Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. ir nuteistojo A. M. bei jo gynėjos advokatės Editos Dambrauskienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (dėl kyšio paėmimo iš E. R. ir S. P. ) atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 metus;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (dėl kyšio paėmimo iš A. M. , S. M. , V. G. , V. N. , A. B. , E. A. ir A. M. ) atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metus;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl dokumento – 2004-05-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 263816 suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (dėl dokumento – 2004-06-09 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 446908 suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo) 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 65 str. 2 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė G. L. paskirta atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metams bei 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., baudos vykdymas G. L. atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., baudos vykdymas A. M. atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., baudos vykdymas S. M. atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., baudos vykdymas V. G. atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. 65 MGL (8125 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė V. N. paskirta 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., baudos vykdymas V. N. atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė A. B. paskirta 55 MGL (6875 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2 d. 7 p., baudos vykdymas A. B. atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 227 str. 2 d., perduodant jį pagal laidavimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. , vadovaujantis LR BK 40 str., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

E. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 227 str. 2 d., perduodant jį pagal laidavimą AB (duomenys neskelbtini) prekybos direktoriui J. G. M., vadovaujantis LR BK 40 str., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

S. M. , V. G. , V. N. , A. B. , A. M. ir E. A. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Nuosprendžiu konfiskuoti G. L. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 700 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. kovo 27 d., tarp 21 val. 00 min. ir 22 val. 00 min., Kelmės rajone, kelyje Kryžkalnis – Šiauliai, būdamas valstybės tarnautojas – Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos vyresnysis patrulis, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš Kelių eismo taisykles pažeidusio E. R. , vairavusio automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė ne mažiau kaip 160 Lt kyšį už neteisėtą veiksmą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. balandžio 5 d., apie 24 val. 00 min., Kelmės mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš Kelių eismo taisykles pažeidusio S. P. , vairavusio automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavo ir paėmė 20 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., nenubaudimą administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą nakties metu neįsijungus automobilio žibinto šviesų.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 26 d., apie 12 val. 51 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš Kelių eismo taisykles pažeidusio A. M. , vairavusio automobilį Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 10 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo, bei reikalavo nekonkretizuotos sumos kyšį perduoti laikotarpyje nuo 2004-05-31 iki 2004-06-06 per „Agrotech“ degalinės operatorių.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. gegužės 26 d., apie 13 val. 13 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš KET pažeidusio S. M. , vairavusio automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų sumos kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. gegužės 26 d., apie 13 val. 28 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš KET pažeidusio V. G. , vairavusio automobilį Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 20 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. gegužės 26 d., apie 13 val. 30 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidusiam V. N. , vairavusiam automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlius G. L. duoti 200 Lt kyšį už nenubaudimą, G. L. savo naudai pareikalavo iš V. N. didesnės kyšio sumos, ir priėmė iš V. N. 270 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. 5 d., bei įrašė į administracinio teisės pažeidimo protokolą D Nr. 263816 tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 9 d., apie 17 val. 03 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su KET pažeidusiu A. B. , vairavusiu automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai susitarė priimti ir priėmė iš A. B. 100 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo, bei įrašė į administracinio teisės pažeidimo protokolą D Nr. 446908 tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 9 d., apie 18 val. 23 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš KET pažeidusio E. A. , vairavusio automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 50 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2004 m. birželio 9 d., apie 18 val. 36 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybos metu, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, iš KET pažeidusio A. M. , vairavusio automobilį „Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 70 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, t.y., už nenubaudimą pagal LR ATPK 124 str. dėl nustatyto greičio viršijimo.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 26 d., apie 13 val. 55 min., po to, kai iš KET taisykles pažeidusio V. N. priėmė 270 Lt kyšį, Kelmės rajone, Pakražančio kaime, policijos patruliniame automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su V. N. , suklastojo tikrą dokumentą – 2004-05-26 administracinio teisės pažeidimo protokolą D Nr. 263816, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir patvirtino tai savo parašu, o V. N. su tokiais protokole įrašytais žinomai neteisingais duomenimis sutikus ir juos patvirtinus savo parašu, 2005 m. gegužės 26 - 27 d. G. L. suklastotą protokolą panaudojo, t.y., atidavė jį registracijai bei apskaitai.

Be to, G. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 9 d., apie 17 val. 36 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, tarnybiniame automobilyje Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su A. B. , suklastojo tikrą dokumentą – 2004-06-09 administracinio teisės pažeidimo protokolą D Nr. 446908, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir patvirtino tai savo parašu, o A. B. su tokiais protokole įrašytais žinomai neteisingais duomenimis sutiko ir juos patvirtino savo parašu.

A. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 9 d., apie 18 val. 36 min., Kelmės rajone, Pakražančio kaime, policijos patruliniame automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė 40 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos vyresniajam patruliui G. L. , šią sumą padidino pasiūlydamas 70 Lt, ir davė pastarajam 70 Lt kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo G. L. veikos vykdant įgaliojimus, t.y., kad šis nenubaustų už nustatyto greičio viršijimą pagal LR ATPK 124 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

G. L. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis aiškino nepadaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų, byloje nebuvo surinkta tinkamų ir pakankamų objektyvių jo kaltės įrodymų, todėl mano, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu nuosprendį, dėl jo kaltės padarė nepagrįstas bei neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių išvadas, be to, jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

G. L. mano, kad net ir neginčijant kaltės, teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, o baudos vykdymo atidėjimo terminas yra aiškiai per ilgas kaip pirmą kartą teisiamam, teigiamai charakterizuojamam asmeniui, todėl yra įsitikinęs, jog sprendžiant šiuos klausimus yra netinkamai pritaikytos LR BK 41 str. 2 d., 54 str. 2 d. 1, 5 p. nuostatos.

Taip pat G. L. nurodo, jog nors jo atžvilgiu STT naudojo specialias priemones, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad ši tarnyba teisėtai naudojo specialias priemones įrodymams rinkti, neperžengė leistinų veiksmų ribų ir laiko trukmės, mano, jog dėl to jis negalėjo susipažinti su atitinkama bylos medžiaga ir įsitikinti proceso teisingumu bei teisėtumu. Nurodo, jog jam visai nežinomi pagrindai, kodėl jo atžvilgiu buvo naudoti specialūs operatyvinės veikos metodai, kokiu pagrindu atliekamas šis operatyvinis sekimas. Teigia, jog šiuo atveju operatyvinis sekimas buvo ne procesinis veiksmas, todėl gauti duomenys turi būti ypatingai dėmesingai patikrinami pagal BPK taisykles, o šiuo atveju pagrindinis dokumentas, pagal kurį neva buvo atlikti operatyviniai veiksmai jo atžvilgiu, net nebuvo pateiktas į baudžiamąją bylą, teismas, nagrinėdamas bylą, negalėjo patikrinti veiklos teisėtumo, proceso dalyviai negalėjo įsitikinti įrodymų patikimumu, operatyvinės veiklos subjekto veiklos teisėtumu. G. L. taip pat nurodo, jog būtent slapto sekimo metodais gauta informacija tapo pagrindu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik jį, bet ir kitus asmenis, o nesant minėto dokumento, teismas negalėjo tinkamai taikyti LR BPK 20 str. 2 d. ir 4 d. nuostatų.

G. L. teigia, jog nepateikus dokumentų, nebuvo galima tinkamai patikrinti, įsitikinti ir išsklaidyti abejonių, ar surinkti duomenys yra laikytini teisėtai gautais, ar jie pripažintini įrodymais, o Šiaulių apygardos teismas, atsisakydamas pateikti prašomus dokumentus, pažeidė įrodymų pateikimo teismui reikalavimus, nesilaikė Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kuomet kaltė grindžiama operatyvinės veiklos pagrindu gautais duomenimis. Todėl mano, jog tokiu atveju bylą išnagrinėjęs teismas, negalėdamas patikrinti įrodymų teisėtumo, privalėjo jį išteisinti, o ne pripažinti kaltu ir nuteisti.

G. L. nurodo, jog teismo posėdyje liudytoju apklaustas STT pareigūnas A. T. nesuteikė jokių konkrečių jo kaltės įrodymų, o jo surašytuose protokoluose bei jų pagrindu pateiktuose vaizdo – garso įrašuose nėra aiškių ir konkrečių įrodymų apie kyšių reikalavimą, davimą ir priėmimą, todėl mano, kad teismo išvados dėl jo kaltės yra neteisingos ir tendencingos, iš anksto priimant STT pareigūno pateiktus dalykus kaip vienintelius ir objektyviausius įrodymus, dėl ko mano, jog teismas suteikė šiam asmeniui privilegijas prieš kitus proceso dalyvius.

