- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-99-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00055-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. S.
- Institucija
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Akvilė Povilanskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos P. S. – Ch. atstovės advokato padėjėjos Akvilės Povilanskaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-08 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022-01-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. S.-Ch. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalį 200 Eur bauda už tai, kad 2021-12-09, 09.09 val., neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , kuri yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, šių namų patalpų savininkams taiko du techninės priežiūros mokesčius: „techninės priežiūros (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftų)“ (tarifas neviršija Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018-11-29 sprendimu Nr. T11-491 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų) ir „statinių techninės priežiūros darbai“. Laikytina, kad mokestis „statinių techninės priežiūros darbai“ skaičiuojamas netinkamai, nes butų savininkams skaičiuojami mokesčiai už paslaugas, kurių jie (galimai) nėra gavę. Taikydama statinių techninės priežiūros darbų tarifą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžia Daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuostatų 12 ir 13 punktus, kuriuose yra nustatoma, kad už ilgalaikiame plane numatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus, o jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. Skaičiuodama statinių techninės priežiūros darbų mokestį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė pažeidimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje bei netinkamai atliko patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų skaičiavimą, tuo pažeisdama Daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuostatų 12 ir 13 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukta P. S. – Ch. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-08 nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos P. S. – Ch. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos P. S. – Ch. atstovė advokato padėjėja A. Povilanskaitė apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Nurodo, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ (toliau – ir Nuostatų) 12 ir 13 punktus. Asmens vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė numatytą teisinį reguliavimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes nutarimo 12 ir 13 punktuose numatytas teisinis reguliavimas netaikytinas dėl žemiau nurodytų argumentų.
3.1.1. Vyriausybės nutarimo 12 punkte numatyta: „Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus“. Nutarimo 13 punkte numatyta: „Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus“. Pabrėžta, kad nutarimo 12 ir 13 punktuose numatyta mokesčių rinkimo tvarka esant vienai sąlygai – už darbus, nenumatytus ilgalaikiuose planuose. Šiuo konkrečiu ginčo atveju mokesčiai buvo renkami už darbus, teikiamas paslaugas, kurie būtent numatyti ilgalaikiuose planuose.
3.1.2. Būtina atsižvelgti į ilgalaikio finansinio ir ūkinio plano sąvoką. Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 buvo patvirtintos bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai („Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“) (toliau tekste – Pavyzdiniai nuostatai), kurių 4.5 punkte numatyta viena iš bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijų: „Rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Pavyzdinių nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais“. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad bendrosios dalinės nuosavybės savininkai būtent ilgalaikiu ūkiniu ir finansiniu planu yra supažindinami su numatomomis paslaugomis, tarifais. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai per nustatyta terminą turi teisę pareikšti pastabas/prieštaravimus dėl numatomų paslaugų, jų pobūdžio, tarifų. Būtent planuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatė taikomus du techninės priežiūros tarifus, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės savininkai pritarė. Kitaip sakant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatė planuose paslaugas, jų tarifus, tai nebuvo paslaugos, kurios nenumatytos ilgalaikiuose planuose, todėl minėto Nutarimo 12 ir 13 p. numatytas teisinis reguliavimas netaikytinas šioje konkrečioje situacijoje. Asmuo nepažeidė Nutarimo 12, 13 punktų, todėl negali kilti administracinė atsakomybė, numatyta ANK 349 straipsnio 2 dalyje.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos vertinimas, kad buvo padaryti pažeidimai, kadangi nebuvo gauti renkamiems mokesčiams bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pritarimai, nėra pagrįstas. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės savininkai laiku, t. y., kiekvienų metų pradžioje yra supažindinami su teikiamomis paslaugomis ir jų tarifais. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkams pritarus teikiamoms paslaugoms ir tarifams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi vykdyti savininkų valią – teikti paslaugas už ilgalaikiame ūkiniame finansiniame plane numatytus tarifus. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta techninės priežiūros tarifo metodika, taip pat Aplinkos ministro patvirtinta balsavimo tvarka negali prieštarauti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams (valiai). UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaičiuojant techninės priežiūros tarifą, rėmėsi bendrojo naudojimo patalpų savininkų – butų ir kitų patalpų savininkų sprendimais/valia, nepaisant to, kokia forma (balsavimo raštu, pritarimu ilgalaikiam ūkiniam finansiniam planui ar visuotinio susirinkimo nutarimu). Paslaugų teikimas, jų kaina (tarifas) gali būti skaičiuojamas ne tik remiantis įstatymu, rašytine sutartimi, tačiau ir konkliudentiniais veiksmais. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1. 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais“. Bylos duomenimis nustatyta, kad ilgalaikiuose ūkiniuose finansiniuose planuose numatytos paslaugos buvo suteiktos. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Taigi be ilgalaikiuose ūkiniuose finansiniuose planuose numatytų paslaugų pritarimo, bendrosios dalinės nuosavybės savininkai apmokėdami (aktyvus savininkų elgesys CK 6.173 straipsnis) už suteiktas paslaugas, papildomai konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią/sprendimą dėl papildomų mokesčių. Skunde dėl savivaldybės administracijos priimto nutarimo asmuo detaliai nurodė teisinį reguliavimą, suteikiantį bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui teisę rinkti ne tik įstatyme numatytus mokesčius, rinkliavas, teikti papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos Nuostatuose.
