Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Kęstučio Jucio,

gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui, Vytautui Antanui Vilučiui, Vidui-Pranui Makauskui, Gintarui Dabkevičiui, Linui Drazdauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų A. A. B., V. V., B. J. bei L. B. ir B. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

Be to, iš V. V. valstybės naudai priteista 100 100 (šimtas tūkstančių šimtas) litų konfiskuotino turto vertės (BK 72 str. 5 d.).

L. B. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteista:

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 25 MGL dydžio (3250 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

B. J. pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

B. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 20 MGL dydžio (2600 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. A. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Adolfui A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. M. iš kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, susitarė savo ir kitų juridinių asmenų naudai priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį ir jį tiesiogiai priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdydamas įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose bei pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. ir 32 str. 3 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.4.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdydamas įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privatinėn nuosavybėn valstybinę žemę, jis pagrįstai nepritarė detaliojo plano (duomenys neskelbtini) derinimui, 0,0194 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui, kadangi šių sklypų pardavimas prieštaravo Žemės reformos įstatymo 13 str. 1d. 4 punktui. Apie tai informavo L. B., B. J. ir Adolfą A. B. 2007 m. spalio 26 d. pokalbio metu.

Po šio pokalbio L. B. ir B. J. susitarė duoti kyšį V. V., kad jis atliktų neteisėtus veiksmus - pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o su A. A. B. susitarė, kad šis padės joms tai padaryti.

Tą pačią dieną, apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie prekybos centro „Iki“, esančio Basanavičiaus g. 80, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdavė A. A. B. paketą su pinigais kaip dalį kyšio, nurodydamos pastarajam šiuos pinigus perduoti V. V. ir derėtis dėl galutinės kyšio sumos, po ko A. A. B. apie 18 val. 45 min. bare – restorane „Arma“, esančiame Vytauto g. 15 susitarė su V. V., kad šis, už minėtų veiksmų atlikimą, priims 100000 litų kyšį, apie 19 val. automobilyje perdavė gautus papirkimui pinigus, o V. V. kaip dalį kyšio priėmė.

2007 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje V. V. A. A. B. nurodė, kad dalis kyšio – 20000 litų turi būti pervesta Pilietinės demokratijos partijai kaip auka, šią informaciją pastarasis perdavė B. J. ir L. B., ir ši, veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esančiame Laisvės al. 86 penkiais pavedimais po 4000 litų V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu į Pilietinės demokratijos partijos sąskaitą pervedė 20000 litų.

2007 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, A. A. B. iš L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vieną paketą su pinigais, kurį lapkričio 11 d. apie 13 val. Jonavoje perdavė V. V., o šis juos priėmė.

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais perduoti valstybės tarnautojui 100000 litų kyšį ribose, 2007 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. 30 min. kavinėje „Presto“, esančioje Laisvės al. 90, Kaune, perdavė A. A. B. paketą su likusiais pinigais, o pastarasis tą pačią dieną apie 18 val. Kauno miesto savivaldybės patalpose, esančiose Laisvės al. 96, Kaune, paketą su pinigais perdavė V. V., o šis juos priėmė.

V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 17 str. 1 p., 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 100 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 10 str. 2 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.4.2 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. vykdydamas įgaliojimus atkuriant nuosavybės teises, 2007 m. liepos 2 d. 15 val. 43 min. Kaune, L. S. g. 10 kabinete Nr. 311 priėmė iš V. S. 100 litų kyšį už nuosavybės teisių atkūrimą D. S. į 3,52 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, tačiau dėl šio kaltinimo baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad V. M. organizavus, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, taip pat suklastojo tikrą dokumentą - Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-06-13850, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