G. L. taip pat teigia, jog nei viena iš jo asmens kratos metu paimta piniginė kupiūra nebuvo identifikuota kaip kyšio dalykas iš konkretaus kyšio davėjo, nei vienas liudytojas nenurodė, kad kuri nors piniginė kupiūra buvo kyšio priemonė, ir nors pinigai ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti procesine tvarka, tačiau mano, jog jie neįrodo jo kaltės, dėl ko teismo sprendimas konfiskuoti iš jo paimtus 700 Lt yra nepagrįstas bei neteisėtas.

G. L. nurodo, jog teismas pripažino pakankamais įrodymais, kad jis priėmė kyšius iš E. R. ir S. P. , vien šių asmenų teiginius bei išvestinius ir nekonkrečius, prieštaringus kitų liudytojų parodymus. Mano, kad nuosprendyje įrašyta teismo išvada, jog jis paėmė ne mažiau 160 Lt kyšį iš E. R. , yra spėlionė ir prielaida, o ne faktinės aplinkybės konstatavimas. Teigia, jog byloje nepašalinti E. R. parodymuose esantys prieštaravimai apie E. N. nubaudimą, be to, analogiškų prieštaravimų byloje yra daugiau, tačiau teismas byloje turimus duomenis pritaikė jo apkaltinimui. Taip pat nurodo, jog teismas nesilaikė LR BPK 301 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.4., 3.1.7., 3.1.8. reikalavimų, todėl nepagrįstai visokius duomenis pripažino kaltės įrodymais, taip nesilaikydamas LR BPK 20 str. 1-5 p. nuostatų.

G. L. mano, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jį kyšio ėmimu kaltinę keli asmenys siekė sau naudingos procesinės padėties, dėl ko jų pateikti liudijimai įtakoti subjektyvaus požiūrio ir vertinimo buvusių aplinkybių ir veiksmų, o teismas tokius jų pateiktus duomenis vertino pakankamais jo kaltės įrodymais, tačiau tokį savo sprendimą nepakankamai motyvavo. Nurodo, jog niekas nepatvirtino A. M. teiginių dėl kyšio nesutarta forma ir dydžio perdavimo – priėmimo per degalinės operatorių, tai yra prielaidos ir objektyviai nepatvirtintos asmens kalbos, be to, tai paneigia keli liudytojai, iš ko seka, kad teismas, darydamas išvadą dėl jo kaltės įrodymų pakankamumo, netinkamai naudojo, aiškino ir taikė LR BPK 20 str. 5 p. nuostatas.

G. L. teigia, jog nors daugelis teisiamų asmenų neigė davę jam kyšius, teismas juos taip pat ignoravo, šiuos parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją ir priešingai nei teigė jie, rėmėsi teisme apklausto liudytojo - STT pareigūno - teiginiais, tokiu būdu dar kartą suteikdamas privilegijas proceso dalyviui pagal jo tarnybą, nors tai draudžia įstatymas - LR BPK 6 str. 2 ir 3 d.

G. L. taip pat nurodo, jog byloje pateikti vaizdo ir garso įrašai nėra identifikuoti, juose negalima įžiūrėti konkrečių veiksmų, matyti ir konkretizuoti daiktų, o daugumoje atvejų -aiškiai girdėti ir suprasti sakomų žodžių prasmės, tačiau teismas apibendrintai nurodė, kad jais įrodomos jo nusikalstamos veikos, tačiau nekonkretizavo konkrečių duomenų prie konkretaus nusikalstamo veiksmo, taigi, nekonkretizavo įrodymų, tinkamai ir pilnai nemotyvavo savo išvadų dėl atskirų veikų bei kaltės įrodymo.

G. L. teigia, jog teismo išvados dėl dokumentų klastojimų yra pagrįstos spėliojimais, nes objektyviai nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias išvadas – atlikusi slaptą operaciją STT nepateikė nei tyrimui, nei teismui objektyvių duomenų dėl neva buvusių KET pažeidimų, asmenys, kurių atžvilgiu surašyti protokolai, neigia klastojimų faktus, tačiau teismas ir vėl remiasi liudytojo – STT pareigūno – surašytais protokolais, jo nekonkrečiais parodymais teisme, taip vėl neteisingai aiškindamas ir taikydamas LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

G. L. taip pat nurodo, jog nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo laikinai sulaikytas, laikomas areštinėje, tačiau teismas, skirdamas bausmes, apie tai nuosprendyje nieko nepasisakė, tuo pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.14. „d“ p. nuostatą.

