Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. R. ieškinio atsakovui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 22 d. gautas I. R. ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti jam iš A. D. 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2014 m. sausio 27 d. nužudė jo brolį K. L.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Pataisos įstaiga nėra asmens gyvenamoji vieta, taigi turėtų būti atsižvelgiama į civilinio proceso kodekse įtvirtintą sąvoką „paskutinė žinoma gyvenamoji vieta“ (CPK 30 straipsnio 1 dalis) ir ieškinys (šiuo atveju – pareiškimas) pateikiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ši paskutinė žinoma pareiškėjo gyvenamoji vieta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO gautame Registrų centro Gyventojų registro departamento išraše apie asmenį nurodyta, kad įrašo apie A. D. (A. D.) deklaruotą gyvenamąją vietą nėra.

CPK 30 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo I. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio turinio nustatyta, kad tiek žalos padarymo vieta, tiek paskutinė žinoma atsakovo A. D. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Taigi šiuo atveju tiek ieškovo gyvenamoji, tiek žalos padarymo vieta, sutampanti su paskutine žinoma atsakovo gyvenamąja vieta, šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą – ieškinys teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, 30 straipsnio 5 dalimi, 137 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti I. R. ieškinį atsakovui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su ieškiniu jis turi kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pagal teismingumą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.