V. M., siekdamas faktiškai savo nuosavybėn įgyti M. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, susitarė su V. G., turinčiu sūnaus M. G. 2005 m. spalio mėn. 17 d. notaro patvirtintą įgaliojimą tvarkyti ir valdyti M. G. priklausančius žemės sklypus, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui minėto sklypo dalį. Būdamas įsitikinęs, jog pagal esamą faktinę situaciją jokia nauja statyba šioje sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine įtaka, V. M. atliko veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti teisę šioje sklypo dalyje statyti pastatus. Žinodamas, jog yra būtina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir padalinti sklypą į du, 2007 m. pradžioje paprašė V. V., kad šis surastų tokį projektą galinčią parengti bendrovę. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad šio vadovaujamos bendrovės darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje projektas buvo parengtas. 2007 m. gegužės 25 d. buvo surašytas ir V. V. patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). V. M., suprasdamas, jog pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus, atspindinčius realią faktinę situaciją, jokių statinių statyba siekiamoje įsigyti sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, kadangi ši sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoninių pokalbių metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiškai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurodė V. V. organizuoti projekto korektūras, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatų pamatai, kurie, jo įsitikinimu, suteiktų galimybę ateityje sklypuose statyti pastatus. V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V. M., ir todėl vykdydamas neteisėtus jo nurodymus, susitarė su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projektą. V. V. 2007 m. rugpjūčio 24 d. apie 16 val., veikdamas priešingai tarnybos interesams, nuvyko į M. G. priklausantį žemės sklypą ir nurodė V. G. V. M. atiteksiančiame sklype įkasti pamatų blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymėjo ribas, kuriose reikia imituoti pamatus. V. G. iš V. V. sužinotą informaciją 2007 m. rugpjūčio 26 d. perdavė V. M., kuris V. G. nurodė imituoti pamatus, taip pat nurodė L. B. pateikti pamatų blokus, statybinę techniką bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu jis nurodė V. G. ir L. B. įkasti sklype pamatų blokus, dėl to 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo įkasti pamatų blokai ir taip buvo imituoti seni pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkričio 8 d. projekte pažymėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. V. M., vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu V. V. nurodė organizuoti, kad projektas, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų kuo greičiau patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu ir būtų atliktos visos kitos reikalingos procedūros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams - 2007 m. liepos 6 d. Žemės tvarkymo departamento direktorei R. S. nurodė organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinų pakeitimų suderinimą Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. M. nurodė į projekto pakeitimus, t. y. pamatų pažymėjimą nekreipti dėmesio, nereikalauti paaiškinimų ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities viršininko įsakymo projektą, kuriuo būtų patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,0038 ha, o sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0055 ha užstatytos teritorijos. Po to V. V. nurodymu paminėtas įsakymo projektas buvo pateiktas pasirašyti Kauno apskrities viršininkui R. M., ir šis, nežinodamas, jog projekte yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei pasitikėdamas projektą parengusiais apskrities viršininko administracijos darbuotojais, 2007 m. gruodžio 28 d. pasirašė įsakymą Nr. 02-06-13850 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-07-02 įsakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kėdainių r.)“. Tokiu būdu V. V., veikdamas per R. M. kaip asmenį be kaltės, suklastojo šį tikrą dokumentą. Dėl visų šių V. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Apskrities viršininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities viršininko pavaduotojo vardas, tai pat buvo pažeisti 2001-12-04 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 20 str. 1 d. numatyti paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos tikslai, 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimai, draudžiantys paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje keisti esamą užstatymo liniją, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX sk. 127.9.1. p. reikalavimai, draudžiantys vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos, 1995-12-12 Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, kad prieš teikiant tvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

Iš kaltinimų pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį V. V. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

L. B., B. J. ir A. A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, jie valstybės tarnautojui davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, o būtent:

L. B. ir B. J., 2007 m. spalio 26 d., po pokalbio su Kauno apskrities viršininko pavaduotoju V. V., pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdančiu įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose bei pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. ir 32 str. 3 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.4.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdančiu įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privačion nuosavybėn valstybinę žemę, supratusios, kad šis pagrįstai nepritaria detaliojo plano (duomenys neskelbtini) derinimui, 0,0194 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui, susitarė duoti kyšį šiam valstybės tarnautojui, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus - pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o su A. A. B. susitarė, kad šis padės joms tai padaryti.

Tą pačią dieną, apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie prekybos centro „Iki“, esančio Basanavičiaus g. 80, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdavė A. A. B. paketą su pinigais kaip dalį kyšio, nurodydamos pastarajam šiuos pinigus perduoti V. V. ir derėtis dėl galutinės kyšio sumos, po to A. A. B. apie 18 val. 45 min. bare – restorane „Arma“, esančiame Vytauto g. 15 susitarė su V. V., kad šis, už minėtų veiksmų atlikimą, priims 100000 litų kyšį, o apie 19 val. automobilyje A. A. B. perdavė gautus papirkimui pinigus kaip dalį kyšio V. V..

