Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. B., Z. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palikėjui J. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jo sutuoktinė, pareiškėjo motina O. B. nuolat prižiūrėjo iki palikėjo mirties, juo rūpinosi kaip savu, taip pat rūpinosi, prižiūrėjo, bei mokesčius mokėjo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)

J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), testamento dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto paveldėjimo sudaręs nebuvo, todėl po jo mirties likusį palikimą, pagal įstatymą paveldėjo jo sutuoktinė O. B..

Pareiškime teigiama, kad kiti įpėdiniai, kurie galėjo paveldėti pagal įstatymą, tai yra palikėjo J. B. vaikai, būtent pareiškėjas G. B., brolis J. B. bei sesuo Z. P. dėl turto paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, nes ginčo dėl mirusio J. B., palikimo priėmimo nekilo.

Po O. B. mirties paveldimą turtą sudaro tie patys, jau minėti, nekilnojamojo turto registre neįregistruoti nekilnojamojo turto objektai gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini)

Kiti vaikai J. B. bei Z. P. dėl palikėjos turto paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, nes ginčo dėl mirusios O. B. palikimo priėmimo nekilo.

Teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjui turės juridinę ir praktinę reikšmę: pareiškėjas galės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įgyvendinti savo kaip savininko teises visa apimtimi: paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, teigia, kad kitų galimybių, konstatuoti ir įtvirtinti šį praktinę ir juridinę reikšmę turintį faktą, nėra. Suinteresuotas asmuo,

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškime nurodytos aplinkybės byloje grindžiamos rašytiniais įrodymais: 2023 m. gruodžio 11 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR. (duomenys neskelbtini), kad J. B., kuris gimė (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini); mirė santuokoje su O. B., kuri gimė (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini), Turėjo tris vaikus: J. B., gimusį (duomenys neskelbtini), Z. P., gimusią (duomenys neskelbtini) ir G. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro 2024 m. sausio 3 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), kad O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir mirusi (duomenys neskelbtini), mirė našle, sutuoktinis J. B. gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus J. B., gimusį (duomenys neskelbtini) d., Z. P., gimusią (duomenys neskelbtini) ir G. B., gimusį (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 8 d. pažymos iš VĮ Registrų Centro dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad žemės sklypas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini); J. B. mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 08 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus liudijimu, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo, į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta; Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Gražiškių seniūnijos pažyma Nr. (2023-41278-PD)-30, kad J. B. deklaruotą gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 3 d. pažymos iš VĮ Registrų centro dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. 37861646, kad O. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi; O. B. mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) , kad O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus liudijimu, kad po O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, testamentas nėra įregistruotas; Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Gražiškių seniūnijos pažyma Nr. (21)-1, kad O. B. faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); (2023-41278-PD)-4, kad O. B. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Gražiškių seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byla, kurios duomenys sutampa su pareiškėjo pateiktais domenimis apie palikėjų turėtą nekilnojamąjį turtą.; sąskaitų, mokėjimo pranešimų, kvitų, kopijos ir kitais dokumentais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylos duomenys patvirtina, kad mirus pareiškėjo tėvas J. B., kuris gimė (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo žemės sklypą: registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 4,8400 ha, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Duomenų, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) byloje nėra. Kadastrinių matavimų byloje pateikti išsamūs duomenys apie gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini)Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties jo mama, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Taip pat ir pats pareiškėjas nesikreipė į notarą po mamos mirties ir kitokia tvarka neturi galimybės užregistruoti ir paveldėto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas teigia, kad jo motina po tėvo ir jis po motinos mirties turtą faktiškai pradėjo valdyti iš karto ir teismas nenustatė priežasčių pateiktais duomenimis abejoti, suinteresuoti asmenys byloje pareiškime išdėstytoms aplinkybėms neprieštaravo, todėl atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytiems teiginiams neprieštarauja, teismas pareiškėjo prašymą tenkina.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 15,86 Eur ir kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411, t. y. 8 Eur, jos priteisiamos iš pareiškėjos. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Priteisti iš pareiškėjo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti reikia į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.