Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas LR: 1) 1996-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis 1995-12-21 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str., nuo neatliktos bausmės atleistas; 2) 1997-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams su ½ turto konfiskavimu, šis nuosprendis Šiaulių apygardos teismo 1997-09-30 nuosprendžiu pakeistas – D. Š. nuteistas pagal LR BK 271 str. 2 d., taikant LR BK 35 str., laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu; 3) 1998-11-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 118 str. 3 d., 272 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 42 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams su ½ turto konfiskavimu; 4) 2000-02-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 1998-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams su ½ turto konfiskavimu. 2000-06-22 Pravieniškių I-sios SR PDK amnestijos komisijos sprendimu, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d., 2 p., paskirta bausmė sumažinta 1/5. 2000-10-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 55 str., nuo likusios bausmės dalies 1 metų 4 mėnesių 23 dienų paleistas lygtinai prieš terminą; 5) 2007-04-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 147 str., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m. 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2011-05-15 apie 0 val. 30 min. žaidimų salono „Tete-a-tete“ kieme, kuris yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tiksliai nenustatytu duriančiu daiktu vieną kartą smogė A. K. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam žaizdą pilvo dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir kartą smogė į kairės kirkšnies sritį, padarydamas nukentėjusiajam kairės kirkšnies durtinę žaizdą su kairės šlauninės arterijos bei venos sužalojimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

- specialisto išvada Nr. G 816/11(04), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta kairės kirkšnies srities durtinė žaizda su šlauninės arterijos bei venos sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančiu daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 16).