Tokiu būdu dėl paminėto G. L. mano, jog teismas privalėjo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir jo baudžiamąjį persekiojimą nutraukti, o to nepadaręs pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – LR BK 1 str., 2 str., 11 str. 1 d., 41 str. 2 d., 54 str. 2 d., iš esmės pažeidė LR BPK 1 str. 1 d., 6 str. 2 ir 3 d., 20 str. 1-5 d., 301 str. 1 d. reikalavimus, nes nepadaręs neteisėtų, priešingų tarnybos interesams bei teisei veiksmų, jis yra pripažintas kaltu, jam skirta aiškiai per griežta bausmė, padarytos priešingos bylos faktinėms aplinkybėms išvados, neobjektyviai įvertinti įrodymai. Teigia, jog šie pažeidimai iš esmės suvaržė jam garantuotas gynybos teises, sukliudė teismui objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti jo atžvilgiu teisingą nuosprendį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. bei jo gynėja advokatė Edita Dambrauskienė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendį dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, ir priimti A. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantai nurodo, jog įrodymai, kuriais teismas grindžia A. M. kaltę, t.y., STT pareigūno A. T. tarnybiniai pranešimai, operatyviniai veiksmų atlikimo protokolai, prie bylos pridėti daiktiniai įrodymai, garso ir vaizdo įrašai, yra nepatikimi, neobjektyvūs, nes surašyti pareigūno, kuris šiuose dokumentuose išdėstė subjektyvią savo nuomonę, o ne objektyvius duomenis.

Apeliantai teigia, jog 2004 m. birželio 14 d. operatyvinės veiklos protokolas, kaip nurodė STT pareigūnas A. T. , surašytas peržiūrint vaizdajuostę, kuri pridėta prie šio protokolo, tačiau nurodyti, pagal kokius požymius pareigūnas atpažino, kad buvo padėti pinigai, jis negalėjo, be to, jo teigimu, užfiksuodamas protokole, jog buvo duotas kyšis, pareigūnas rėmėsi intuicija bei savo darbine patirtimi, iš ko apeliantai mano, kad akivaizdu, jog STT pareigūnas, surašydamas tiek tarnybinį pranešimą, tiek operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą, rėmėsi savo subjektyvia nuomone. Mano, jog duomenys, užfiksuoti tiek tarnybiniame pranešime, tiek operatyvinių veiksmų atlikimo protokole bei vaizdajuostėje, yra prieštaringi, nes peržiūrint vaizdajuostę nesimato, jog A. M. būtų padėjęs, o G. L. paėmęs pinigus, dėl ko nesuprantama, kaip STT pareigūnas A. T. galėjo matyti padedamus automobilyje Volvo pinigus, iš ko akivaizdu, kad tarnybiniame pranešime ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, dėl ko šie įrodymai dėl juose esančių prieštaravimų atmestini.

Apeliantai taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu, nepagrįstai konstatavo, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus vaizdajuostėse, matosi ir girdisi G. L. , kitų kaltinamųjų, tame tarpe ir A. M. , tarpusavio pokalbių, vykstančių tarnybiniame policijos automobilyje Volvo, turinys bei veiksmai, iš kurių galima spręsti, jog kaltinamieji, prašydami G. L. nerašyti pažeidimų protokolų ir nebausti, siūlo jam įvairias pinigų sumas ir padeda pinigus policijos automobilyje. Mano, jog toks teismo konstatavimas yra prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, nes vaizdajuostėje, prieš A. M. išlipant iš automobilio, to užfiksuota nėra, taigi, nėra užfiksuota ir tos aplinkybės, kad A. M. padeda pinigus automobilyje, o G. L. juos paima, kaip teigiama apylinkės teismo nuosprendyje.

Apeliantai nurodo, jog A. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, tik minėjo jį sustabdžiusiam pareigūnui, kad greičio neviršijo, pažeidimo nepadarė, prašė jo nebausti ar bent jau bausti minimaliai, nes skubėjo, jokių pinigų jis policijos pareigūnui nedavė ir policijos automobilyje nepaliko, o pokalbio pabaigoje pareigūnas jam grąžino dokumentus. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai tik patvirtina, kad A. M. nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje buvo sustabdytas ir pakviestas į policijos pareigūnų automobilį, tačiau jis jokio pažeidimo nepadarė, o byloje esantys įrodymai turi būti vertinami sistemiškai su A. M. parodymais, nes tik jo parodymai atskleidžia subjektyviąją jo veiksmų ir pokalbio, užfiksuotų vaizdajuostėje, pusę.

