- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-327-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09494-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- UAB „Icoplast“
- Skolininkas
- UAB „Autopus“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-327-755/2016
2016 m. kovo 29 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Icoplast“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-10755-812/2015 dėl teismo įsakymo ir skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Autopus“, kuria teismas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-10755-812/2015 laikė neįsiteisėjusiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-12-08 išdavė teismo įsakymą dėl 4127,35 Eur skolos, 5460,00 Eur baudos, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-12-08 (bylos iškėlimo teisme) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 54 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Autopus“.
UAB „Autopus“ 2016-01-12 pateikė Panevėžio miesto teismui prieštaravimus dėl 2015-12-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymo. Nurodė, kad teismo įsakymą skolininkė gavo 2015-12-09, todėl nepraleisdama nustatyto termino, pareiškia, jog su 2015-12-08 priimtu teismo įsakymu nesutinka, kreditorės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-01-13 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10755-812/2015 laikė neįsiteisėjusiu. Teismas atšaukė vykdymo procesą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10755-812/2015 ir teismo įsakymą vykdantį antstolį įpareigojo grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiam teismui.
Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo įsakymas 2015-12-31 įsiteisėjo ir 2016-01-04 buvo išsiųstas kreditorei. Tačiau iš skolininkės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad prieštaravimus dėl 2015-12-08 įsakymo skolininkė pašto paslaugas teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išsiuntimui į teismą 2015-12-29, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 20 dienų termino prieštaravimams pareikšti. Nustatė, kad teisme minėti prieštaravimai gauti 2016-01-12. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms laikė, kad skolininkė prieštaravimus teismui pateikė nepraleidusi CPK 439 str. 2 d. nustatyto termino, todėl 2015-12-08 teismo įsakymas laikytinas neįsiteisėjusiu. Kadangi 2015-12-08 teismo įsakymas buvo atiduotas vykdymui, teismas sprendė, kad vykdymo procesas atšauktinas ir teismo įsakymą vykdantis antstolis įpareigotinas grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. eL2-10755-812/2015 2015-12-08 išduotą teismo įsakymą (CPK 588 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Icoplast“ skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir skolininkės prieštaravimus dėl 2015-12-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymo atmesti.
Atskiruoju skundu nurodoma, kad teismo įsakymą skolininkė gavo 2015-12-09. Kadangi skolininkė prieštaravimų per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo nepareiškė, todėl teismo įsakymas įsigaliojo 2015-12-30, o ne 2015-12-31. Pažymi, kad ant skolininkės atsiųsto voko yra du UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudai, pažymintys išsiuntimo datą – 2015-12-29 ir 2016-01-08. Nurodo, kad kurjerių tarnyba per klaidą uždėjo ant voko spaudą su 2015-12-29 data. Kurjeris pateikė pažymą apie advokato siųstus laiškus, iš kurios matyti, kad advokatas 2016-01-08 18 val. 7 min., 40 sek. išsiuntė dokumentus Panevėžio miesto apylinkės teismui, teismas dokumentus gavo 2016-01-12. Teismas užklausų kurjeriui dėl siuntimo datos pasitikslinimo neteikė, todėl nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Be to, nurodo, kad neprotingas ir nelogiškas terminas, kad siunta galėjo keliauti iš vieno Lietuvos miesto į kitą 10 darbo dienų – nuo 2015-12-29 iki 2016-01-12. Pažymi, kad Susisiekimo ministro įsakymu yra nustatytas maksimalus Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos – penkios darbo dienos. Teigia, kad nagrinėjamu atveju viena iš ant voko nurodytų spaudo datų – 2015-12-29 laikytina nepatikimu laiško išsiuntimo įrodymu ir neįrodo, kad laiškas siuntimui buvo įteiktas 2015-12-29. Nurodo, kad skolininkės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., tačiau dokumentai į Panevėžio mieste esantį teismą buvo siunčiami per Vilniaus miesto kurjerių tarnybą. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuinteresuota bylos baigtimi, todėl jos pateikiami paaiškinimai yra objektyvūs, ji, trūkstant papildomų įrodymų, gali būti įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo.
