Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 2008-12-30 pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d .8 p. - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2010-10-14 pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2013-04-25 pagal BK 140 str. 1 d. - viešaisiais darbais 3 mėn.; 4) 2017-07-27 pagal BK 140 str. 2 d. - areštu 40 parų; 5) 2018-04-26 pagal BK 140 str. 2 d. - areštu 40 parų; 6) 2018-06-07 pagal BK 140 str. 2 d. - areštu 80 parų; 7) 2018-11-06 pagal BK 140 str. 2 d. - areštu 50 parų; 8) 2022-04-01 pagal BK 140 str. 2 d. - areštu 30 parų, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2022-04-25 apie 10.30 val., gyvenamajame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto metu, rankomis pastūmė T. A. kuris krisdamas kūnu trenkėsi į medinę kaladę, po to priėjęs prie gulinčio T. A., rankomis jam sudavė nemažiau kaip du kartus į galvos sritį, bei pastarajam bandant atsistoti, jis keliais spaudė jam nugarą, tuo T. A. padarydamas poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus virš abiejų galvos smegenų pusrutulių suspaudžiantį smegenis t. y. padarė T. A. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad koridoriuje viskas įvyko, muštynės, du kartus per galvą sudavė ir į nugaros sritį. Paskui jis išėjo, nuėjo dar kartą, žiūri kad jau greitosios jam reikėjo. Paklausė kas yra, sako negera, iškvietė greitąją. Norėjo vežti jį į ligoninę, bet jis atsisakė. Nuvežė greitoji jį iki jų namų, kur su mama gyvena, paskui jam negera pasidarė, nebeprabudo. Kai jį (T. A.) išvežė į ligoninę atvažiavo pareigūnai, surašė popierius, jis parodė viską kas kur vyko. Smurtavo, nes buvo padauginęs alkoholio, pinigų trūko. T. A. davė kažkiek pinigų, bet neatsimena kiek. Kitus pasiėmė pats. Davė gal 20 eurų, o pasiėmė 100 eurų. Čia jau po to, kai jį pas juos nuvežė, tada pasiėmė iš jo namų pinigus. Tiksliai neatsimena kiek ir kur smūgių sudavė. Atsimena, kad į nugarą, į veido sritį. Kaip nukentėjusysis jaučiasi nežino, net nežino kur randasi jis. Ir artimas buvo, ir prie giminės prieina jis jam. Apie sveikatos būklę nieko nežino. Po įvykio nebebuvo susitikęs su juo, neturėjo galimybės atsiprašyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. L. parodė, kad supranta kuo yra įtariamas, dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, jis savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022-04-25 ryte, apie 10.30 val., jis būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė nueiti pas kaimyną T. A., gyvenantį kitoje kelio pusėje, pasiskolinti pinigų alkoholiui pirkti. T. A. yra jo krikšto tėvas ir jam ne kartą yra paskolinęs pinigų. Nuėjęs pas T. A., rado jo gyvenamojo namo duris atidarytas, paties T. A. namuose nerado, todėl išėjo į kiemą pasižiūrėti , kur jis yra. Pamatė, kad T. A. guli malkinėje ant žemės. Pakėlęs T. A., nuvedė į gyvenamąjį namą ir pasodino ant kėdės virtuvės kambaryje. T. A. papasakojo, kad jam pasidarė negera, jam susipynė kojos ir jis pargriuvo ant žemės, po to nesugebėjo atsistoti. Pokalbio metu , jis T. A. paprašė duoti pinigų, tačiau šis nesutiko. Supykęs , jis T. A. rankomis pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko T. A. pargriuvo ant grindų (šonu) šalia medinės kaladės, tačiau nematė, ar jis užkrito ant medinės kaladės . Tada jis priėjo prie T. A., gulinčio ant grindų, ir tris kartus dešinės rankos kumščiu jam trenkė į nugarą, bei taip pat dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jam į veidą. T. A. jam tuo momentu nieko nesakė. Ar jis šokinėjo ant T. A. - nepamena. Vėliau jis T. A. pakėlė nuo grindų ir pasodino ant kėdės. T. A. pasodinus ant kėdės buvo sąmoningas, tačiau ar jis ką nors sakė - nepamena. Po to jis išėjo į namus. Vėliau, po maždaug 30 min, jis vėl atėjo į T. A. namus, rado jį gulintį ant grindų koridoriuje, tada mėgino jį pakelti, bet negalėjo to padaryti. Tuo metu T. A. sakė, kad jam skauda šoną. Nepavykus T. A. pakelti nuo žemės, jis nuėjo iki savo namų ir į pagalbą pasikvietė motiną S. L. ir jos draugą S. S.. Jie trise pakėlė T. A., nuvedė į kambarį ir pasodino ant lovos. Kiek pamena, motina iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo ir po to norėjo jį vežti į ligoninę, bet T. A. atsisakė, tada greitoji jį atvežė iki jų namų ir pas juos namuose paliko. Vėliau jis nuėjo užrakinti T. A. namų ir žinodamas, kur yra laikomi T. A. pinigai, iš po jo lova buvusios dėžutės, paėmė T. A. priklausančius 100 eurų (1 kupiūra - 100 eurų), minėtus pinigus išleido savo reikmėms, t. y. maistui, tabakui ir alkoholiui, likusi pinigų suma, kuri buvo neišleista, buvo pridėta prie šio ikiteisminio tyrimo medžiagos. T. A. pas juos namuose pabuvo 3-4 dienas. Paskutinę dieną radę jį kambaryje prastos būklės, iškvietė greitąją pagalbą, jos darbuotojai nurodė, kad jam yra koma ir skubiai jį išvežė į Panevėžio ligoninę. Savo poelgį vertina neigiamai, dėl to labai pergyvena, nuoširdžiai gailisi (tomas 2, b. l. 50-53).

