Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-840-908/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
1-840-908/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05654-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
I. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-840-908/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05654-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. T. (I. T.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, registruotas ten pat, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 2013-05-09 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės apribojimo (nusikalstama veika tėvo F. T. atžvilgiu);

2) 2013-05-27 Vilniaus m. apylinkės teismo BK 38 str. tvarka nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos buvusios žmonos M. T. atžvilgiu);

3) 2016-10-26 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas nusikaltino, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. grasino nužudyti žmogų (šeimos narį), jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis 2017-02-05 apie 9.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,23 prom. girtumas), pradėjo iš savo motinos E. T. reikalauti pinigų, kuriuos buvo davęs jai pasaugoti, o pinigų negavęs, pradėjo grasinti, kad išmes pro langą viryklę, po to motiną pastūmė, pargriovė ant lovos, ant jos užvirto ir jėga atėmė iš jos piniginę, į konfliktą įsikišus tėvui F. T., kuris atitraukė jį nuo motinos ir iškvietė policiją, nes bijojo dėl savo ir žmonos sveikatos ir gyvybės, išmušė tėvui iš rankų telefoną, pradėjo stumdytis ir bandė suduoti tėvui į veidą, bet nepataikė tėvui išsisukus, dėl to tėvas turėjo jį laikyti prispaudęs prie grindų, kad nesmurtautų, o jis tiek iki policijos pareigūnų atvykimo, tiek jų akivaizdoje įvairiais žodžiais grasino, kad nužudys tėvą, kas pastarajam dėl jo ankstesnio smurto artimoje aplinkoje ir stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, dėl ko jo elgesys tapo agresyvus ir neprognozuojamas, pagrįstai atrodė realu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. T. paaiškino, kad 2017-02-05, apie 9 val., grįžo neblaivus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Grįžęs barėsi su tėvu F. T. dėl kažkokių buitinių priežasčių. Priežasties nepamena. Po to jis nuėjo pas motiną E. T., kuriai buvo davęs pasaugoti savo pinigus, kad neišleistų. Jis paprašė, kad ji duotų pinigus, tačiau ši nedavė. Kas vyko toliau, jis neatsimena, nes buvo labai girtas, tačiau galimai sakė, kad nužudys, jei tėvai taip sako. Iš tiesų, jis jokių ketinimų nužudyti tėvus neturi ir niekada to nepadarytų. Jis labai gailisi dėl savo elgesio.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. T. paaiškino, kad su žmona E. T. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Maždaug pusantrų metų, po skyrybų su žmona, kartu su jais gyvena ir sūnus I. T.. Sūnus linkęs girtauti, girtas kelia barnius, puola muštis ir grasinti, kad nužudys. Sūnus buvo jį sumušęs, todėl teko kreiptis į policiją ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2017-02-05, apie 9 val., sūnus namo grįžo girtas ir ėmė reikalauti iš motinos pinigų. Žmona atsisakė duoti. Sūnus bandė iš jos atimti piniginę. Jis ėmė motiną stumdyti, pargriovė ant lovos, prispaudė ir atėmė piniginę. Tada jis atitraukė sūnų nuo žmonos ir paskambino į policiją, bet pokalbio metu sūnus išmušė telefoną jam iš rankos. Jie susistumdė. Sūnus bandė jam trenkti į veidą, bet jis išsisuko. Jam pavyko sūnų prispausti prie grindų ir laikyti, kol atvyko pareigūnai. Iki jų atvykimo ir prie jų sūnus grasino, kad jį nužudys. Jis bijo, kad sūnus savo grasinimus realizuos, nes, būdamas girtas, elgiasi neadekvačiai ir labai agresyviai. Grumtynių metu sūnus jam kūno sužalojimų nepadarė ir fizinio skausmo nesukėlė (b. l. 16-17).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. T. paaiškino, kad su vyru F. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Maždaug pusantrų metų, po skyrybų su žmona, kartu su jais gyvena ir sūnus I. T.. Sūnus girtauja, girtas tampa agresyvus, elgiasi neadekvačiai, puola muštis. Tai kartojasi dažnai, jis buvo sumušęs tėvą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017-02-05, apie 9 val., sūnus grįžo namo girtas ir ėmė reikalauti 20 Eur. Kai ji atsisakė duoti, sūnus ėmė grasinti, kad išmes pro langą viryklę, nes ją pirko, po to bandė atimti š jos piniginę. Jis ją pastūmė, pargriovė ant lovos, pats užvirto ir, laikydamas ją už rankų, atėmė piniginę. Tuomet įsikišo vyras, kuris sūnų nuo jos atsitraukė. Jie susistumdė. Sūnus bandė vyrui suduoti, bet nepataikė. Tada sūnus ėmė grasinti, kad vyrą nužudys. Vyras iškvietė policiją ir, kol atvyko pareigūnai, laikė jį prispaudęs prie grindų. Atvykus pareigūnams, sūnus ir toliau grasino nužudyti vyrą. Ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuolatinio terorizavimo ir grasinimų nužudyti, nes bijo, kad sūnus savo grasinimus realizuos. Sūnus jai nesudavė, o griaudamas fizinio skausmo nesukėlė (b. l. 4-5).

