- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-1222-275/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „Saukupa“
- Atsakovas
- ADB „Reso Europa“
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2007 m. gruodžio 28 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Saukupa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saukupa“ ieškinį atsakovui ADB „Reso Europa“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo A. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saukupa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ADB „Reso Europa“ 21 160 Lt dydžio išmoką pagal 2005-05-12 transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo polisas (duomenys neskelbtini), bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-05-12 UAB „Saukupa“ su atsakovu ADB „Reso Europa“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį ir gavo draudimo polisą, (duomenys neskelbtini). 2005-08-13 Vokietijoje išdegė UAB „Saukupa“ priklausančio automobilio Iveco, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kabina. Nustatyta, kad gaisras kilo dėl dujų nuotėkio iš maistui gaminti skirto dujų baliono. Akcinė draudimo bendrovė „Reso Europa“ atsisakė šį įvykį pripažinti draudiminiu motyvuodama tuo, kad sausumos transporto priemonių taisyklių Nr. 24 4.6 punktas numato, jog įvykis laikomas nedraudiminiu, kai transporto priemonė sugadinama ar sunaikinama dėl saugumo technikos reikalavimų ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių nesilaikymo. Tuo pačiu atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas mano, kad atsisakymas pripažinti automobilyje kilusį gaisrą ir automobilio kabinos sunaikinimą draudiminiu įvykiu ir išmokėti draudimo išmoką, yra nepagrįstas. ADB „Reso Europa“ nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, iškraipydama pačios bendrovės patvirtintų ir įvykio metu galiojusių „Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių“ Nr. 24 4.6 punkto prasmę. Minimo punkto redakcija, galiojusį įvykio metu skelbė: „Transporto priemonės sugadinimas arba sunaikinimas dėl saugumo technikos reikalavimų ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių nesilaikymo, jei tai turėjo įtakos eismo įvykiui“. Šiuo atveju jokio eismo įvykio nebuvo, o kilo gaisras, kuris tų pačių taisyklių 3.3 p. apibūdinamas sekančiai – „Gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime“. Draudimo bendrovės pranešime dėl atsisakymo pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti draudimo išmoką nurodoma, kad automobilio kabinoje yra draudžiama naudotis turistine dujine virykle. Tokią nuostatą savo taisyklėse draudikas suformulavo jau po šio įvykio. Draudimo sutarties sudarymo metu tokios nuostatos nebuvo, apie tai nieko neminima nei draudimo sutartyje, nei Taisyklėse su kuriomis draudėjas, t.y. UAB „Saukupa“ buvo supažindintas ir pasirašė. Po įvykio ADB „Reso Europa“ surinko medžiagą ir pradėjo ruošti žalos atlyginimo bylą. Buvo atliktas ir preliminarus žalos dydžio apskaičiavimas ir nustatyta, kad dėl gaisro bendrovės automobiliui padaryta 21 160 Lt žala. Atsakovui buvo išsiųstas advokato A.Staškūno kontoros prašymas. Atsakovai pateikė raštą, kuriuo pakartotinai nurodė, kad žalos neatlygins, tačiau jokios medžiagos apie paskaičiuotą žalos dydį nepateikė, nors ir nurodė, kad medžiagą prideda. Tai rodo, kad atsakovai sąmoningai vengia pateikti jų pačių surinktą medžiagą ir vilkina klausimo sprendimą. Kadangi atsakovas vengia vykdyti prievolę ir sumokėti draudimo sutartimi prisiimtą išmoką, iš atsakovo turi būti priteista 21 160 Lt gaisro padarytai žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007-09-26 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Ieškovo nurodytas patirtos žalos dydis taip pat nėra įrodytas. Teismas nurodė, kad ADB „Reso Europa“ Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 024 13.2.3. punkte nustatyta, jog draudėjas įsipareigoja laikytis transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, saugumo technikos ir transporto priemonės techninės būklės reikalavimų. Tų pačių taisyklių 17.2.6 ir 17.2.8. punktuose nustatyta, jog draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudėjas tyčia pažeidė draudėjo pareigas sutarties galiojimo metu, nustatytas šių taisyklių 13 punkte, ir jei transporto priemonė naudojama ne pagal paskirtį, t.y. naudojama atlikti veiksmams, kuriems atlikti nėra pritaikyta. Konstatavo, kad iš trečiojo asmens A. R. 2005-09-20 paaiškinimo matyti, jog gaisras automobilio Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kabinoje kilo jam bandant žiebtuvėliu uždegti kabinoje esančią dujinę viryklę. Turistinės dujinės viryklės montavimo ir naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad naudojant viryklę uždarose patalpose be ventiliacijos, susikaupia nuodingos dujos, kurios gali būti pavojingos