- specialisto išvada Nr. G 97/11-816/11(04), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta kairės kirkšnies srities durtinė žaizda su šlauninės arterijos bei venos sužalojimu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. K. nustatyta žaizda pilvo dešinėje, padaryta galimai duriančiu daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Š. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatą yra įrodyta.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011-05-15 apie 0 val. 30 min. žaidimų salono „Tete-a-tete“ kieme, kuris yra Šiauliuose, Lyros g. 13, konflikto metu buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esančios specialisto išvados (t. 1, b. l. 16, 25), kurios papildo viena kitą ir kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, taip pat medicinos eksperto G. A. Chaker duoti paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti teismo medicinos eksperto kompetencija ir jo atliktų tyrimų rezultatais. Sveikata A. K. buvo sutrikdyta konflikto su D. Š. metu. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tą naktį buvo įvykęs konfliktas, neneigia nei viena pusė, nei kita. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nepripažino dūręs nukentėjusiajam; iš esmės ginčija sužalojimų padarymo aplinkybes, teigdamas, jog nukentėjusysis trenkė jam į veidą, po ko jis (D. Š.) nukrito, vėliau abu susikibo. Šis kaltinamojo paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip jo gynybos versija ir yra atmestinas, kadangi tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje ištirtų įrodymų visetu. Nuoseklūs, detalizuoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojo A. K. parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs ir dėl asmeninių nesutarimų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamojo parodymai, jog nukentėjusysis pats jį provokavo, neatitinka teisiamojo posėdžio metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių (byloje, išskyrus kaltinamojo ir jo pažįstamo R. Š. duotus parodymus (dėl R. Š. pažinties su D. Š. jie vertintini kritiškai, kaip bandymas D. Š. padėti išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės), nėra ir jokių minėtą provokavimo faktą patvirtinančių įrodymų), todėl, priimdamas nuosprendį, teismas jais nesivadovauja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis 2011-05-15 žaidimų salono „Tete-a-tete“ kieme, kuris yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), galėjo susižeisti pagriuvęs dėl žemės paviršiaus nelygumų, dėl ant žemės paviršiaus esančių stiklo šūkių ar kitų aštrių daiktų. Įvykio vietos apžiūros metu tokių detalių taip pat nebuvo nustatyta. D. Š. teisme tvirtino, kad įvykio metu turėjo tris ilgus buto raktus, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad, jo manymu, nukentėjusysis negalėjo būti sužalotas raktu. Tiek iškart po įvykio, tiek atliekant tolimesnius tyrimo veiksmus, nebuvo rastas daiktas, kuriuo buvo padaryti sužalojimai A. K.. Tačiau tai, kad įvykio metu D. Š. galėjo turėti aštrų duriantį daiktą, patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. T., pažymėjęs, jog po to, kai būdamas lošimų salone atsisakė paskolinti D. Š. pinigų, šis (D. Š.) buvo prisilietęs prie A. T. ir vėliau, po pusvalandžio, jis (A. T.) pajuto, kad iš nugaros jam bėga kraujas; momento kaip įbrėžė nepajuto, žaizdą pats sutvarstė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš karto po įvykio pirmas nuo žemės pakilo kaltinamasis ir pabėgo, o nukentėjusysis liko įvykio vietoje kruvinas. Šios aplinkybės tik dar kartą liudija, kad nukentėjusysis buvo kaltinamojo sužalotas. Nors byloje nebuvo nustatyta, su kokiu konkrečiu daiktu (įrankiu ar pan.) D. Š. sužalojo nukentėjusįjį, bet kuriuo atveju nustatyta, kad A. K. buvo sužalotas, ir duomenų, rodančių, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti ne D. Š., o kažkas kitas, byloje nėra, nes įvykio metu prie nukentėjusiojo buvo tik kaltinamasis. Konkrečiu atveju tai, su kokiu daiktu (įrankiu, raktu ar kt.) D. Š. sužalojo nukentėjusįjį, neturi esminės reikšmės nei kaltinamojo veikos kvalifikavimui, nei jo atsakomybės apimčiai. Taigi, šios aplinkybės nustatymas ar nenustatymas nekeičia bylos esmės ir nepaneigia kaltinamojo kaltės. Be to, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatyta, kad D. Š. veikė būtinosios ginties (LR BK 28 str.) sąlygomis.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. Š. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis D. Š., durdamas ne mažiau kaip du kartus nenustatytu duriamuoju daiktu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias vietas – pilvą bei į kirkšnies sritį tokia jėga, jog buvo padarytos durtinės žaizdos su šlauninės arterijos bei venos sužalojimu bei žaizda pilvo dešinėje, suvokė, kad ši jo veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jo pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai, t. y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiojo mirtis, ir bet kurio iš šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes, esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamojo padarytų sužalojimų lokalizacija rodo, kad jis siekė sutrikdyti asmens sveikatą. Šioje situacijoje ne mažiau du dūriai duriamuoju daiktu patvirtina, jog kaltinamasis norėjo kilsiančių padarinių, kadangi jau vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgiai žalojančiu įrankiu į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas patvirtina, kad kaltinamasis numatė, kad neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-428/2008). Kaltės forma turi esminę reikšmę sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kvalifikavimui, todėl turi būti nustatyta kiekvienoje byloje. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir įvertindamas padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes, norėdamas padaryti sužalojimus nukentėjusiajam, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo mąsto.

Skirdamas D. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą, kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Š. Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus (t. 1, b. l. 114-116), teistumui neišnykus, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. (tai sunkus nusikaltimas, LR BK 11 str. 5 d.; už jo padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų), kas atitinka nusikaltimų recidyvą (LR BK 27 str.), baustas administracine tvarka, dėl jo netinkamo elgesio Pietinėje policijos nuovadoje nebuvo gauta pareiškimų ar nusiskundimų, jis nėra įrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas (t. 1, b. l. 136-137, 140). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad D. Š. neturi susiformavęs tvirtų moralinių nuostatų, nesilaiko visuotinai priimtų elgesio normų, yra linkęs daryti pažeidimus. Iš ankstesnių nuteisimų nepadarė jokių išvadų, vėl ignoravo teisės reikalavimus. Jo elgesys visuomenėje neprognozuojamas, dėl ko aplinkiniai žmonės, būdami šalia D. Š., negali jaustis saugiai. Esant šioms aplinkybėms, D. Š. baustinas laisvės atėmimo bausme, didesne nei sankcijoje už jo įvykdytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (LR BK 54 str. 3 d.).