Taip pat apeliantai mano, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad A. M. , prieš jį sustabdant policijos pareigūnui, padarė kokį nors KET pažeidimą, iš ko akivaizdu, jog A. M. nebuvo jokio reikalo siekti neteisėtos pareigūno veikos. Teigia, jog pažeidimo nepadaręs asmuo todėl ir prašė pareigūno nebausti arba skirti mažesnę baudą, kad greičiau būtų paleistas arba ateityje nereikėtų skųsti nuobaudos teisme, todėl ir sutiko, jog jam būtų skirta minimali bauda, nors pažeidimo nepadarė.

Apeliantai nurodo, jog nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas A. M. parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą, nes A. M. parodymai iš esmės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo ištirtoje vaizdajuostėje užfiksuotam G. L. bei A. M. pokalbio turiniui, tik paties A. M. parodymai atskleidžia subjektyviąją jo veiksmų ir pokalbio prasmę.

Taip pat apeliantai mano, jog nei kaltinime, nei nuosprendyje A. M. nėra konkretizuotas jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, todėl ir ši aplinkybė patvirtina, kad byloje nebuvo nustatyta, kokį KET pažeidimą padarė A. M. , ir kokios administracinės nuobaudos jis siekė išvengti, dėl ko nesuprantama, kokiais bylos duomenimis, kaip teigiama nuosprendyje, nustatyta, jog A. M. buvo sustabdytas už greičio viršijimą.

Mano, jog nebuvo įrodyta aplinkybė, jog A. M. siekė neteisėtos pareigūno veikos, kaip ir nebuvo įrodyta, kad A. M. padarė kokį nors KET pažeidimą.

Taip pat apeliantai nurodo, jog už mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio siūlymą baudžiamoji atsakomybė yra numatyta LR BK 227 str. 3 d., o apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei yra praėję dveji metai nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl akivaizdu, kad jei A. M. veika ir atitiktų LR BK 227 str. 3 d. numatytos veikos požymius, šiai dienai yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Nuteistojo G. L. bei nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės Editos Dambrauskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl G. L. apeliacinio skundo argumentų

Apelianto G. L. skundas turi keletą savarankiškų tarpusavyje susijusių aspektų:

tai, jo manymu, pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytos jo veiksmų vykdant tarnybos pareigas faktinės aplinkybės, ir dėl to teismo padarytos nepagrįstos išvados dėl kaltės apskritai;

neteisingai įvertinti bylos duomenys, kurių dalį teismas nepagrįstai pripažino įrodymais (t.y., netinkamas baudžiamojo proceso įstatymo taikymas);

neteisingai išaiškintos ir netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, reglamentuojančios ir baudžiamojo įstatymo paskirtį, ir baudžiamosios atsakomybės nuostatas, ir nusikaltimo sąvoką, ir, pagaliau, bausmės paskirtį bei jos skyrimo pagrindus, nes jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir kaltės

Apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje pripažinti kaltais G. L. ir kiti asmenys, iš esmės išnagrinėjo tinkamai, visapusiškai, išsamiai ir bešališkai, įrodymus ištyrė bei įvertino esmingai nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų ir teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose reikalavimų. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi visus byloje esančius duomenis, teismo proceso eigą, priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir jo teisinę argumentaciją, taip pat apeliacinių skundų teisinius argumentus.

Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal paduotus dviejų nuteistųjų apeliacinius skundus, ir dėl bylos faktų, ir dėl teisės aiškinimo bei taikymo, buvo patikrintas priimtas nuosprendis visumoje, įvertinant jau nustatytas byloje ištirtų duomenų pagrindu faktines aplinkybes, įvertinant jas iš naujo, susiejant faktų ir teisės klausimus į vientisą visumą, bei įvertinant taikytas teisės normas jų galiojimo laike aspektu. Todėl priimtas teismo nuosprendis keičiamas ne tik apelianto A. M. atžvilgiu, bet ir kitų nuteistųjų, kuriuos liečia konkrečios teisės normos galiojimas laiko atžvilgiu jai pasikeitus, taikymas.