Policijos tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis nustatyta, kad 2017-02-05 apie 09.15 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje sūnus muša motiną (bute girdisi didelis triukšmas). Atvykus į vietą, nustatyta, kad policijos pagalbos reikia E. T.. Ji paaiškino, kad neblaivus sūnus I. T. grįžo iš klubo, ėmė reikalauti pinigų, negavęs tampė ją už rankų po virtuvę. E. T. buvo sutrikusi, verkė. Ji buvo blaivi. Ant jos kūno smurto požymių nesimatė, tik paraudimas ant kairio riešo. Butas buvo tvarkingas. Pasak E. T., anksčiau taip pat yra buvę smurto atvejų. I. T. paaiškino, kad buvo žodinis konfliktas. Sulaikomas jis elgėsi agresyviai tėvo F. T. atžvilgiu, grasino, kad grįžęs iš policijos, jį užmuš (b. l. 6-7).

Iš duomenų apie įvykius, kuriose yra dalyvavęs I. T. matyti, kad jis teistas už smurtą tėvo F. T. atžvilgiu (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas). Be to, jis daug kartų baustas už įvarius administracinius teisės pažeidimus (b. l. 39-41, 44-49).

Alkotesterio kvito duomenimis I. T. 2017-02-05, 9.55 val., nustatytas 3,23 promilių girtumas (b. l. 32).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų F. T., E. T. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (nukentėjusiosios pareiškimą policijai, pareigūnų tarnybinius pranešimus, pažymą apie įvykius) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiajam grasino jį nužudyti. Nukentėjusiajam F. T. buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau kaltinamasis smurtavo prieš tėvą. 2017-02-05 konflikto metu pastūmė motiną, pargriovė ant lovos, ant jos užvirto ir jėga atėmė iš jos piniginę, į konfliktą įsikišus tėvui F. T., kuris atitraukė jį nuo motinos ir iškvietė policiją, nes bijojo dėl savo ir žmonos sveikatos ir gyvybės, išmušė tėvui iš rankų telefoną, pradėjo stumdytis ir bandė suduoti tėvui į veidą. Pažymėtina, kad agresyvus jis buvo netgi sulaikymo metu, policijos pareigūnų akivaizdoje įvairiais žodžiais grasino, kad nužudys tėvą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai nukentėjusįjį nužudyti, jo veiksmai, kuomet jis pastūmė motiną, jėga atėmė telefoną ir bandė suduoti tėvui į veidą, ankstesnis kaltinamojo smurtas prieš tėvą, byloja apie grasinimų realumą, paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną. Būtent tokios jo būsenos ir siekė kaltinamasis. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų jo gyvybei, nes laikė kaltinamąjį prispaudęs prie grindų, kad nesmurtautų, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo I. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas I. T. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, išsiskyręs, nedirba.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. T. teistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-10-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme. Bausmė, skirtina šiuo baudžiamuoju įsakymu, bendrintina su bausme, paskirta 2016-10-26 baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant dalinį sudėjimą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-05, 9.15 val. iki 2017-02-06, 11.17 val. (dvi paros).

I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. T. (I. T.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir I. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2016-10-26 baudžiamuoju įsakymu, taikant dalinį sudėjimą, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į I. T. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2017-02-05, 9.15 val. iki 2017-02-06, 11.17 val. (dvi paras), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią I. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti I. T., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam I. T. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Gruodienė