Kadangi D. Š. padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), nėra galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LR BK 75 str. 1 d.).

Į atliktos bausmės laiką D. Š. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 1, b. l. 88, 99, 109; t. 2, b. l. 21-22, 80-81).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. paliktina jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 80-81).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.)

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 14 327,18 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 59-61). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 62), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta D. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (jos teiktos VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, UAB „Palangos linas“) sumokėta suma – 14 327,18 Lt - priteistina iš kaltinamojo D. Š..

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė 3 555,34 Lt ieškinį (t. 1, b. l. 69-70). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (t. 1, b. l. 71), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai ir dėl to nukentėjusiojo netektas darbingumas atsirado dėl D. Š. kaltų veiksmų, todėl apskaičiuotų ir išmokėtų ligos pašalpų suma – 3 555,34 Lt (įskaitant ir pajamų mokesčio sumą, kuri vadovaujantis įstatymais pervedama į mokesčių inspekcijos sąskaitą) priteistina ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš kaltinamojo D. Š..

Nukentėjusysis A. K. dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos pateikė 101 570,32 Lt ieškinį, 2011-10-05 buvo pripažintas civiliniu ieškovu šiai sumai (t. 1, b. l. 54-56). Jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro gydymosi periodu patirtos išlaidos vaistams, papildams, rūbams, avalynei, iš viso – 1 570,32 Lt, o neturtinę žalą - dėl patirtų išgyvenimų, streso, kilusių pasekmių, suprastėjusios gyvenimo kokybės sudaro – 100 000 Lt.

Turtinė žala turi būti pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – kvitais, sąskaitomis faktūromis ir kt. dokumentais. Tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėta turtinė žala jam buvo padaryta. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius, todėl civilinio ieškinio reikalavimas dėl šių nuostolių, tai yra dėl 1 570,32 Lt - atmestinas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį šoką dėl padarytų kūno sužalojimų. Nurodė, kad kilusios pasekmės jaučiamos iki šiol, po sužalojimų liko plastiškai nepataisomi randai. Dėl įvykio buvo labai sukrėsti nukentėjusiojo artimieji, motina iki šiol gydosi streso pasekmes. Dėl ilgo gydymo kurso labai nukentėjo visapusiškas ir pilnavertis jo gyvenimas, ilgą laiką buvo nedarbingas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, bet darbingas), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes (tame tarpe – kad sąmoningai įvykdytas tyčinis nusikaltimas prieš jauno amžiaus asmenį), į tai, kad nukentėjusiajam dėl realios grėsmės gyvybei buvo taikytas skubus gydymas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje (tame tarpe ir operacinis), taip pat ilgalaikė (40 lovadienių) reabilitacija sanatorijoje, ko pasekoje sutriko įprastas gyvenimo ritmas (dėl laikino nedarbingumo nedirbo, 2011 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais mokėta ligos pašalpa, buvo stacionarizuotas ir kt.), į tai, kad sužalojimo, kuris realiai sukėlė grėsmę gyvybei, o tuo pačiu nerimą, baimę dėl sveikatos būklės tiek nukentėjusiajam, tiek jo artimiesiems, pasekmes A. K. jaučia iki šiol (išlikę randai, kūnas nėra pilnai atsistatęs, negali pilnai užsiimti norima veikla - intensyviai sportuoti, kas jaunam asmeniui be abejonės yra nemalonus trukdis gyvenime ir kt.), į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais, protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 30 000 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R kompaktinė plokštelė (t. 1, b. l. 30) paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-04-18.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-04-18.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš D. Š. 14 327,18 Lt (keturiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt septynis litus 18 ct) už nukentėjusiajam A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš D. Š. 3 555,34 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus 34 ct) už ligos pašalpų mokėjimą nukentėjusiajam.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. K. iš D. Š. 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R kompaktinę plokštelę palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.