Grįžtant prie nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentų kolegija konstatuoja, jog nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tiesioginių jo kaltės įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta nebuvo, toks nuteistojo skundo teiginys paneigiamas bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne tik išsamiai aprašė, bet ir įvertino teisiškai, savo išvadas dėl kaltės argumentavo šių aprašytų duomenų pagrindu, pagrįstai juos pripažindamas įrodymais. Kartu pažymėtina ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas G. L. atžvilgiu apkaltinamąjį teismo nuosprendį, rėmėsi ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos naudotų specialiųjų priemonių išdavoje surinktais duomenimis, bet savo išvadas rėmė ir kitais įrodymais: liudytojų parodymais, duomenimis apie nuteistojo G. L. tarnybos vietą ir laiką, budėjimo grafikais, daiktų apžiūros protokolais, kratos protokolais bei tarnybiniais pranešimais, ir kitais duomenimis, kurie teismo buvo įvertinti tinkamai, kaip papildantys vieni kitus, leidžiantys susieti pareigūno neteisėtus, nusikalstamus veiksmus į vientisą visumą, ir padaryti pakankamai svarias, įrodymais pagrįstas išvadas dėl G. L. kaltės kyšių ėmimu bei dokumentų klastojimu.

Nors apeliantas teigia, jog jam kyla abejonės, ar specialiosios tarnybos įrodymams rinkti teisėtai naudojo specialiąsias priemones, ir ar neperžengė leistinų veiksmų ribų, tokios abejonės iš esmės buvo išsklaidytos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl dokumentų išslaptinimo ir, nors nutartis buvo įvykdyta tik iš dalies (apygardos teismas pateikė apie suteiktą leidimą pažymą, o prokuratūra - teikimo išrašą), tačiau ir pateiktieji dokumentai yra pakankami konstatuoti, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, specialiųjų tarnybų įrodymams rinkti naudotos specialiosios priemonės buvo naudotos teisėtai ir jų panaudojimas nuteistojo G. L. teisių nepažeidė, o jų pagrindu gauti duomenys yra teisėti ir buvo pagrįstai panaudoti kaip nuteistojo kaltės įrodymai. Taigi, G. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir apkaltintas pagrįstai.

Byloje apklaustas liudytoju A. T. buvo svarbus ne tiek kaltės įrodymų prasme, pagrindimo, kiek tuo, jog padėjo teismui atskleisti specialiųjų priemonių pagalba rinktų įrodymų rinkimo bei įtvirtinimo mechanizmą ir aplinkybes, jo parodymų reikšmė ta, kad jais buvo išsamiai ir aiškiai atskleisti bei paryškinti kiti bylos duomenys leidę teismui išsamiau ištirti kitus įrodymus, susieti juos į vieningą įrodymų grandinę. Kadangi iš tiesų paminėtas liudytojas jokių savarankiškų duomenų, nei kaip matęs ar girdėjęs apie daromą ar rengiamą nusikaltimą, neatskleidė, nėra pagrindo tvirtinti ir apie jo parodymų tendencingumą bei apie teismo nešališkumo principo pažeidimą vertinant šio liudytojo parodymus. Paminėti parodymai pagrįstai įvertinti juos susiejus ir su kitais įrodymais - garso ir vaizdo įrašuose fiksuotais kaltininko – kyšių ėmėjo G. L. , bei kitų asmenų – davusių pareigūnui kyšius, tarpusavio pokalbiais tariantis dėl kyšio, ir veiksmais juos perduodant, taip pat su kitų nuteistųjų – A. M. , S. M. , V. G. , V. N. , A. B. , E. A. ir A. M. , bei liudytojų S. P. , E. R. , A. G. , V. L. , D. G. , E. A. , V. Š. , V. M. , A. M. , A. P. bei A. T. parodymais teisme, daiktiniais įrodymais – garso ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota G. L. veika paimant kyšius iš KET taisykles pažeidusių asmenų. Be to, apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl kaltininkų kaltės patvirtino ir kiti netiesioginiai įrodymai – tai byloje esantys Specialiųjų tyrimų tarnybos specialisto tarnybiniai pranešimai (b.l. 38-39, t. 1), kratos protokolai, dokumentų apžiūros protokolai (b.l. 1, 2-3, 4-7, t. 2), Kelmės rajono PK pažyma (b.l. 87, t. 5), G. L. darbo grafikas (b.l. 101-102, t. 5), Kelmės rajono PK ir Kauno m. VPK informacija apie aptariamu laikotarpiu užfiksuotus KET pažeidimus padariusius asmenis (b.l. 106, t. 5, b.l. 73-76, t. 6) ir kiti, taip pat 2005-03-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada (b.l. 158-164, t. 6). Pirmosios instancijos teismas visumos įrodymų pagrindu teisingai konstatavo G. L. ir kitų nuteistųjų, tame tarpe ir A. M. padarytas nusikalstamas veikas, kad G. L. , būdamas valstybės tarnautoju, atlikdamas savo tarnybos pareigas, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšius iš keleto transporto priemones vairavusių asmenų už neteisėtą neveikimą, bei klastojo oficialius dokumentus, o kiti nuteistieji, jų tarpe ir A. M. papirko davė jam kyšius, t.y. jį papirko.