Iš 2022-08-04 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. L. patvirtino savo duotus parodymus (tomas 2, b. l. 61-73).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ilgą laiką. Su visais kaimynais sutaria, alkoholio nevartoja. Gyvena vienas, artimų žmonių neturi. 2022 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ryte pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo V. L., kuris gyvena kaimynystėje. Jie būdami virtuvėje kalbėjosi apie įvairius dalykus, jis sėdėjo ant kėdės. V. L. dažnai ateina pas jį pasiimti pinigų. Jis žino, kad V. L. jam pinigų negražins, nes niekur nedirba. Jam gaila V. L., todėl stengiasi juo pasirūpinti. Tą rytą V. L. pradėjo prašyti pinigų, jis neprisimena kokios sumos prašė. Jis V. L. pasakė, kad pinigų nebeturi. V. L. dėl to užpyko ir pradėjo muštis. V. L. jį pastūmė, kumščiu sudavė keletą kartų, kur sudavė neprisimena. Kai V. L. jį pastūmė, jis parkrito virtuvėje ant grindų. Kas toliau vyko neatsimena. Jo sveikata suprastėjo, todėl tolimesnių įvykio aplinkybių neprisimena, vėliau suprato, kad yra ligoninėje. V. L. žinojo, kur jis laiko pinigus, nes jis to nuo jo neslėpdavo. Jo namuose galėjo būti iki 100 eurų. Jis V. L. jokių pretenzijų neturi, jam atleido ir dovanoja, civilinio ieškinio nereikš (tomas 1, b. l. 46-47, 48-50).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad jos sūnus yra V. L., gyvena kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime tik kitoje gatvės pusėje, apie 500 metrų nuo pagrindinio kelio, gyvena kaimynas T. A.. T. A. ji pažįsta gerai, su juo sutaria, niekada nesipyksta. T. A. jai paskolina pinigų, ji vykdama į (duomenys neskelbtini) miestelį jam nuperka maisto produktų, alkoholio. Prisimena, kad sūnus V. L. 2022-04-25 ryte išėjo pas T. A. pasiskolinti pinigų alui pirkti. Sugrįžęs į namus V. L. sakė, kad T. A. rado malkinėje sukniubusį ant žemės ir jam padėjo nueiti iki namų. Žino, kad tarp T. A. ir V. L. buvo kažkoks nesutarimas. Dėl ko jie tarpusavyje supyko, ji nežino, V. L. apie tai nieko nepasakojo. 2022-04-26 po pietų V. L. pasakė, kad ji kartu su savo pažįstamu S. T. eitų pas T. A., nes T. A. yra suklupęs - jį rado virtuvėje gulintį ant žemės. Kokiomis aplinkybėmis T. A. atsidūrė ant žemės, V. L. nesakė. Prisimena, kad kartu su S. T. T. A. paguldė į lovą, ji klausė T. A., ar jam reikalinga medicinos pagalba, nes jau tada matė, kad kažkas jam yra negerai, jis sakė, kad jam yra silpna. Ji matė, kad T. A. veidas yra nubrozdintas, tačiau kraujas nebėgo. T. A. atsisakė medicinos pagalbos. Vėliau jai vėl paskambino sūnus V. L., kuris dar kartą buvo nuėjęs pas T. A.. V. L. pasakė, kad T. A. vėl guli kambaryje. Ji suprato, kad T. A. reikia medikų pagalbos, todėl paskambino į greitąją. Atvažiavę medikai T. A. siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau T. A. atsisakė, ji sutiko, kad T. A. liktų pas ją namuose, todėl greitoji T. A. atvežė pas ją į namus. V. L. užrakino T. A. namų duris ir raktą padavė jai. Kai greitoji paliko pas juos T. A., sūnus V. L. pasakė, kad turi pinigų ir važiuoja į (duomenys neskelbtini) miestelį nusipirkti alaus. Jis išsikvietė pažįstamą žmogų, kuris nuvežė jį į parduotuvę. V. L. grįžo apsipirkęs, turėjo alaus, maisto produktų - silkės, duonos, batonų ir mėsos. V. L. nesakė iš kur gavo pinigų, sakė „gavau ir viskas“. Iki 2022-04-29 T. A. buvo pas ją namuose, ji jį prižiūrėjo, maitino. T. A. sveikata pradėjo prastėti - jam skaudėjo nugarą, skundėsi dusuliu. 