Apibendrinant pareiškėja nurodo, kad skolininkė prieštaravimus teismui pateikė praleidusi CPK 74 str. 6 d. ir CPK 439 str. 2 d. nustatytus terminus, t.y. turėjo pateikti iki 2015-12-29, tačiau pateikė tik 2016-01-08, dėl ko 2015-12-08 teismo įsakymas laikytinas įsiteisėjusiu. Skolininkė, nurodydama, kad prieštaravimų datą 2015-12-17, elgiasi nesąžiningai. Teigia, jog yra akivaizdu, kad skolininkė kreipėsi į advokatų kontorą tik tuomet, kai gavo iš antstolių kontoros raginimą įvykdyti įsiteisėjusį teismo įsakymą (įteiktas 2016-01-08), tuomet atgaline data parašė prieštaravimą dėl 2015-12-08 teismo įsakymo, ir lydraštyje, teikiamame su laišku UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė datą – 2015-12-29, nors tuo metu jau buvo 2016-01-08. Skolininkė, elgdamasi nesąžiningai, praranda teisę atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Autopus“ prašo atskirąjį skundą grąžinti pareiškėjai ir bylą apeliacinės instancijos teisme nuraukti. Teismui nusprendus kitaip, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį palikti nepakeistą. Teismui nusprendus, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartis gali būti skundžiama ir (ar) buvo praleistas terminas skolininko prieštaravimams pateikti, prašo skundžiamą 2016-01-13 nutartį pakeisti iš dalies: atnaujinti procesinį terminą skolininko prieštaravimams pateikti, likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad skolininkė, kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos šioje byloje ir teisinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta 2015-12-15, todėl skolininkės kaltės nėra. Nurodo, kad 2016-01-13 nutartis neužkerta kelio pareiškėjai ginti savo interesus ginčo teisena. Net pripažinus, kad terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas, tačiau įvertinus tai, kad teismo įsakymas buvo priimtas ir įsiteisėjo šventiniu laikotarpiu ir, kad toks terminas, net jeigu buvo praleistas, buvo praleistas labai nežymiai, remiantis aktualia teismų praktika, tai sudarytų pagrindą tokį praleistą terminą atnaujinti.Tokios pozicijos yra laikomasi apeliacinės instancijos teismų praktikoje Pažymi, kad esant akivaizdžiai išreikštai skolininkės valiai ginčyti skolos faktą, tai, jog reikalavimas yra nepagrįstas, būtų nesąžininga užkirsti kelią įrodinėjimui, todėl susidariusi situacija, negali būti vertinama formaliai. Pažymi, kad teismų praktikoje nepateisinamai ilgu delsimu laikomi mėnesiais, bet ne savaitėmis praleisti terminai. Galimai užsitęsęs procesas dėl prieštaravimų pateikimo teismui ir aplinkybės, jog prieštaravimai teismą pasiekė po termino, nuo skolininkės tiesioginės valios nepriklausė. Į bylą pateiktas advokatų kontoros lydraštis, akivaizdžiai rodo, kad siunta kurjerių tarnybai buvo paruošta perduoti 2015-12-29, tačiau dėl ko ji tą dieną galimai nebuvo perduota, o vėliau kurjerių tarnybos neteisingai užregistruota, nurodyti negali, tačiau pažymi, kad dėl to skolininkės kaltės nėra. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atskirąjį skundą, būtų užkirstas kelias tolimesniam bylos nagrinėjimui ir liktų galioti teismo įsakymas, kuris priimtas neišklausius skolininko pozicijos, skolininkė neturėtų teisės į apeliaciją. Teismui nepriėmus skolininkės prieštaravimų, būtų pažeista jos teisė į teisminę gynybą.
Be to, atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodoma, kad CPK 439 str. galimybės skųsti 2016-01-13 nutartį nenumato.Teigia, kad teismas, suklydo nurodydamas, jog nutartis skundžiama.Teismui priėmus skolininkės prieštaravimus, kelias tolimesnei bylos eigai nėra užkertamas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą kaip paduotą dėl nutarties, negalinčios būti apeliacinio apskundimo objektu. Paaiškėjus šiam trūkumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Sutinkamai su CPK 315 str. 2 d. 3 p., apeliacinis procesas nutraukiamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų atžvilgiu (CPK 338 str.).
Iš CPK 334 str. 1 d. nuostatų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: šio Kodekso numatytais atvejais; kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skolininkės prieštaravimus, 2016-01-13 nutartimi sprendė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 įsakymas laikytinas neįsiteisėjusiu, nes skolininkė teismui prieštaravimus pateikė nepraleidusi CPK 439 str. 2 d. nustatyto termino. Prieštaravimai dėl teismo įsakymo teisėjos priimti rezoliucija , jos pagrįstumas neskundžiamas. CPK 439 straipsnis, reglamentuojantis skolininko prieštaravimų pateikimą, numato galimybę teikti atskirąjį skundą tik dėl nutarties, kuria teismas atsisako atnaujinti skolininkui terminą prieštaravimams pateikti (CPK 439 str. 2 d.). Taigi, darytina išvada, kad teismui nusprendus laikyti teismo įsakymą, dėl kurio pareikšti prieštaravimai, neįsiteisėjusiu, tai lemia atitinkamas procesines pasekmes – vykdymo proceso atšaukimą, vykdomojo dokumento grąžinimą teismui. Iš skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad ji neužkerta kelio tolimesnei eigai byloje, todėl tai taip pat nesudaro pagrindo teikti, o teismui priimti atskirąjį skundą.
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016-01-13 nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau nesant numatytos tokios galimybės civilinio proceso įstatyme bei esant nustatytai aplinkybei, kad tolimesnė bylos eiga yra galima, konstatuotina, jog nutartyje nurodant apskundimo galimybę, buvo padaryta teisinė klaida. Kadangi apeliacinis procesas dėl skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutarties negalimas, nes dėl šios nutarties atskirasis skundas negali būti paduodamas, procesas nutrauktinas.
Nutraukiant procesą skundo motyvacija dėl kurjerių tarnybos gavimo spaudo uždėjimo laikas ir to aplinkybių, atsiliepimo į skundą motyvai dėl teisės būti išklausytam, dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo galimybės neanalizuojama, kadangi tai sprendžiamam klausimui teisiškai nereikšminga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal UAB „Icoplast“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-10755-812/2015, nutraukti.