sveikatai ar net gyvybei. Viryklę galima naudoti tik labai gerai ventiliuojamose arba atvirose patalpose. Teismas padarė išvadą, kad turistine virykle naudotis automobilio kabinoje negalima, automobilio kabina nėra pritaikyta maisto gaminimui. Teismas pilnai sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovas (automobilio Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas) ir tretysis asmuo A. R. (automobilio Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas) privalėjo apdraustą turtą (automobilį Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugoti taip pat atidžiai ir rūpestingai, lyg jis būtų neapdraustas, t.y. jei automobilio Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Saukupa“ būtų užtikrinęs vairuotojo A. R. atsakingą, protingą, atidų, atsargų, ir rūpestingą elgesį ir vairuotojas nebūtų pažeidęs saugumo reikalavimų, nurodytų dujinės viryklės instrukcijoje, o taip pat nenaudojęs automobilio kabinos tam, kam ji nėra pritaikyta, gaisras nebūtų kilęs. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad, automobilyje Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitai pasiekiamoje vietoje nebuvo gesintuvo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės (279 p.). Teismas padarė išvadą, kad 2005-08-10 įvykio priežastis – gaisras – kilo dėl to, jog automobilio vairuotojas – tretysis asmuo A. R., nesilaikė saugumo technikos bei transporto priemonės eksploatavimo reikalavimų, transporto priemonę naudojo ne pagal paskirtį. CK 6.245 str. 2 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Draudiko (šiuo atveju atsakovo) pareiga atlyginti žalą galėtų kilti iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi turi atlyginti draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Atsižvelgęs į tai, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, teismas padarė išvadą, jog atsakovas ADB „Reso Europa“, vadovaudamasis ADB „Reso Europa“ Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 024, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką už 2005-08-10 įvykio metu automobiliui Iveco LD 440E42, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, o ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta 21 160,00 Lt dydžio žala (CPK 178 str.), nes pilnai nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, todėl nesumokėta dalis draudimo išmokos draudiminio įvykio atveju turėtų būti įskaičiuota į draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „Saukupa“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-09-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas savo ieškinį grindė tuo, jog gaisras automobilio kabinoje buvo nelaimingas atsitikimas, t.y. draudiminis įvykis. Ieškovo įsitikinimu teismas privalėjo bylą išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tačiau to nepadarė, o būtent: nei Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (2002-12-05, Nr. IX-1225), nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 patvirtintos Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklės, nei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2003-07-01 Nr. IX-1672), nei joks kitas normatyvinis aktas nedraudžia naudoti dujinių prietaisų krovininio vilkiko kabinoje. Turistinės dujinės viryklės montavimo ir naudojimo instrukcija numato, kad viryklė gali būti naudojama ir vėdinamose patalpose. Bylos medžiaga nustatyta, kad prieš naudojant turistinę viryklę krovininio vilkiko kabina buvo vėdinama. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią ir esamą praktiką - dėl darbo sąlygų specifikos, darbo ir poilsio režimo ypatumų, absoliučioje daugumoje tolimųjų (tarptautinių) reisų krovininiuose vilkikuose yra montuojama gamyklinė arba atskirai įrengiama maisto gaminimo įranga - turistinės (autonominės) dujinės viryklės ar mikrobangų krosnelės. Ieškovas pilnai sutinka su atsakovo ir teismo argumentais, kad turto savininkas ir naudotojas privalo turtą saugoti taip pat atidžiai ir rūpestingai, lyg jis būtų neapdraustas ir byloje įrodinėjo, jog būtent taip ir elgėsi. Teismas neatsižvelgė ir nevertino esminių įvykio aplinkybių, o būtent to, kad gaisras vilkiko kabinoje kilo ne dėl neatsargaus elgimosi su dujine virykle, atvira ugnimi ar pan., o dėl dujų nuotekio į automobilio kabiną. Tokiu būdu gaisro priežastis yra ne dujinę viryklę naudojančio (aptarnaujančio) asmens veiksmai, o techninis gedimas. Pabrėžtina, kad naudotos viryklės dujų balionas yra montuojamas ne automobilio kabinoje, o jos išorėje. Teismas visiškai be pagrindo priėjo išvadą, kad ieškovo automobilyje nebuvo gesintuvo, kaip to reikalauja taisyklės. Krovininio vilkiko kabinoje pagal trečiojo asmens A. R. parodymus buvo du gesintuvai. Tačiau kilus gaisrui vilkiko kabinoje gaisrą gesinę asmenys naudojo jų turimus gesintuvus, o ne tuos, kurie liko degančioje vilkiko kabinoje.