Naujai įvertinus šiuos bylos duomenis apie G. L. ir kitų asmenų nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl tokių duomenų patikimumo ir jų gavimo teisėtumo, todėl jie pripažintini tinkamais įrodymais esant procesiniam pagrindui, yra objektyvūs, konkretūs ir aiškūs. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, todėl naikinti priimtą nuosprendį šiais apeliantų G. L. ir A. M. skundų motyvais pagrindo nėra. Kolegija neturi pagrindo netikėti byloje apklaustų E. R. bei S. P. parodymais, jų parodymuose esminio prieštaringumo neįžvelgia ir konstatuoja, kad nuosprendžio analizė leidžia teigti, jog apylinkės teismas teisingai įvertino visų apklaustų asmenų parodymus ir priėmė juos tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, todėl teigti, kad teismas buvo tendencingas pasirinkęs ne bešališko teismo, o kaltinimo poziciją, neturi pagrindo.

Grįžtant prie bylos faktų ir teisės aiškinimo klausimų kolegija konstatuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį įrodymais gali būti bet kokie duomenys, jeigu jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įrodymais tampa tik tuomet, kai procesas vyksta teisme, ir tik tada, kai teismas šiuos duomenis pripažįsta įrodymais. Pažymėtina, jog įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, arba paneigti tariamas versijas. Apylinkės teismo surašyto apkaltinamojo nuosprendžio analizė leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, jog teismas visus pateiktus duomenis ištyrė ir įvertino esmingai nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų bei formuojamos teisminės praktikos, ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų veikų kvalifikavimo.

Nepagrįstai apeliantas G. L. teigia, jog teismo išvados dėl jo kaltės tiek pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį, tiek pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos spėliojimais ir prielaidomis. Tokius apelianto teiginius paneigia jau anksčiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai ir jų teisinis vertinimas, taip pat tai paneigia ir pačios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kurias ir patvirtina visuma įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš G. L. paimtus pinigus – 700 Lt - pripažino kaip daiktus, gautus iš nusikalstamos veikos, nes tokius faktus patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl pagrįstai taikė LR BK 72 straipsnį ir juos konfiskavo. Šiuo atveju esminės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad nei vienas iš kyšius davusių asmenų nenurodė, jog rastos pas G. L. pinigų kupiūros buvo duotos būtent jų. Pažymėtina, kad pinigai turi daugiau bendrinių požymių, nei atskirtųjų, todėl juos identifikuoti, nesirengiant to daryti iš anksto ir neužsirašant jų numerių (vienintelio patikimo identifikavimo požymio), nėra galimybės. Tačiau ir nesant to, atitinkamo kiekio pinigų, kaip nusikaltimo priemonės konfiskavimas BK 72 straipsnio nuostatoms neprieštarauja.

Apeliantas G. L. pagrįstai nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė jo laikino sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką klausimo, todėl ši klaida taisytina. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. L. buvo laikinai sulaikytas 2004 m. birželio 9 d. (b.l. 97-98, t. 1), o 2004 m. birželio 11 d. iš sulaikymo paleistas (b.l. 99, t. 1). Tokiu būdu, vadovaujantis LR BK 66 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas G. L. bausmę, į paskirtą bausmę privalėjo įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, todėl apylinkės teismo nuosprendis G. L. atžvilgiu keičiamas šiuo aspektu (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl G. L. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skiriant bausmę G. L. buvo atsižvelgta į tai, jog nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. G. L. įvykdė tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei į tai, jog G. L. nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą, t.y., uždraudimą dirbti valstybės tarnyboje, ir baudą, jos vykdymą atidedant, nes dėl aukščiau paminėto yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai G. L. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog G. L. pagal LR BK 225 str. 2 d. paskirtos bausmės - atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, atsižvelgiant į LR BK 45 str. 2 d. nuostatas, yra artimos šios bausmės vidurkiui, todėl paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Pagal LR BK 300 str. 1 d. G. L. paskirtos bausmės – baudos, atsižvelgiant į LR BK 47 str. 3 d. nuostatas, taip pat yra artimos šios bausmės rūšiai nustatytam vidurkiui, todėl nėra aiškiai per griežtos. Už atskiras nusikalstamas veikas G. L. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant LR BK 63 straipsnio nuostatų, galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės 3 metus dirbti valstybės tarnyboje bei 60 MGL dydžio bauda, taip pat nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti G. L. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Taip pat kolegija mano, jog apylinkės teismas, taikydamas LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas G. L. paskirtos bausmės – baudos – vykdymą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Veikų padarymo metu galiojusi LR BK 75 str. 1 d. redakcija numatė galimybę asmeniui, nuteistam bauda už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl nuteistojo A. M. bei jo gynėjos advokatės E. Dambrauskienės apeliacinio skundo motyvų, kurie nebuvo analizuoti kartu su G. L. apeliaciniu skundu

