Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Dubingiai“ dėl patirtos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas medžiotojų klubas „Dubingiai“ įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2016-10-28 Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija (toliau – komisija), dalyvaujant ieškovo įgaliotam asmeniui A. P. ir atsakovo medžiotojų klubo „Dubingiai“ atstovui V. K. vietoje apžiūrėjo ir GPS prietaisu išmatavo medžiojamųjų gyvūnų, t. y. šernų padarytos žalos grikių pasėliui plotą. Apžiūros metu nustatytas faktines aplinkybes užfiksavo 2016-10-28 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. Ū25-444, t. y. apžiūros metu buvo nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų – šernų padaryta žala 29,35 ha žemės sklype grikių pasėliui, kurio bendras plotas 20 ha, iš kurių pažeidimas nustatytas 2 ha plote, kuriuose sunaikinta 70 procentų pasėlio, kas sudaro 1,4 ha. Taip pat akte nurodyta, kad pasėlis laiku – iki spalio 15 d., nenuimtas, kad tuo metu pasėlis buvo sukritęs, sugulęs, sumaigytas. 2016-11-21 komisija surašė Medžiojamųjų gyvūnų J. J. pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. Ū25-48, kuriame apskaičiavo ir nustatė, kad ieškovui padaryta žala yra 668,46 Eur. Taip pat nurodyta, kad šią žalą per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos ieškovui turi apmokėti medžioklės plotų naudotojas – atsakovas.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šiai civilinės atsakomybės rūšiai taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

CK 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Medžioklės įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką. Minėtame straipsnyje yra nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina medžioklės plotų naudotojai, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl: 1) nenugalimos jėgos, 2) nukentėjusio asmens tyčios ir 3) kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taigi atsakovas neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas tais atvejais, kai: žalos žemės ūkio pasėliams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis). Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Taigi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotu žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-557-09 pabrėžė, jog pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, priima administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu. Gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika. Metodikos 1 punkte nustatyta, kad ši metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje pabrėžė, kad apskaičiuojant padarytą žalą, turi būti vadovaujamasi visomis taisyklėmis, įtvirtintomis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, inter alia ir šios metodikos 10 punktu, numatančiu išimtis, t. y. aplinkybes, kurioms esant žala nėra atlyginama. Tai reiškia, jog komisija, priimdama sprendimą dėl žalos apskaičiavimo, apibrėžia ne tik žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, bet ir pasisako dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant pasėlius. Viešojo administravimo subjektams teisės aktuose yra nustatyta pareiga apskaičiuoti žalą ir ji, atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, negali būti perkelta teismui. Žalos apskaičiavimas, priskirtas atitinkamos savivaldybės mero sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, interpretuotinas plačiąja prasme, kaip apimantis aplinkybes, susijusias su teise į žalos atlyginimą arba žalos atlyginimo paneigimą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-557-09).

Nagrinėjamu atveju 2016-10-28 Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte ir 2016-11-21 Medžiojamųjų gyvūnų atsakovo pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo akte duomenų apie galimas faktines aplinkybes, suponuojančias teisės į žalos atlyginimą paneigimą, nebuvo nustatyta. Be to, žalos apskaičiavimo akte nurodyta, kad žala buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad pasėlis nebuvo laiku, t. y. iki spalio 15 d., nupjautas, todėl komisija, vadovaudamasi metodikos 9 punktu, atitinkamai paskaičiavo ir žalą ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad apžiūrint pasėlius dalyvavo atsakovo medžiotojų klubo „Dubingiai“ atstovas V. K.. Kaip matyti iš komisijos 2017-03-10 rašto, komisija 2016-11-21 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo aktą siuntė medžiotojų klubo atstovui A. Š., todėl konstatuotina, kad atsakovas žinojo apie komisijos priimtus sprendimus, atlygintinos žalos dydį. Byloje duomenų apie tai, kad šiuos aktus atsakovas būtų ginčijęs, nėra. Todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovui 668,46 Eur žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, jam iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (0,54 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo medžiotojų klubo „Dubingiai“, juridinio asmens kodas 193192026, 668,46 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 46 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (668,46 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-03-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas medžiotojų klubas „Dubingiai“ negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas J. J. turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.