2022-04-29 po pietų pamatė, kad T. A. visai nieko nebevalgė, pradėjo gargaliuoti, sunkiai kvėpavo. Ji iš karto paskambino greitajai. Atvažiavusi greitoji išsivežė T. A.. Papildomai 2022-05-23 apklausta liudytoja S. L. parodė, kad ji dėl senyvo amžiaus negali tiksliai nurodyti, kada rado gulintį T. A. (tomas 1, b. l. 119-120, 121-122).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. T. parodė, kad jo pažįstama yra S. L.. Jos sūnus yra V. L.. Jie abu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis dažnai dviračiu atvažiuoja pas S. L., atvažiavęs pas S. L. jis nakvoti nelieka, vakarais grįžta pas save į namus. Jis pažįsta kaimyną, kuris gyvena netoli L., tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. L. kaimyną vadina T., bet tai nėra jo tikras vardas, o vardo sutrumpinimas. 2022-04-25 jam S. L. sakė, kad V. L. rado parkritusį malkinėje T. Kokiomis aplinkybėmis jis parkrito jis nežino. Su V. L. jis mažai bendrauja. Prisimena, kad T. 2022-04-26 taip pat buvo parkritęs, bet jau savo kambaryje, jis nuėjo su S. L. jo pakelti, tuo metu pas T. jau buvo V. L.. S. L. klausė T. ar jam nereikia iškviesti greitosios, bet šis atsisakė. Vėliau, jam būnant pas S. L., jai skambino V. L., kuris pasakė, kad T. vėl guli ant žemės. Nuėję su S. L. į T. namus, įkėlė jį į lovą. S. L. iškvietė greitąją, nes matėsi, kad T. prastai jaučiasi. Žino, kad T. atsisakė vykti su medikais, o S. L. jį priėmė pas save į namus. V. L. buvo per tas dienas neblaivus, jis pats su V. L. gėrė V. L. pirktą alų. 2022-04-29 jam būnant namuose pas S. L., jis matė, kad T. prastai jaučiasi. Kadangi T. buvo negera, iškvietė greitąją, kuri atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Jis padėjo T. išnešti ir paguldyti į greitosios mašiną. Kas nutiko T., kad suprastėjo jo sveikata, jis nežino (tomas 1, b. l. 116-117).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2022-04-29 apie 19.00 val., dirbant kartu su Veiklos skyriaus tyrėju A. Š., gavo budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra buvęs minėtu adresu iškvietimuose ne vieną kartą, ankstesni iškvietimai būdavo dėl to, kad konfliktuodavo ten gyventi motina su sūnumi, motina su sūnumi pykdavosi su kaimynais ir pan. Žino, kad ten gyvena moteris S. L. ir jos sūnus V. L.. Iškvietimas buvo dėl to, kad iš namo esančio šiuo adresu į Panevėžio ligoninės reanimacijos skyrių buvo pristatytas komos būsenoje T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). T. A. anksčiau matęs nebuvo, tik žinojo, kad tame kaime netoli L. namų gyvena toks senyvo amžiaus žmogus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo ten gyvenantis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris suprato, kad jie atvyko dėl T. A., jis atrodė sunerimęs dėl T. A. sveikatos būklės. V. L. noriai su jais kalbėjo, paklaustas atvirai pasakojo paskutinių kelių dienų įvykius. V. L. nurodė, kad 2022-04-25, tai buvo pirmadienis, jis apie 10.30 val., atėjęs pas kaimyną T. A., jo nerado namo viduje. Tada jis nuėjo į šalia namo esančią malkinę ir rado T. A. ten gulintį. Bendravimo su V. L. metu buvo patikrintas jo blaivumas, nustatytas 1,68 promilės girtumas. V. L. aiškino, kad jam malkinėje radus T. A., jis