2007 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje V. V. A. A. B. nurodė, kad dalis kyšio – 20000 litų turi būti pervesta Pilietinės demokratijos partijai kaip auka, šią informaciją pastarasis perdavė L. B. ir B. J..

2007 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, A. A. B. iš L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vieną paketą su pinigais, kurį lapkričio 11 d. apie 13 val. Jonavoje perdavė V. V..

L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esančiame Laisvės al. 86 penkiais pavedimais po 4000 litų V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu į Pilietinės demokratijos partijos sąskaitą pervedė 20000 litų.

L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais B. J. ir A. A. B. perduoti valstybės tarnautojui 100000 litų kyšį ribose, 2007 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. 30 min. kavinėje „Presto“, esančioje Laisvės al. 90, Kaune, perdavė A. A. B. paketą su likusiais pinigais, o pastarasis tą pačią dieną apie 18 val. Kauno miesto savivaldybės patalpose, esančiose Laisvės al. 96, Kaune, paketą su pinigais perdavė V. V..

Taip pat L. B. nuteista už tai, kad, vykdydama A. A. B. perduotą V. V. nurodymą dalį kyšio – 20000 litų pervesti Pilietinės demokratijos partijai kaip auką, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esančiame Laisvės al. 86, pardavimų vadybininkei J. P. nurodė, kad neva partiją po 4000 litų nori paremti V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., o pastarajai užpildžius kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini) ant šių kasos pajamų orderių ir mokėjimų nurodymų pasirašė už minėtus asmenis, taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus.

Be to ji, Pilietinės demokratijos partijos iždininkei J. Č. pagal sąskaitos išraše esančius duomenis trimis egzemplioriais užpildžius aukų lapus serija AK Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp 2008 m. vasario 12 d. ir kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ant šių aukų lapų pasirašė už V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus.

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. organizavo valstybės tarnautojo – Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V. V., piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, taip pat tuo, kad jis organizavo tikro dokumento - Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-06-13850, suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

jis, siekdamas faktiškai savo nuosavybėn įgyti M. G. priklausančio žemės sklypo, esančio Angirių k., Kėdainių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, susitarė su V. G., turinčiu sūnaus M. G. 2005 m. spalio mėn. 17 d. notaro patvirtintą įgaliojimą tvarkyti ir valdyti M. G. priklausančius žemės sklypus, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui minėto sklypo dalį. Būdamas įsitikinęs, jog pagal esamą faktinę situaciją jokia nauja statyba šioje sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine įtaka, V. M. atliko veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti teisę šioje sklypo dalyje statyti pastatus. Žinodamas, jog yra būtina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir padalinti sklypą į du, 2007 m. pradžioje paprašė V. V., kad šis surastų tokį projektą galinčią parengti bendrovę. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad šio vadovaujamos bendrovės darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje projektas buvo parengtas. 2007 m. gegužės 25 d. buvo surašytas ir V. V. patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). Jis, suprasdamas, jog pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus, atspindinčius realią faktinę situaciją, jokių statinių statyba siekiamoje įsigyti sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, kadangi ši sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoninių pokalbių metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiškai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurodė V. V. organizuoti projekto korektūras, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatų pamatai, kurie, jo įsitikinimu, suteiktų galimybę ateityje sklypuose statyti pastatus. V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V. M., ir todėl vykdydamas neteisėtus jo nurodymus, susitarė su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projektą. V. V. 2007 m. rugpjūčio 24 d. apie 16 val., veikdamas priešingai tarnybos interesams, nuvyko į M. G. priklausantį žemės sklypą ir nurodė V. G. V. M. atiteksiančiame sklype įkasti pamatų blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymėjo ribas, kuriose reikia imituoti pamatus. V. G. iš V. V. sužinotą informaciją 2007 m. rugpjūčio 26 d. perdavė V. M., kuris V. G. nurodė imituoti pamatus, taip pat nurodė L. B. pateikti pamatų blokus, statybinę techniką bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu jis nurodė V. G. ir L. B. įkasti sklype pamatų blokus, dėl to 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo įkasti pamatų blokai ir taip buvo imituoti seni pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkričio 8 d. projekte pažymėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Jis, vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu V. V. nurodė organizuoti, kad projektas, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų kuo greičiau patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu ir būtų atliktos visos kitos reikalingos procedūros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams - 2007 m. liepos 6 d. Žemės tvarkymo departamento direktorei R. S. nurodė organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinų pakeitimų suderinimą Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. M. nurodė į projekto pakeitimus, t. y. pamatų pažymėjimą nekreipti dėmesio, nereikalauti paaiškinimų ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities viršininko įsakymo projektą, kuriuo būtų patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. 151-1 yra 0,0038 ha, o sklype Nr. 151-2 – 0,0055 ha užstatytos teritorijos. Po to V. V. nurodymu paminėtas įsakymo projektas buvo pateiktas pasirašyti Kauno apskrities viršininkui R. M., ir šis, nežinodamas, jog projekte yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei pasitikėdamas projektą parengusiais apskrities viršininko administracijos darbuotojais, 2007 m. gruodžio 28 d. pasirašė įsakymą Nr. 02-06-13850 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-07-02 įsakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kėdainių r.)“. Tokiu būdu V. V., veikdamas per R. M. kaip asmenį be kaltės, suklastojo šį tikrą dokumentą. Dėl visų šių V. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Apskrities viršininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities viršininko pavaduotojo vardas, tai pat buvo pažeisti 2001-12-04 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 20 str. 1 d. numatyti paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos tikslai, 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimai, draudžiantys paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje keisti esamą užstatymo liniją, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX sk. 127.9.1. p. reikalavimai, draudžiantys vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos, 1995-12-12 Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, kad prieš teikiant tvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo Kauno apygardos 2011 m. liepos 1 dienos nuosprendį pakeisti:

