- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- A5.-433-549/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Marijui Dargiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus m. sav., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama įgaliota E. J., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. 840951, t. y. būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu, prekybinėje vietoje Basanavičiaus gatvėje, tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, bei nesudariusi darbo sutarties, įdarbino ir leido dirbti pardavėja 2019 metų birželio mėn. 27, 28 dienomis L. G. gim. 2001-02-03. Tokiais veiksmais A. G. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 str. 2 d., 43 str. l d. nuostatas ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas paaiškino, kad patikrinimo metu prekybos vietoje buvo rasta dirbanti L. G., kuri nurodė, jog dėl darbo pobūdžio, tvarkos, tarėsi su A. G., todėl būtent ji yra nusižengimo subjektas. A. G. taip pat pateikė įgaliojimą įdarbinti žmones. Sprendimas priimtas pagal įgaliojimą, sutapo visos aplinkybės. Mano, kad yra tinkamas subjektas ir pakanka įrodymų, jog yra pažeidimas. Prašo skirti baudą sankcijos ribose.
A. G. į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad darbo sutartis yra sudaryta 2019-06-26. Darbo pradžia 2019-06-27. L. G. paaiškinimas, kad neva ji neturėjo darbo sutarties, yra ne visai tikslus, nes darbo sutartis buvo išsiųsta darbdaviui pasirašyti į Angliją, taigi, sutartis buvo pasirašyta ir galiojanti. Kadangi ji pati buvo išvykusi į Vilnių darbo reikalais, šių aplinkybių negalėjo nurodyti. Mano, kad dėl žmogiškojo faktoriaus ir baimės, tuo labiau, kad patikrinimas buvo atliktas nakties metu, darbuotoja nurodė neteisingas aplinkybes. Visi priklausantys mokesčiai, susiję su dirbtu laiku t. y. 2019.06.27–28 dienomis, valstybei yra sumokėti, todėl nepagrįstai traktuota, kad tai buvo nelegalus darbas. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. G. paaiškinimo nepateikė.
Institucija A. G. kaltę grindžia nelegalaus darbo tyrimo aktu, surašytu 2019-09-24, kuriame nurodoma, kad tikrinamas subjektas E. J. ir darbdavio atstovas yra šis asmuo. Aktu nustatyta, kad apie 23:00 val. patikrinus suvenyrų parduotuvėlę, esančią Basanavičiaus gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini)namų, rasta mergina, kuri prisistatė kaip pardavėja. Nustatyta, kad tai L. G. gim. 2001-02-03. Patikrinus policijos duomenų bazę, „Sodros“ skiltyje nustatyta, kad apie L. G. darbovietę nėra jokių įrašų. Ji paaiškino, kad prekybinėje vietoje, kurioje prekiaujama suvenyrais, žaislais ir drabužiais, dirba antrą dieną. Dėl darbo tarėsi su „Savininke“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Darbas pradedamas 9 val. dirbama iki 22 val., sutartas 20 eurų atlygis per dieną. Darbo sutartis nepasirašyta. Prekybinėje vietoje rastas sąsiuvinis, kuriame L. G. surašė, ką pardavė 2019-06-27 ir 28 dienomis. Atliekant tyrimą nustatyta kad prekybinė vieta priklauso E. J., vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą. 2019-07-01 patikrinus VSDFV duomenų bazės įrašus nustatyta, kad L. G. įdarbinta 2019-06-28. Susisiekus su VSDFV Kretingos teritoriniu skyriumi nustatyta, kad pranešimas apie L. G. įdarbinimą pateiktas 2019-06-29 18 val. 30 min. Taip pat nurodoma, kad A. G., būdama įgaliota E. J., vykdančio veiklą pagal pažymą Nr. 840951, kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, vykdė darbuotojų atranką, priiminėjo juos į darbą, suteikė prekes ir kt. A. G. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu pranešimu, kuriame išdėstytos analogiškos aplinkybės. L. G. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad dėl darbo tarėsi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), su savininke. Dirbo 2 dienas, darbo sutarties nėra pasirašiusi. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad A. G. yra E. J., vykdančio individualią veiklą, darbuotoja nuo 2019-06-01. L. G. E. J. individualioje įmonėje dirbo nuo 2019-06-27 iki 2019-07-31. E. J. 2019-02-28 įgaliojimu, kuriuo jis įgalioja A. G. atstovauti individualią veiklą sudarant sutartis, priimant darbuotojus į darbą, nutraukiant sutartis ir atleidžiant darbuotojus iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla nutraukiama.
Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Tačiau pagal Darbo kodeksą ir teismų praktiką, įgaliotas asmuo negali būti suprantamas kaip įgaliotinis pagal civilinio kodekso nuostatas, nes darbo santykių prasme darbdavio įgaliotas asmuo yra darbovietės administracijos pareigūnas, kuriam pagal pareigybinius įgaliojimus, įstatymą ir/ar įmonės dokumentus pavesta įgyvendinti darbuotojų įdarbinimo funkcijas.
Vadovaujantis teismų praktika dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį nusižengimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį.
Šiuo atveju nelegalaus darbo faktas įrodinėjamas buvęs individualioje įmonėje.
Individuali įmonė savo veikloje vadovaujasi individualios įmonės nuostatais, kuriuose apibrėžiamos individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), taip pat individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 6 punktai). Paprastai individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Sutartį su individualios įmonės vadovu individualios įmonės vardu pasirašo individualios įmonės savininkas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, būtent E. J., kaip individualios įmonės savininkas, yra darbdavys DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta prasme.
Kaip minėta, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį gali atsakyti ir darbdavys, ir kitas atsakingas asmuo, kuris turėjo pareigybinius įgaliojimus su įmonėje įdarbinamais darbuotojais sudaryti darbo sutartis.
Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, individualios įmonės vadovas, be kita ko, vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Taigi, būtent individualios įmonės vadovui, vienvaldiškai veikiančiam individualios įmonės vardu, tenka pareiga kontroliuoti savo individualios įmonės veiklą, užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasis įstatymų, o tai reiškia, jog būtent jis yra atsakingas už tai, kad darbuotojų darbas jo įmonėje būtų legalus.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta E. J. individualios įmonės nuostatų, ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad individualios įmonės vadovu buvo paskirtas kitas asmuo, taip pat nėra ir duomenų, jog vadovu buvo paskirta A. G.. Nors Institucija aplinkybę, kad A. G. yra tinkamas nusižengimo subjektas įrodinėja E. J. 2019-02-28 Įgaliojimu, kuriuo jis paveda A. G., be kita ko, priimti į darbą darbuotojus, bei tai, kad L. G. paaiškinime nurodytas telefono numeris, kuriuo ji tarėsi dėl darbo, priklauso A. G., tačiau iš VSDFV duomenų matyti, kad A. G. yra E. J. individualios įmonės darbuotoja nuo 2019-06-01, tuo tarpu, E. J. įgaliojimą atstovauti individualią įmonę yra išdavęs 2019-02-28, kai A. G. apskritai net nebuvo šios įmonės darbuotoja, taigi, negalėjo turėti pareigybinių įgaliojimų. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų kokias pareigas A. G. eina E. J. individualioje įmonėje, kokie yra jos pareigybiniai įgaliojimai pagal įstatymus ir įmonės dokumentus šiuo metu, nes tokie dokumentai nėra surinkti.
Teismui pateiktame paaiškinime A. G. nurodo, kad darbo sutartį, sudarytą su L. G., ji siuntė pasirašyti darbdaviui į Angliją, kas taip pat leidžia manyti, jog ji pati įgaliojimų vykdyti darbuotojų įdarbinimo funkciją neturėjo, o Institucija nesiėmė priemonių šioms abejonėms pašalinti. Pati institucija Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodo, kad E. J. individualios įmonės atstovas, kas reikštų, kad ir vadovas yra E. J., tačiau jokių duomenų, kad A. G. šioje įmonėje užimtų vadovaujančias pareigas, kurių pagrindų turėtų galimybę su asmenimis sudaryti atitinkamos formos darbo sutartis, buvo darbovietės administracijos pareigūnas, pagal pareigybinius įgaliojimus, galintis įgyvendinti darbuotojų įdarbinimo funkcijas, nesurinkta.
Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad A. G. negali kilti atsakomybė dėl jai inkriminuojamo nusižengimo, nes ji yra netinkamas šio nusižengimo subjektas, todėl jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. G. atžvilgiu, kaltinant ją padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.