Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 88-91) nurodė, kad remiantis Lietuvos pašto atgal Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriui 2019 m. lapkričio 8 d. grąžintu laišku, pranešimas Nr. 4SD-4476-(14.4.104.) pareiškėjo tėvui V. K. įteiktas nebuvo, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė. Rėmėsi Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarkos nutarimas), 102¹ punktu, kuris nurodo, kad piliečiai yra kviečiami visuomenės informavimo priemonėmis tik tuo atveju, kai registruotu laišku nėra galimybių jų informuoti dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai. Šiuo atveju pareiškėjo tėvo V. K. gyvenamosios vietos adresai Lazdijų žemėtvarkos skyriuje buvo žinomi. NŽT pranešimai pareiškėjo tėvui V. K. buvo siunčiami šiais adresais: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pareiškėjo tėvas V. K. į siunčiamus pranešimus nei vienu iš nurodytų adresų neatsiliepė. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimas Nr. 4SD-4476-(14.4.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ papildomai adresu (duomenys neskelbtini), siųstas nebuvo. Kaip jau minėta, pareiškėjo tėvui V. K. neatsiliepus į siunčiamus pranešimus šiuo ir kitais adresais, vėlesni pranešimai buvo siunčiami vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis pagal asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). NŽT 2019 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 4SD-5264-(14.4.104) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ išsiuntė V. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos pašto atgal Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriui 2020 m. sausio 4 d. grąžintu laišku, pranešimas Nr. 4SD-5264-(14.4.104.) pareiškėjo tėvui V. K. įteiktas nebuvo, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė. NŽT 2019 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 4SD- 5682-(14.4.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų siuntimo“ pareiškėjo tėvui V. K. įteiktas nebuvo, nes, remiantis Lietuvos pašto atgal Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriui 2020 m. sausio 4 d. grąžintu laišku, raštas Nr. 4SD-5682-(14.4.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų siuntimo“ pareiškėjo tėvui V. K. įteiktas nebuvo, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jos neatsiėmė. Pabrėžia, kad NŽT 2019 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. 4SD-5264-(14.4.104) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ ir 2019 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 4SD-5682-(14.4.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų siuntimo“ iš Lietuvos pašto atgal buvo grąžinti kaip neatsiimti tik 2020 m. sausio 4 d. t. y. jau po Sprendimų priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 4S-79-(14.4.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ (kuriuo atkurtos nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, kompensuojant pinigais už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 4)) ir sprendimo Nr. 4S-80-(14.4.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ (kuriuo atkurtos nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, kompensuojant pinigais už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 5)) teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad O. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos sūnus V. K. priėmė palikimą po savo motinos mirties (b. l. 10, 12). V. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 8). Pareiškėjui A. K., kuris yra V. K. sūnus (b. l. 9), 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas liudijimas, kad po V. K. mirties pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą padavė jo sūnus A. K. (b. l. 11).

Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 30 d. pažyma Nr. 19379 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ buvo parengta Alytaus apskrities 2006 m. liepos 1 d. išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad O. V. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha buvusio žemės savininko J. Z.(duomenys neskelbtini), turėtos žemės (b. l. 49-51).

Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. liepos 4 d. gavo V. K., O. V. sūnaus ir įstatyminio įpėdinio, prašymą, kuriuo buvo prašoma pagal parengtą išvadą suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).

Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. buvo parengta pažyma Nr. 20226 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad O. V. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha buvusio žemės savininko J. Z. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės (b. l. 53).

NŽT 2011 m. lapkričio 11 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.7.)-5409 V. K. buvo kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl žemės sklypo ribų bei ploto suderinimo, pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, minėtame susirinkime V. K. nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

NŽT 2011 m. gruodžio 13 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.7.)-6105 V. K. buvo pakartotinai kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl žemės sklypo ribų bei ploto suderinimo, pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, minėtame susirinkime V. K. nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

NŽT 2013 m. liepos 12 d. parengtu įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1176 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas visų pretendentų, tarp jų ir O. V., pageidaujančių (duomenys neskelbtini) gauti perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti, nuomoti at­gauti neatlygintinai naudotis, suteikiamus naudoti patikėjimo teise, sąrašas (b. l. 56-60).

NŽT 2013 m. liepos 16 d. pranešimu Nr. 4SD- (14.4.104.)-2836 „Dėl žemės sklypo projektavimo (duomenys neskelbtini)“ V. K. buvo kviestas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini)(b. l. 61). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, minėtame susirinkime V. K. nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

NŽT 2013 m. liepos 26 d. pranešimu Nr. 4SD- (14.4.104.)-3048 „Dėl žemės sklypo projektavimo (duomenys neskelbtini)“ V. K. buvo pakartotinai kviestas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, minėtame susirinkime V. K. nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

NŽT 2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.104.)-5004 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto“ V. K. buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, bei informuota, kad po įvykusio žemėtvarkos projekto dar liko laisvos valstybinės žemės, kurią asmuo turi galimybę gauti rengiant kitą žemėtvarkos projektą. Šis pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 63).