sakė, kad guli malkinėje apie valandą ir jam yra labai silpna. V. L. T. A. padėjo atsistoti ir T. A. nuėjo į savo namo vidų. V. L. jiems toliau pasakojo, kad T. A. atsisėdus virtuvėje ant kėdės, V. L. paprašė jo pinigų, tačiau T. A. atsakė, kad pinigų neduos, todėl V. L. užpykęs dėl to, T. A. pastūmė ir šis krisdamas krūtine trenkėsi į ant grindų, šalia pečiaus, stovėjusią medinę kaladę. V. L. sakė, kad įvykio metu buvo neblaivus. V. L. pasakojo, kad T. A. nugriuvus, jis priėjęs prie jo gulinčio, keletą kartų rankų delnais sudavė T. A. į galvą, o T. A. bandant atsistoti V. L. keliais spaudė T. A. nugarą šokinėdamas ant jo nugaros keliais. V. L. sakė, kad tada padėjo T. A. atsistoti, pasodino ant kėdės ir išėjo. V. L. sakė, kad buvo piktas, todėl taip pasielgė su savo krikšto tėvu T. A.. Tai padaręs, V. L. parėjo į namus. Toliau bendraujant su V. L., jis sakė, kad būnant namuose sunerimo, matė, kad iš T. A. namo kamino nerūksta dūmai, todėl nuėjo pas T. A. į namus. Nuėjęs rado T. A. gulintį prie slenksčio tarp koridoriaus ir virtuvės. V. L. sakė, kad jam vienam nepavyko pakelti nuo grindų T. A., todėl jis telefonu paskambino savo mamai S. L. ir pakvietė ją ateiti padėti. S. L. atėjo su sugyventiniu S. ir jie trise pakėlė T. A. ir paguldė į jo namuose kambaryje esančią lovą. V. L. sakė, kad siūlė T. A. iškviesti medikus, tačiau jis to atsisakė, todėl jie trys išėjo ir paliko jį. V. L. toliau pasakojo, kad kitos dienos, t. y. 2022-04-26 vakare, jis vėl nuėjo pas T. A. ir jį vėl rado gulintį ant grindų. Tada V. L. paskambino mamai S. L., kuri iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Atvažiavus medikams, T. A. atsisakė vykti į ligoninę, todėl S. L. paprašė medikų nuvežti T. A. į jos namus. Medikai sutiko padėti ir nuvežė T. A. į jų namus. V. L. pripažino, kad išprašydavo iš T. A. beveik visą jo pensiją, už T. A. pinigus jis pirkdavo alkoholį ir jį gerdavo su savo motina S. ir S. V. L. sakė, kad tą patį vakarą, kai T. A. nuvežė į jų namus, jis nuėjo į T. A. namus, namų duris atsirakino raktu, įėjo į vidų ir pasiėmė namuose rastus 100 eurų, kuriuos išleido alkoholiui ir cigaretėms. V. L. nurodė, kad 2022-04-29 pablogėjus T. A. sveikatos būklei, T. A. nieko nekalbėjo, jo mama iškvietė medikus, kurie T. A. išvežė jį į Panevėžio ligoninę. V. L. pateikė iš T. A. paimtų 100 eurų likusius pinigus, kurie buvo pridėti prie tyrimo medžiagos (tomas 1, b. l. 108-110).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. Z. (tomas 1, b. l. 112-114).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnijoje (duomenys neskelbtini). Seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime gyveno T. A.. Jis gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Šiuo metu T. A. gyvena globos namuose. Paskutinį kartą ji T. A. matė šių metų balandžio mėnesio pabaigoje. Kartu su socialine darbuotoja D. V. buvo nuvykę pažiūrėti T. A. būklės, kadangi iš D. V. sužinojo, kad T. A. prasta sveikata ir kad jis yra pas kaimynus L.. Nuvažiavus pas L. į namus, T. A. gulėjo lovoje ir nereagavo į aplinką. Jos liepė S. L. dėl T. A. kreiptis į gydytojus ir tą pačią dieną T. A. buvo išvežtas į ligoninę. Kai buvo nuvykusi pas L., ji pati matė T. A., ant jo veido ir kūno matėsi kraujosruvos. Pasidomėjus iš kur kraujosruvos, S. L. paaiškino, kad T. A. griuvo (tomas 1, b. l. 190-191).

