- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- 1-217-1009/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47374-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, išsituokusio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, kaltinamo pagal LR BK 140 str.2 d., 140 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. kaltinamas tuo, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,21 promilės), savo sugyventinei V. B. delnu sudavė vieną kartą į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai šeimos narei - sugyventinei V. B. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis 2016 m. spalio 7 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,21 promilės), nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, laikydamas mažamečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., rankas, kumščiu sudavė du kartus bei vieną kartą spyrė jam į galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui M. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. Š. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, jog 2016-10-07, būdamas neblaivus, susipyko su sugyventine V. B., sudavė ranka į veidą. Išgirdę triukšmą atbėgo vaikai. Tuomet jis, laikydamas M. B. rankas, sudavė jam ranka į galvą du kartus bei vieną kartą spyrė koja taip pat į galvą. Jei būtų buvęs blaivus, taip būtų tikrai nesielgęs. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 59).
Kaltinimas be S. Š. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2016-10-07, apie 2.30 val., ji susipyko su neblaiviu sutuoktiniu S. Š., kuris sudavė jai ranka į veidą. Nuo skausmo ji sušuko, atbėgo vaikai. Kitų aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivi (b. l. 17).
Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2016 m. spalio mėn., dienos nepamena, naktį, išgirdęs, jog mama šaukia, kad jos nemuštų, nubėgo pažiūrėti į virtuvę. Mama buvo suėmusi kairiąją ausį. Tuomet jis nubėgęs pažadino brolį J.. Jiems abiem S. liepė eiti iš namų, tačiau juodu atsakė, kad niekur neis. Po to S. suėmė jam už rankų nugaroje, kumščiu sudavė du kartus į galvą, J. puolė jo ginti. S. norėjo suduoti ir jam, tačiau J. nuo smūgių išsisuko. Vėliau S. jam dar spyrė į galvą. S. S. nustojo tik atėjus mamai. Po patirtų smūgių jam skaudėjo (b. l. 23-24).
Liudytojas B. parodė, kad S. Š. yra jo mamos sugyventinis. 2016 m. spalio mėn., naktį, dienos nepamena, išgirdo šaukiančią mamą. Tuomet atsikėlė brolis M. ir nubėgo pasižiūrėti. Girdėjo, kad brolis šaukė, jog baigtų, ai. Po to ir jis nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. Mama virtuvėje buvo susiėmusi veidą, S. liepė jam su broliu išeiti. Vėliau atėjęs į jų kambarį, laikydamas M. rankas už nugaros sudavė kumščiu jam du kartus į galvą. Tik atėjus mamai ir pasakius, kad iškvies policiją, S. liovėsi smurtavęs (b. l. 29-30).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad V. B. paaiškino, jog sugyventinis sudavė kumščiu jai į galvą (b. l. 8-9).
Iš asmens blaivumo testo rezultato matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu S. Š. nustatytas 1,21 promilių neblaivumas (b. l. 15).
LR BK 2 str. nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal LR BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu, o 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu.
Kaltinamojo parodymai, kad sudavė kumščiu sugyventinei į veidą bei mažamečiam M. du kartus kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė šiam į veidą atitinka ir nukentėjusiųjų bei apklausto liudytojo parodymus. Apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad dėl patirto smūgio jautė skausmą. Tokius jos parodymus patvirtino ir nukentėjusysis M. B., paaiškindamas, jog girdėjo kaip mama šaukė, kad jos nemuštų, laikė rankas suėmusi veidą. Analogiški yra liudytojo J. B. parodymai. M. B. taip pat paaiškino, kad jautė skausmą dėl patirtų smūgių. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis 2016 m. spalio 7 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,21 promilės), savo sugyventinei V. B. delnu sudavė vieną kartą į veidą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje apie 2.40 val. nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, laikydamas mažamečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., rankas, kumščiu sudavė du kartus bei vieną kartą spyrė jam į galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą.
Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka LR BK 140 straipsnio 2 dalies bei 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.
Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, neteistas, tačiau teistumas išnykęs, jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B. (b. l. 61, 62), administracine tvarka baustas (b. l. 63-64), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 66), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 67-68).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą S. Š. skirtinos švelniausios nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio (LR BK 61 str.).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirti po 30 val. visuomenės labui.
Jį pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 27 MGL (1016,82 Eur) baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti jam 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirti po 30 val. visuomenės labui ir 27 MGL (1016,82 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirti po 30 val. visuomenės labui ir 18 MGL (677,88 Eur) baudą.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-07 2.53 val. iki 2016-10-07 13.45 val. (vieną parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.