NŽT 2015 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. 4SD-2360-(14.4.104.) „Pranešimas dėl žemės sklypų projektavimo (duomenys neskelbtini)“ V. K. vėl buvo kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, minėtame susirinkime V. K. nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

NŽT 2015 m. birželio 26 d. pranešimu Nr. 4SD-2731-(14.4.104.) „Pranešimas dėl žemės sklypų projektavimo (duomenys neskelbtini)“ V. K. buvo pakartotinai kviečiamas į Lazdijų skyrių dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 65). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, minėtame susirinkime V. K. nedalyvavo, o pareiškėjas to neginčijo.

NŽT 2015 m. spalio 30 d. pranešimu Nr. 4SD-4461-(14.4.104.) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto ir žemės sklypo projektavimo“ V. K. buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, bei informuota, kad po įvykusio žemėtvarkos projekto dar liko laisvos valstybinės žemės, kurią asmuo turi galimybę gauti rengiant kitą žemėtvarkos projektą. Šis pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini) (b. l. 66).

NŽT 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. 4SD-4476-(l4.4.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ V. K. buvo kviestas į Lazdijų skyriuje 2019 m. spalio 8 d. vyksiantį susirinkimą dėl perduodamo neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo, ribų bei ploto suderinimo (duomenys neskelbtini). Šiame pranešime V. K. buvo informuojamas, kad neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą arba atvykus, bet nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės O. V. bus atkuriamos pinigais. Pastarasis pranešimas buvo siunčiamas V. K. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 67), tačiau pranešimas 2019 m. lapkričio 8 d. grįžo neįteiktas, nes asmuo per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmė (b. l. 92-93).

NŽT Lazdijų skyriuje 2019 m. spalio 8 d. įvykusiame susirinkime V. K. nedalyvavo ir NŽT 2019 m. spalio 11 d. protokolu Nr. 4PRT-32-(14.4.6.) „(duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto VII, VIII, IX, X ir XI eilių pretendentų susirinkimo protokolas“ buvo nutarta nuosavybės teises O. V. atkurti pinigais (b. l. 68-71).

NŽT 2019 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. 4SD-5264-(l4.4.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ V. K. buvo kviestas į Lazdijų skyriuje 2019 m. lapkričio 13 d. vyksiantį posėdį, kuriame buvo svarstomas ginčijamų sprendimų projektų priėmimo klausimas. Pastarasis pranešimas siųstas V. K. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 94), tačiau pranešimas 2020 m. sausio 4 d. grąžintas atsakovui (siuntėjui), nes neatsiimtas pašte (b. l. 95-96).

NŽT Lazdijų skyriuje 2019 m. lapkričio 13 d. įvykusiame posėdyje V. K. nedalyvavo, o vykusiame susirinkime nutarta pritarti skundžiamų sprendimų Nr. 4S-79-(14.4.3.) ir Nr. 4S-80-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ projektams (b. l. 73-74).

2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu Nr. 4SD-5682-(14.4.104) Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius informavo V. K. apie priimtus ginčijamus sprendimus ir jų apskundimo tvarką. Pastarasis pranešimas su ginčijamais sprendimais siųstas V. K. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72), tačiau nebuvo įteiktas, nes neatsiimtas pašte, o 2020 m. sausio 4 d. grąžintas atsakovui-siuntėjui (b. l. 97-98).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019-02-01; toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija, galiojanti nuo 2019-02-07, toliau – ir Tvarka) 28 punkte įtvirtinta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Pagal Tvarkos 30 punktą, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 35 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Pagal Metodikos 36, 37 punktus pretendentas pasirašo susirinkimo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu, jo sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje.

V. K. (kaip O. V. paveldėtojas ir pareiškėjo tėvas) buvo įtrauktas į pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ar vandens telkinį (duomenys neskelbtini), sąrašą. Bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 54-62) patvirtina, jog V. K. nuo 2011 metų iki 2013 metų vidurio keletą kartų buvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) VIII eilės pretendentų susirinkimus, tačiau į susirinkimus jis neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko. Kaip minėta, NŽT 2013 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 4SD-(14.4.104.)-5004 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto“ V. K. buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, nurodyta, kad O. V. išbraukiama iš patvirtinto pretendentų sąrašo, informuojama, kad po įvykusio žemėtvarkos projekto dar liko laisvos valstybinės žemės, kurią asmuo turi galimybę gauti rengiant kitą žemėtvarkos projektą (b. l. 63).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nustatė, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Tvarkos 103 punkto 4 pastraipa nustato: jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Įgyvendinimo tvarkos 105¹ punktas nustato, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui; tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

Pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą NŽT turi teisę priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais pretendentui, kuris po 2019 m. sausio 1 d. pakviestas neatvyko į pretendentų susirinkimą pasirinkti žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojamo žemės sklypo (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių), tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis į pretendentų susirikimą buvo pakviestas Tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka.