3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad asmens tariamas pasyvumas eliminuoja ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą – kad tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad asmens elgesio negalima vertinti kaip pasyvaus: asmuo pateikė paaiškinimus raštu, bendravo su institucijos, surašiusios nutarimą specialistais, o aplinkybė, kad neteikė papildomų įrodymų, neturi būti vertinama kaip asmens pasyvumas ir tuo labiau, kaip teisė tam pačiam specialistui tirti administracini nusižengimo bylą ir priimti sprendimą. ANK 615 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad „Administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros“. Šiuo atveju tyrimą atliko ir nutarimą surašė tas pats asmuo – A. K., ir, kaip galima suprasti iš nutarimo turinio, ne institucijos vadovas, o specialistė. Toks procesinis pažeidimas laikytinas kaip esminis, sudarantis pagrindą nutarimą panaikinti, kadangi nutarimas priimtas neįgalioto asmens. Negali susidaryti tokia faktinė situacija, kad „teisėjas priima sprendimus savo byloje“. Nesutiktina su nutarimą surašiusios institucijos argumentu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytas įsakymas, kurio pagrindu nurodyta specialistė surašo administracinio nusižengimo protokolus, priima nutarimus, yra pagrįstas teisinis pagrindas tam pačiam asmeniui tirti administracinio nusižengimo bylas ir jose priimti sprendimus.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. S. – Ch. nubaudimu pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, laikomasi pozicijos, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, kad P. S. – Ch. nubausta nepagrįstai.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. S. – Ch. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl esminių apeliantės argumentų, byloje surinktų įrodymų, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje pateiktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
8. P. S. – Ch. nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį dėl pakartotinio netinkamo teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, administruojanti du daugiabučius namus ((duomenys neskelbtini)), gyventojams taikė ne tik techninės priežiūros mokestį, kurio tarifas neprieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintiems maksimaliems techninės priežiūros tarifams, tačiau ir mokestį, kurį įvardijo kaip „statinių techninės priežiūros darbai“, tačiau dėl tokių paslaugų teikimo tarifo nebuvo iš anksto gautas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Skundžiamoje nutartyje yra išsamiai aptartas aktualus teisinis reguliavimas, kurio apygardos teismas nebekartoja. Apeliaciniame neneigiamas pats papildomo mokesčio rinkimas, tačiau vertinama, jog tai nelaikytina pažeidimu, kadangi metų pradžioje ūkiniuose finansiniuose planuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatė taikomus du techninės priežiūros tarifus, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės savininkai esą pritarė, nepareiškę prieštaravimų. Su tokia gynybine pozicija sutikti negalima.
9. Skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pažymėta, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktas numato administratoriaus teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl apeliantės teiginiai, jog bendrosios dalinės nuosavybės savininkai pritarė ūkiniuose finansiniuose planuose numatytam tarifui, nepareikšdami prieštaravimų, ar konkliudentiniais veiksmais, t. y. apmokėdami už paslaugas, visiškai nepagrįsti ir nereiškia, jog mokesčio taikymui buvo gautas patalpų savininkų pritarimas, kaip to reikalauja Nuostatai bei CK. 2021-03-04 (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai pritarė administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktam ūkiniam ir finansiniam planui, kuriame buvo numatyta statinių techninės priežiūros darbų paslauga ir jos tarifas (b. l. 9–10). Tik 2021-12-31 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo) paslaugoms, pagal bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų sąmatą ir tarifą, kurias teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 8–9). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiau įtraukė į ūkinį-finansinį planą planuojamas išlaidas namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros darbų paslaugoms ir tik po to, 2021-12-31 (iš esmės po Institucijos atlikto patikrinimo) pagal Nuostatų 6.1 punkte nustatytą tvarką gavo savininkų pritarimą dėl paslaugų teikimo, paslaugų sąmatos ir tarifo. Be to, 2021-03-04 (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai pritarė administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktam ūkiniam ir finansiniam planui, kuriame buvo numatyta statinio techninės priežiūros darbų paslauga ir jos tarifas (b. l. 12). 2021-12-02 administratoriaus organizuotame balsavime šių paslaugų sąmatai ir tarifui namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai netgi nepritarė (b. l. 13–14).
10. Taigi bylos duomenų visuma yra nustatyta, kad P. S. – Ch. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas P. S. – Ch. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra.
11. Apeliaciniame skunde taip pat esminiu pažeidimu laikoma tai, kad nutarimas, kaip teigiama, yra priimtas neįgalioto asmens, tyrimą atliko ir nutarimą surašė tas pats asmuo ? A. K., ne institucijos vadovas, o specialistė. Iš bylos medžiagos matyti, jog analogiškas klausimas keltas ir apylinkės teisme ir šiuo klausimu išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, su kurios argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi toks reglamentavimas nustato taisyklę, jog tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo bylos ir priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tačiau numatytos yra tam tikros išimtys, kuomet tas pats pareigūnas gali atlikti paminėtame straipsnyje (ANK 615 straipsnio 3 dalyje) numatytus veiksmus. Bylos duomenimis Institucijoje dėl institucijos struktūros administracinio nusižengimo tyrimą atlieką ir nutarimą surašo tas pats valstybės tarnautojas (b. l. 73–77). Taigi pritartina skundžiamos nutarties išvadai, jog ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-08 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos P. S. – Ch. atstovės advokato padėjėjos Akvilės Povilanskaitės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.