Atsiliepimas
Atsakovas ADB „Reso Europa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-09-26 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo teigimu, gaisro priežastis - techninis gedimas, tačiau ieškovas nepridėjo jokio įrodymo, liudijančio šį teiginį. Iš Vokietijos policijos rašto matyti, jog gaisras kilo būtent dėl viryklės, taigi, jei A. R. nebūtų naudojęsis turistine dujine virykle būtent vilkiko kabinoje, gaisras nebūtų kilęs. Visiškai nesvarbu, kur yra montuojamas dujų balionas, jei jis primontuotas taip, kad dujos patektų į automobilio kabiną. Neaišku, kas, kokiu pagrindu ir dėl kokios priežasties primontavo dujų balioną prie vilkiko, kokia to asmens kvalifikacija, dėl kokio techninio gedimo dujos pratekėjo iš baliono į kabiną ir kas sukėlė šį gedimą. Ieškovo teiginys, jog gaisro priežastis yra kažkoks techninis gedimas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 024 (2004-12-01 redakcija) 13.2.3. punktas numato, jog draudėjas įsipareigoja laikytis transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, saugumo technikos ir transporto priemonės techninės būklės reikalavimų, o 17.2.6 ir 17.2.8. punktai nurodo, jog draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudėjas tyčia pažeidė draudėjo pareigas sutarties galiojimo metu, nustatytas šių taisyklių 13 punkte, ir jei transporto priemonė naudojama ne pagal paskirtį, t.y. naudojama atlikti veiksmams, kuriems atlikti nėra pritaikyta. Tretysis asmuo A. R. nesilaikė saugumo technikos bei transporto priemonės eksploatavimo reikalavimų, nesielgė kaip protingas, atidus, atsargus ir rūpestingas asmuo naudodamasis turistine dujine virykle vilkiko kabinoje. Naudojantis turistine dujine atvira liepsna degančia virykle šalia degių medžiagų yra keliamas didžiulis pavojus sau ir aplinkiniams. Be to, transporto priemonė naudojama ne pagal paskirtį. Remiantis tuo, ADB „Reso Europa“ neturi pareigos mokėti draudimo išmokos dėl 2005-08-10 įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas vienu iš pagrindinių argumentų ieškiniui atmesti nurodė tai, kad turistine virykle automobilio kabinoje naudotis negalima, kad automobilio vairuotojas nesilaikė saugumo technikos bei transporto priemonės eksploatavimo reikalavimų. Teismo sprendime nurodyta, jog vairuotojas pažeidė saugumo technikos reikalavimus, nurodytus dujinės viryklės instrukcijoje. Šią išvadą teismas turėjo pagrindo padaryti remdamasis atsakovo pranešimu ieškovui apie tai, dėl ko įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, t.y. kad vairuotojas naudojosi turistine dujine virykle gerai nevėdinamoje patalpoje, kad naudojosi ja automobilio kabinoje, kur draudžiama naudotis tokiu prietaisu. Teismas pagrįstai priėmė atsakovo paaiškinimus dėl ieškovo vairuotojo padarytų saugumo technikos reikalavimų pažeidimų (b.l.5, 17-19). Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad turistinės dujinės viryklės montavimo ir naudojimo instrukcija numato, jog viryklė gali būti naudojama ir vėdinamose patalpose. Pripažintina, kad ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog naudotis automobilio kabinoje turistine dujine virykle draudžiama, jog jos instrukcijoje nėra nurodyta, kad virykle galima naudotis tik gerai vėdinamoje patalpoje. Byloje pateiktoje turistinės dujinės viryklės naudojimo instrukcijoje (b.l70) nurodyta, jog viryklę galima naudoti tik labai gerai ventiliuojamose arba atvirose patalpose, pvz. neįstiklintose verandose. Tai, kad ieškovo vairuotojas naudojosi šia virykle uždarytoje kabinoje, ir buvo šios instrukcijos reikalavimo pažeidimu. Pripažintina ir visuotinai žinoma aplinkybe tai, kad patalpa, kurioje naudojamasi atvira dujine ugnimi, turi būti vėdinama. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad dujine virykle galima naudotis ir nevėdinamoje patalpoje (teigiama - ir vėdinamoje, iš to seka, kad galima ir nevėdinamoje), nepagrįstas. Vairuotojas, kuris naudojosi netvarkinga dujine virykle uždaroje patalpoje, t.y. automobilio kabinoje, pažeidė naudojimosi dujine virykle instrukcijos reikalavimus. Tai, kad ji buvo netvarkinga ir gaisras įvyko galimai dėl dujų nuotėkio iš maistui pagaminti skirto dujų baliono, paaiškino ir ieškovo atstovas pranešime apie įvykį draudikui ( b. l. 25-26). Taigi, gaisro pagrindine priežastimi buvo dujų nutekėjimas iš baliono, o tai, kad dujos susikaupė nevėdinamoje patalpoje, ir buvo kita gaisro priežastimi. Tiek netvarkingos viryklės, leidžiančios dujų pratekėjimą naudojimas, tiek jų naudojimas nevėdinamoje patalpoje, ir sukėlė gaisrą, todėl išvada, jog vairuotojas pažeidė saugumo technikos taisykles, yra pagrįsta. Apeliantas tą aplinkybę, kad gaisras kilo dėl dujų nuotėkio, vertina kaip techninį gedimą, už kurį nėra atsakingas vairuotojas ir ieškovas. Galima pripažinti, kad viryklės gamintojas gali būti atsakingas dėl atsiradusios žalos tuo atveju, jei dujų nuotėkis atsirado dėl nekokybiškai pagamintos viryklės, o ne dėl netinkamo jos eksploatavimo. Ieškovui pasirašant draudimo sutartį jam buvo pateiktos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 024, kurių 13.2.3 punktu draudėjas įsipareigojo laikytis saugumo technikos taisyklių. Dujinės viryklės naudojimas automobilio kabinoje pagrįstai buvo pripažintas saugumo technikos taisyklių pažeidimu ir remiantis Taisyklių 17.2.8 p. buvo pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.