Tvarkos 102¹ punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019-02-07) nustatyta: rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

Nagrinėjamu atveju V. K. 2019-09-25 siųstas pranešimas atitiko Tvarkos 102¹ punkte nurodytą kvietimo turinį, tačiau teismas kritiškai vertina situaciją, kai 2019-09-25 pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), o tik po to 2019-10-30 buvo patikrintas Gyventojų registras dėl V. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, kuris nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 75). Teismo vertinimu, atsakovas galėjo 2019-09-25 pranešimą išsiųsti ir dar kitu atsakovui žinomu adresu – (duomenys neskelbtini), kadangi Tvarkos 102¹ punkte nėra nurodyta, jog piliečius (jų įpėdinius) kviečia į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas to nepadarė, taip nesudarydamas V. K. galimybės išreikšti valią dėl O. V. projektuojamo žemės ar miško sklypo vietos ir ribų.

Be to, 2019-09-25 pranešimas išsiųstas pažeidžiant Tvarkos 102¹ punkte numatytąjį 15 dienų terminą, t. y. išsiųstas likus 12 dienų iki nustatytos susirinkimo datos.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 2019-09-25 siųstas pranešimas (kvietimas) į pretendentų susirinkimą V. K. nebuvo įteiktas, nes vokas 2019 m. lapkričio 8 d. grįžo neįteiktas asmeniui per siuntos saugojimo terminą pašte jo neatsiėmus (b. l. 92-93). Teisėjų kolegijos vertinimu pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 102¹ – 105 punktuose įtvirtintų nuostatų prasmę pretendentas privalo būti informuotas apie sudarytas sąlygas galutinai pasirinkti projektuojamą lygiavertį žemės sklypą bei įspėtas apie tokio nepasirinkimo pasekmes, o NŽT, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia informacija pretendentą pasiekė. Būtent todėl šiose teisės normose įtvirtintas reikalavimas kvietimą siųsti registruotu laišku. Tai suponuoja išvadą, jog NŽT privalo įsitikinti, jog registruotas laiškas adresatą pasiekė, o registruoto laiško nepavykus įteikti – turi būti kviečiama visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau tai nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo atlikta (nes 2021-04-26 teismo nutartimi buvo prašoma atsakovo pateikti informacijos apie tai, ar buvo kviečiama visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie kvietimą visuomenės informavimo priemonėmis). Pažymėtina, kad informaciją apie registruoto laiško įteikimą paprastai galima rasti AB Lietuvos pašo viešai skelbiamuose siuntų sekimo duomenyse (https://www.post.lt/). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, NŽT registruota siunta siųstas 2019-09-25 pranešimas (kvietimas) V. K. įteiktas nebuvo (b. l. 92-63), tačiau vis tiek buvo priimti skundžiami sprendimai.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. K. nebuvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas apie pretendentų 2019-10-08 susirinkimą, skundžiami sprendimai priimti, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 102¹ punkte įtvirtintus reikalavimus.

Tvarkos 112 punktas reglamentuoja, jog sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Tvarkos 113 punkte numatyta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

2019-10-31 pranešimas V. K. išsiųstas iš dalies laikantis Tvarkos 112 punkto reikalavimų – likus daugiau nei 10 dienų iki posėdžio ir registruoti laišku, tačiau 2019-10-31 pranešimas V. K. nebuvo įteiktas (b. l. 94-95) ir jam nebuvo žinoma (pranešta) apie minėtą posėdį. Pagal Tvarkos 112 ir 113 punktuose įtvirtintų nuostatų prasmę, pretendentas (jo įpėdinis) privalo būti informuotas apie posėdį, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o NŽT, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia informacija pretendentą (jo įpėdinį) pasiekė. Būtent todėl ir paminėtose teisės normose įtvirtintas reikalavimas pranešimą siųsti registruotu laišku. Tai suponuoja išvadą, jog NŽT privalo įsitikinti, jog registruotas laiškas adresatą pasiekė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 112-113 punktuose įtvirtintos taisyklės yra skirtos užtikrinti nuosavybės teises atkuriančio piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo ir priimti objektyvų sprendimą, todėl jos negali būti vertinamos kaip formalios. Be to, teismo nuomone, atsakovas galėjo 2019-10-31 pranešimą V. K. išsiųsti ir dar kitu atsakovui žinomu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju to neatliko. Taigi, skundžiami sprendimai priimti taip pat pažeidžiant Tvarkos 112 ir 113 punktus.

Tvarkos 119 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui. Nagrinėjamu atveju priimti ginčijami sprendimai V. K. išsiųsti registruoti laišku jo deklaruotu gyvenamuoju adresu laikantis nustatytų terminų (b. l. 72, 97), tačiau nevisais atsakovui žinomais adresais, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, <...> taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentui nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (pagal jo nustatytais terminais ir tvarka išreikštą valią). Aptarti atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2008-12-24 nutarimai).

Remiantis nustatytomis faktinėms aplinkybėms, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą, skundžiami sprendimai naikintini, nustačius, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus teisinės pagalbos išlaidas, nes šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 13).

ABTĮ 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Kadangi teismui į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenys apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, todėl nespręstinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. ABTĮ 97 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 4S-79-(14.4.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 4S-80-(14.4.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“.

Pareiškėjo prašymo priteisti valstybei iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nespręsti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.