Kolegija primena, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismas jau išdėstė argumentus dėl visų kaltinamųjų kaltės pagrįstumo ir įrodymų, todėl šiais klausimais nesikartoja. Kolegija taip pat primena, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai pagrįstai ir A. M. atžvilgiu rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, sugretindamas juos tarpusavyje, bet neišskirdamas vienų įrodymų iš kitų, taigi, šiuo atveju vienodai reikšmingi yra ir liudytojo A. T. parodymai, ir kiti įrodymai, tame tarpe ir specialiųjų priemonių naudojimas – operatyvinis pareigūno sekimas siekiant gauti nusikalstamos veikos įrodymus, kuris buvo naudojamas teisėtai. Todėl pagrįstai galima teigti, kad visuma duomenų patvirtina A. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodytomis kaltinime ir teismo nuosprendyje aplinkybėmis ir laiku. Ta aplinkybė, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nekonkretizavo ir nenurodė, kokį konkrečiai KET punktą A. M. pažeidė, ir kaip turėjo būti kvalifikuojamas jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal ATPK, nenuneigia jo kaltės siekiant papirkti pareigūną, o pokalbių turinį A. M. aiškina sau naudinga linkme, nors faktiškai jis atspindi visai kitokio pobūdžio santykius ir vyksmą. Visiškai nepagrįstai apeliantas teigia, jog jo veikos subjektyviąją pusę atskleidžia tik jo paties parodymai, nes kaltę atskleidžia tik visuma įrodymų, juos susiejus tarpusavyje. Todėl kolegija konstatuoja, kad kaltininko A. M. veikos subjektyviąją pusę – kaltę ir jos formą, kurią pagrįstai apylinkės teismas įvardijo kaip tyčinę nusikalstamą veiką, atskleidžia byloje esančių įrodymų visuma.

Tačiau nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ta prasme, kad iš tiesų mažesnis nei vieno MGL dydžio kyšio siūlymas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui yra ne nusikaltimas, bet baudžiamasis nusižengimas. Tokį įstatymo aiškinimą nurodo apeliantas, taip jį supranta ir apeliacinė instancija, pažymėdama, kad šios teisės normos naujoji redakcija šiuo požiūriu yra visiškai aiški ir konkreti, nes čia įstatymo rengėjas bei jį priėmusi institucija nepaliko jokių abejonių ir insinuacijų, todėl nuteistojo veika turi būti perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį, t.y., veika traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas (LR BPK 328 str. 1 p.). Kolegija dar kartą primena, kad įstatymas, švelninantis kaltinamojo ar nuteistojo padėtį turi grįžtamąją galią (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje nurodyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu po baudžiamojo nusižengimo padarymo yra praėję dveji metai. Bylos aplinkybės liudija, jog A. M. baudžiamąjį nusižengimą padarė 2004 m. birželio 9 d., o apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas tik 2007 m. kovo 5 d., t.y., praėjus daugiau nei dvejiems metams. Tokiu būdu A. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Kadangi šios įstatymo nuostatos liečia ir kitus nuteistuosius – A. M. , S. M. , V. G. ir E. A. , jų atžvilgiu baudžiamoji byla taip pat nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (LR BPK 327 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p. ir 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. L. bei nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės Editos Dambrauskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendį G. L. atžvilgiu pakeisti.

G. L. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2004 m. birželio 11 d.

Kitą nuosprendžio dalį G. L. atžvilgiu palikti nepakeistą.

A. M. , A. M. , S. M. , V. G. ir E. A. veikas iš LR BK 227 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 227 str. 3 d.

Vadovaujantis LR BPK 327 str. 1 p., Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendį A. M. , A. M. , S. M. , V. G. ir E. A. atžvilgiu panaikinti ir bylą jų atžvilgiu, pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukti.