Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. T. (I. T.), jo atstovei Daivai Guobienei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovei Loretai Klangauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. T. skundą dėl LR valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad I. T. nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „Metrolon servis“ direktoriumi, neužtikrino, kad E. B. būtų paskaičiuoti ir išmokėti delspinigiai už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, tuo pažeidžiant LR darbo kodekso 207str. reikalavimus, taip pat darbo užmokestis už kasmetines atostogas išmokėtas vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki jų pradžios. Kasmetinės atostogos suteiktos nuo 2009-02-02 iki 2009-05-25, darbo užmokestis už 2009 m. balandžio-gegužės mėn. kasmetines atostogas išmokėtas 2009-05-21 pavedimu į asmeninę sąskaitą, už atostogas nuo 2009-02-02 iki 2009-03-31 išmokėtas 2009-07-02, tuo pažeidžiant LR darbo kodekso 176 str. 2 d. reikalavimus.

Savo prašymą motyvuoja tuo, kad E. B. darbo užmokestis buvo išmokėtas laiku ir tinkamai. Tuo tarpu Inspekcijos pareigūnė L.Klangauskienė net nenurodo už kokį laikotarpį ir kokio dydžio atlyginimas yra neišmokėtas buvusiai buhalterei E. B.. Kaltu prisipažino tik dėl to kad minėtos pareigūnės buvo suklaidintas.

Peržiūrėjęs įmonės dokumentus, su kuriais nebuvo susipažinę net Inspekcijos pareigūnai, įsitikino, kad E. B. LR darbo kodekse numatytu terminu darbo užmokesčio sumokėti negalėjo dėl to, kad E. B. 2009-02-02 pareiškimu paprašė ją išleisti į kasmetines atostogas nuo tos pačios dienos, t.y. 2009-02-02. Taigi galimybės išmokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, buvo apribota.

Be to, E. B. visokeriopai vengė atlikti atostoginių paskaičiavimus, laiku nepateikė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, kitų apskaitos dokumentų. Už šį pažeidimą E. B. 2009-03-04 įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi, atostoginiai buvo sumokėti pavėluotai dėl pačios E. B. veiksmų.

Be to, remiantis 2009-01-29 įsakymu, siekdama taupyti lėšas, įmonė nutarė su darbuotojais atsiskaitinėti grynais pinigais, o ne bankiniais pavedimais. Tai, jog E. B. atostoginiai buvo sumokėti bankiniu pavedimu tik patvirtina, jog įmonė geranoriškai sumokėjo darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš skundžiamo Inspekcijos 2009-07-10 nutarimo matyti, kad I. T. yra nubaustas pagal LR ATPK 41 str. 1d., kurioje nurodoma, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. 1d. sakoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Siekiant asmenį pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti jo veikoje visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar padarytas turtinis nuostolis ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Taigi, tiek iškeliant asmeniui administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek priimant nutarimą jį nubausti, būtina tiksliai nustatyti ar buvo atlikti veiksmai, sudarantys inkriminuojamų pažeidimų objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ir tuo pačiu pašalinamos abejonės dėl paties administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Tik objektyviais laikytinais įrodymais nustačius visus administracinio teisės pažeidimo požymius asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kilusio ginčo kontekste aktualiausia yra objektyvioji pažeidimo pusė, todėl būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymais patvirtina, jog I. T. atliko jam inkriminuojamus veiksmus už kuriuos atsakomybė numatyta LR ATPK 41 str. 1 dalyje.

Iš byloje esančio prašymo matyti, kad E. B. 2009-02-02 pateikė UAB „Metrolon servis“ direktoriui prašymą suteikti atostogas nuo 2009-02-02 (b.l. 6).

Jos prašymas buvo patenkintas ir jai suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2009-02-02 iki 2009-05-29 imtinai (b.l. 7).

Iš UAB „Metrolon servis“ 2009-03-04 įsakymo Nr.21 matyti, kad E. B. dėl savalaikio įmonės dokumentų nepateikimo buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas (b.l. 8).

Taigi, tiek E. B. tiek UAB „Metrolon servis“ jau iki administracinės bylos iškėlimo kaltino vieni kitus savo pareigų nevykdymu.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija, remdamasi vien tų aplinkybių konstatavimu, kad E. B. darbo užmokestis už kasmetines atostogas išmokėtas vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki jų pradžios, darbo užmokestis už 2009 m. balandžio-gegužės mėn. kasmetines atostogas išmokėtas 2009-05-21, o už atostogų dalį nuo 2009-02-02 iki 2009-03-31 išmokėtas 2009-07-02, neatsižvelgė į tarp E. B. ir UAB UAB „Metrolon servis“ kilusio ginčo pobūdį, nevertino tų I. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, jog patenkinus pareiškėjos prašymą išleisti ją atostogų nuo prašomos datos, t.y. 2009-02-02, nebuvo galimybės atostoginius išmokėti prieš tris dienas. Be to, nebuvo vertintos ir tos I. T. nurodytos aplinkybės, jog E. B., būdama atostogose, ne iš karto UAB „Metrolon servis“ pateikė pas save laikomus buhalterinius dokumentus, kurie būtini darbo užmokesčio bei kitų su šiuo užmokesčių susijusių išmokų apskaičiavimams. Neatsižvelgta ir į tai, jog tiek darbo užmokesčio, tiek su šiuo užmokesčiu susijusių kitų išmokų paskaičiavimus už ankstesnius laikotarpius (iki išėjimo į atostogas) turėjo atlikti pati E. B..

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Inspekcija skundžiamu 2009-07-10 nutarimu iš esmės sprendė darbo ginčą.

Valstybinei darbo inspekcijai įstatymu nesuteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priiminėti dėl jų sprendimus. LR darbo kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos ir teismas. Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie Darbo kodekso 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių ginčų priėmimas nėra Inspekcijos kompetencija.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 41 str. 1d., ir, kad I. T. yra kaltas dėl jo padarymo.

LR ATPK 250 str. 1 d. sakoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, skundžiamas Inspekcijos 2009-07-10 nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 124 str. 1d. 2p.,

nutarė:

Panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-10 nutarimą Nr. ATPN847, kuriuo I. T. (I. T.) pagal LR ATPK 41 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda - 700 Lt bauda ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.