- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-103-396/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47335-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- E. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. kovo 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 21 val. ir apie 22 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su J. M., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais su J. M. sudavė V. Č. ne mažiau kaip trylika smūgių kojomis, rankomis ir nenustatytais daiktais nukentėjusiajam į galvos sritį bei kitas kūno vietas, taip padarydami poodines kraujosruvas kaktos, nosies, abiejų akių vokų ir abiejų skruostų srityse, muštinę žaizdą viršutinės lūpos išoriniame paviršiuje, kraujosruvas viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėje, kraujosruvas dešinio smilkinio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio ir viršugalvio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį, įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimus krūtinėje ir kairės pusės III šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, kairėje plaštakoje. Dėl įspaustinio kairio momenkaulio lūžio, išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais V. Č. mirė.
2. E. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 22 d. Apygardos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis E. B. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad paleistas iš suėmimo, nebėgtų ir nesislėptų nuo teismo. Pažymi, kad laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki sulaikymo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje. Skunde atkreipiama dėmesį ir į tai, kad neturi ryšių užsienyje.
4.2. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas, todėl neturi galimybių trukdyti procesui. Kaltinamojo vertinimu, pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, jis galėtų bent iš dalies atlyginti civilinį ieškinį. Be to, prieš pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę, nori praleisti laiką kartu su šeima.
5. Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo E. B. skundas atmetamas.
7. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam E. B., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Priešingu atveju, būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Todėl šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8.1. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. liudytojų parodymai, įvykio vietos, asmens apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
9. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, nurodytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nurodytų pagrindų. Be to, pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK įtvirtinti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
11. Byloje nustatyta, kad E. B. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, galimai padaryto bendrininkaujant su kitu asmeniu. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Panevėžio apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad E. B. nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais (nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, E. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir teisingai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą suėmimo taikymo pagrindą.
12. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į skunde nurodomas aplinkybes, apibūdinančias E. B. socialinę aplinką, t. y. kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, tačiau pažymi, kad jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui. Dėl prašymo skirti švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamajam pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog E. B. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra pagrindo. Vien tik aplinkybė, kad kaltinamasis būdamas nesuimtas, turėtų galimybę pradėti atlyginti padarytą žalą, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam nėra taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl skundo argumentai dėl kaltinamojo galimybės trukdyti procesui, atmetami kaip nepagrįsti.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų nebus galima pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo E. B. skundą atmesti.
Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. kovo 22 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.