Iš 2022-10-24 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti BODY kameros 2022-04-29 laiko nuo 19.49 val. iki 21.36 val. trylikos vaizdo/garso įrašai, kurių apžiūros metu užfiksuota, kad įtariamasis V. L. bendrauja su policijos pareigūnais, aiškina 2022-04-25 konflikto tarp jo ir T. A. aplinkybes, nurodo savo padarytus smurtinius veiksmus T. A. atžvilgiu bei tolimesnius įvykius (tomas 1, b. l. 90-106).

Iš 2022-06-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto R. Ž. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. A. nustatyta poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus virš abiejų galvos smegenų pusrutulių suspaudžiantis smegenis, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, prieš 4-14 dienų iki hospitalizacijos į Panevėžio ligoninę, t. y. iki 2022-04-29, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, T. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iš išvados

BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).???

Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 6.6.4. punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas tai kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2022-04-25 apie 10.30 val., gyvenamajame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis T. A., o būtent, kad V. L. rankomis pastūmė T. A., kuris krisdamas kūnu trenkėsi į medinę kaladę, po to priėjęs prie gulinčio T. A., rankomis jam sudavė nemažiau kaip du kartus į galvos sritį, bei pastarajam bandant atsistoti, jis keliais spaudė jam nugarą, tuo T. A. padarydamas poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus virš abiejų galvos smegenų pusrutulių suspaudžiantį smegenis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis V. L..

Šias kaltinimo aplinkybes visų pirma patvirtina paties kaltinamojo V. L. parodymai, kuris nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jo parodymus patvirtina tiek paties nukentėjusiojo T. A. duoti parodymai, tiek ir liudytojų S. L., S. T., policijos pareigūnų A. Z. ir A. Š. parodymai. Sužalojimai nukentėjusiajam ir jų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad T. A. nustatyta poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus virš abiejų galvos smegenų pusrutulių suspaudžiantis smegenis, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, prieš 4-14 dienų iki hospitalizacijos į Panevėžio ligoninę, t. y. iki 2022-04-29, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, T. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, aptari įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad nukentėjusiajam sunkiai sveikatą sutrikdė kaltinamasis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytu būdu.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

V. L. atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. L. padarė vieną tyčinį sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kėlusį realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, veika baigta, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis darbingo amžiaus, bet nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, į psichiatro įskaitą neįrašytas ir nesigydė, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas ir nesigydė (tomas 2, b. l. 103). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos V. L. charakteristikos nustatyta, kad V. L. namuose pastoviai vartojamas alkoholis, šeimai trūksta socialinių įgūdžių, vyras neturi pastovaus darbo ir jo neieško, finansiškai yra priklausomas nuo mamos, V. nerodo jokios inciatyvos, kad gyvenime kažkas pasikeistų ir yra tinginys (tomas 2, b. l. 107). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. ankstesnes smurtines nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, byloje surinkti duomenys rodo, kad alkoholis kaltinamojo vartojamas nuolat, dėl to kaltinamasis ne retai būna agresyvus. 2022 m. lapkričio 28 d. duomenimis V. L. per paskutinius 5 metus 8 kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, kuriuos dažniausiai padarydavo būdamas neblaivus, o pažeidimai susiję su viešosios tvarkos pažeidimais, pagalbos kvietimu nesant tam poreikio ir pan. (tomas 2, b. l. 112-119). Praeityje teistas 8 kartus, iš kurių net 6 kartus už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui (tomas 2, b. l. 123-129), teistumas neišnykęs (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), ne kartą yra atlikęs arešto bausmę.

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis V. L. tinkamų išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti, priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, todėl nėra pagrindo teigti, kad sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Kita vertus, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuris nustatytas BK XVIII skyriuje, todėl pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nėra galimas.

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2022 m. spalio 11 d. civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašo priteisti iš atsakingo asmens privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 9364,47 Eur žalą už T. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (tomas 2, b. l. 25-27).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Panevėžio teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pateiktas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad T. A. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo V. L. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. L. priteistina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 9364,47 Eur žala.

Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusįjį T. A. atstovavo advokatas Valentinas Giriūnas, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (tomas 2, b. l. 81-82). Į bylą yra pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą T. A. yra patirtos išlaidos, kurių dydis 317,83 Eur (tomas 2, b. l. 179). Advokatas Valentinas Giriūnas prašo spręsti šių išlaidų priteisimo klausimą iš kalto asmens.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajam teisinę pagalbą suteikė advokatas Valentinas Giriūnas. Jis teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nors ir niekur nedirbo, turto neturi, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau yra sveikas bei darbingas ir ateityje jas išgalės sumokėti, todėl išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. L. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. L. 9364,47 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt keturi eurai 47 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam T. A. gydymo paslaugas (Pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB Swedbank, banko kodas 7300).

Priteisti iš V. L. 317,83 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 83 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.