Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui V. B., institucijoms teikiančioms išvadą - Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys, jo priedai bei teismo šaukimas V. B. įteikti 2017 m. kovo 28 d. viešo paskelbimo būdu. Teismui V. B. neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad V. B. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnis).

Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. M. paaiškino, jog S. A. ir V. B. turi du nepilnamečius vaikus: M. B. ir E. B.. Jų šeima nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio buvo įrašyta į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaiko priežiūros, tarpusavio konfliktavimo. Šeimai pakeitus gyvenimo būdą, šeima išbraukta iš minėtos apskaitos. Nuo to laiko skyrius neturi duomenų apie V. B., nes 2016 m. grįžęs iš įkalinimo įstaigos apsigyveno Klaipėdos m. S. A. su vaikais gyvena ½ nuosavybės teise jos sesei priklausančiame bute Šilalės mieste. Buto būklė patenkinama, yra visi reikalingi baldai, būtiniausi namų apyvokos daiktai. Namuose pakankamai švaru, tvarkinga. Mažamečiams sudarytos tinkamos gyvenimo ir poilsio sąlygos. Šiuo metu S. A. lanko konditerių kursus, pragyvena iš Darbo biržos gaunamos išmokos, išmokos už vaikus. Šeimai materialiai bei įvairiais daiktais padeda jos mama, sesuo, brolis. Vaikų tėvas palaiko bendravimą su vaikais, tačiau prie išlaikymo neprisideda. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad mažamečių vaikų Manto ir E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama S. A. pagal jos gyvenamąją vietą. Rekomenduoja tokią tėvo bendravimo tvarką su sūnumi bei dukra: tėvas bendraus su vaikai ir dalyvaus jų auklėjime atvykęs į vaikų gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalio vieną pasirinktą dieną nuo 10 iki 17 valandos bei palaikys bendravimą su vaikais telekomunikacijos priemonėmis; atsakovas su ieškove iš anksto, t. y. prieš dvi dienas iki atvykimo bendrauti su vaikais, suderins bendravimo su vaikais atvykimo dieną ir laiką telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis.

Institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui. Pateiktoje išvadoje nurodė, jog V. B. adresu (duomenys neskelbtini)nerastas. Skyrius ieškovės ieškinį palaiko. Mano, jog motina tinkamai atstovauja vaikų interesus. Vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, juos sieja tamprus emocinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų M. B., gim. 2009 m. lapkričio 24 d., ir E. B., gim. 2013 m. balandžio 7 d., tėvai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė S. A. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove, jos sesei priklausančiame bute, yra jos prižiūrimi ir auklėjami. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Atsakovas ieškovės žiniomis yra išvykęs į užsienį. Su vaikais kartais bendrauja telefonu, lėšų vaikų išlaikymui nesiunčia. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ieškovės S. A. reikalavimas tenkintinas ir sūnaus M. B., gim. 2009 m. lapkričio 24 d., dukters E. B., gim. 2013 m. balandžio 7 d., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi bei dukra, teismas atsižvelgia į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje rekomenduojamą bendravimo tvarką, t. y. atsakovas bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime atvykęs į vaikų gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalio vieną pasirinktą dieną nuo 10 iki 17 valandos bei palaiko bendravimą su vaikais telekomunikacijos priemonėmis; atsakovas su ieškove iš anksto, t. y. prieš dvi dienas iki atvykimo bendrauti su vaikais, suderina bendravimo su vaikais atvykimo dieną ir laiką telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis. Su šia bendravimo tvarka sutiko ir ieškovė S. A.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog sutinka su S. A. prašoma nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Nurodė, jog motina yra nusiteikusi geranoriškai ir supranta vaikų poreikius, todėl jeigu tėvas norės su vaikais bendrauti dažniau, problemų neiškils. Teismas taip pat pažymi, kad konkrečios kitokios bendravimo tvarkos, kurią teismas galėtų vertinti pirmiausiai vaikų ir šalių interesų kontekste atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečių vaiko interesus, nepažeidžia nei vaikų, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitiks tiek vaikų, tiek tėvo interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo sūnus Mantas bei dukra Emilija gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Darbo biržoje. Lanko konditerijos kursus, šiuo metu atlieka praktiką. Pragyvena iš gaunamos 228 € dydžio išmokos. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Tačiau pasak ieškovės, atsakovas yra išvykęs ir dirba užsienyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji Manto ir Emilijos rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo V. B. nepilnamečių vaikų M. B. ir E. B. išlaikymui priteistina po 150 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2017 m. vasario 10 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovė teismo prašo iš atsakovo V. B. priteisti 7200 € dydžio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, t. y. po 3600 € kiekvienam vaikui skaičiuojant po 100 € kas mėnesį. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė nuo pat jų gimimo, t. y. sūnui nuo 2009 m. lapkričio 24 d., o dukrai – nuo 2013 m. balandžio 7 d., todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas ima ieškovės prašomą 100 € dydžio išlaikymo sumą mėnesiui kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimas už tris metus yra po 3600 € kiekvienam vaikui, iš viso 7200 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina S. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 365 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką; 324 € už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (150 € x 2 vaikai x 12 mėn.= 3600 €; (3600 € + 7200 €) x 3%). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 10,40 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąsias vietas nustatyti su motina S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnamečių vaikų M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017 m. vasario 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 7200 € (septynis tūkstančius du šimtus eurų), susidariusiam už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną S. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

V. B. bendrauja su vaikais ir dalyvauja jų auklėjime atvykęs į vaikų gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalio vieną pasirinktą dieną nuo 10 iki 17 valandos bei palaiko bendravimą su vaikais telekomunikacijos priemonėmis;V. B. su S. A. iš anksto, t. y. prieš dvi dienas iki atvykimo bendrauti su vaikais, suderina bendravimo su vaikais atvykimo dieną ir laiką telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 365 € (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 10,40 € (dešimt eurų 40 centų) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šilalės rajono apylinkės teismą.