstaigą važiuoti atsisakė. Kai medikai išvažiavo, girdėjo, kaip dukra ir sūnus kitame kambaryje pykstasi, tačiau dėl ko jie pykosi, nežino. Kitą dieną A. D. papasakojo, kad A. G. jai sukėlė fizinį skausmą, kad trenkė į veidą, spyrė į pilvą ir koją. Pati to nematė, jai tai papasakojo dukra. Dar jai A. D. sakė, kad iš A. G. atėmė telefoną ir, kad jam bandė įspirti į vyrišką vietą (21-22 b. l.);

2015-12-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Nr. 86-13.7.6-226, kuriame nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 6 d. apie 17.00 val. neblaivus A. G. naudojo fizinį smurtą prieš savo seserį A. D., t. y. du kartus delnu smogė į kairiąją veido pusę, du kartus koja spyrė į pilvą ir du kartus spyrė į kairiąją koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. A. D. į medikus nesikreipė. Įvykio vieta neapžiūrėta. A. G. nesulaikytas (8 b. l.);

2015-12-07 protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, jog pareiškėja A. D., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2015 m. gruodžio 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), jos brolis A. G. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. du kartus delnu smogė į kairiąją veido pusę, du kartus koja spyrė į pilvą ir du kartus spyrė į kairiąją koją. Nuo patirtų smūgių sutino kairė koja, buvo sukeltas fizinis skausmas (13 b. l.);

2016-04-21 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis dviejų aukštų mūrinis namas, kuriame yra įėjimas iš kiemo pusės. Įėjusį namą patenkama į koridorių, iš ten į virtuvę ir kitus kambarius (9–10 b. l.);

2016-04-21 apžiūros protokolo priedu – foto lentele 204, kurioje užfiksuoti (duomenys neskelbtini) esančio dviejų aukštų mūrinio namo, kambario, pro kurį patenkama į A. D. kambarį bei A. D. kambario vaizdai (11–12 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. G. konflikto metu du kartus delnu suduodamas savo seseriai A. D. į kairiąją veido pusę, du kartus įspirdamas jai į pilvą ir du kartus į kairiąją koją, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei protokolu – pareiškimu.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. G. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – 2014 m. liepos 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal BK 38 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiąja, per vienerius metus padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, todėl 2015 m. sausio 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, analogišką nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (24-25, 26-29, 30-31, 32-34, 35-36, 37 b. l.); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (38 b. l.); nedirba (41 b. l.); registruotas darbo biržoje (42 b. l.); VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre nėra (44 b. l.), teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant trumpiausią BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės terminą.

Minėta, jog kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, šiuo metu su ja bendrauja ir nekonfliktuoja, nukentėjusioji jam atleido, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą bei BK 70 straipsnyje ir BK 72² straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones (BK 54, 67, 70, 72² ir 75 straipsniai).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu bei 72² straipsniu A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

nemokamus darbus, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. G. 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Taip pat išaiškinti, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.