pripažinti V. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;pripažinti V. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;V. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo su už kyšio priėmimą skirta bausme būdais ir galutinę bausmę skirti 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo pataisos namuose;pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir už šio nusikaltimo padarymą skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir už šio nusikaltimo padarymą skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;V. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinės bausmės vykdymą atidėti 2 metams; įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Motyvuojamoji dalis

LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų Adolfo A. B., B. J. ir nuteistosios L. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo motyvų

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kad V. M. ir V. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas įrodymus vertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Palyginus V. M., V. V. bei V. G. parodymus, kuriuos jie davė pirmosios instancijos teisme ir papildomai apklausus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti kad jie tarpusavyje dėl esminių faktinių byloje tiriamų aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo.

Apeliacinės instancijos teisme buvo pagarsintas operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2007 m. rugpjūčio 26 d. įvykęs pokalbis telefonu tarp V. M. ir V. G., kurio metu pastarasis sako, „ jisai atžymėjo vietas kur reikia padaryti imitaciją pamatų, įkasti pamatus...“, „...kad antrame sklype būtų“, o V. M. jam atsako „nu čia jau aš tau ne patarėjas“ ( t. 3, b.l. 111-112 ). Dėl šio pokalbio apeliacinio teismo posėdyje V. G. parodė, jog V. M. iš tikro domėjosi sklypo reikalais, nes norėjo kuo greičiau atsikratyti šia problema, jog sklypai būtų greičiau padalinti ir įteisinti, tačiau „pamatų imitacijos“ terminą jis pavartojo ne ta prasme, nes kalba ėjo apie pamatų atstatymą tokiu būdu, kad juos pamatytų projektuotojai. Šio pokalbio turinys pilnai atitinka V. M. parodymus, kad jis nenurodė nei pats, nei per V. V. užsiimti projekto klastojimu įkasant blokus toje vietoje kur anksčiau nebuvo statinių ir nesileido su L. G. į techninio pobūdžio klausimus kaip tie darbai turi būti atlikti. Ši aplinkybė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad V. M. rūpinosi savo svainio sklypo projekto parengimo reikalais, tačiau buvo įsitikinęs, kad M. G. priklausančiame ir dalinamame sklype buvo seni statiniai, kurių pamatų likučiai turi atžymėti rengiamame projekte. Tokias išvadas patvirtina ir liudytojo A. V. teisme duoti parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai tyrė ir vertino. A. V. parodė, kad niekada nesinaudojo savo giminaičio V. M., kaip Seimo pirmininko įtaka, sklypo pardavimo klausimus derino su V. G., o kai buvo nuvažiavęs pažiūrėti į vietą, matė išlikusius pamatų fragmentus, jam pasiteiravus, kas čia buvo, V. G. jam paaiškino, jog stovėjo lentpjūvė, gateris. Į V. M. jis kreipėsi tik kaip į giminaitį, norėdamas susitarti su projektuotojais dėl pigesnės kainos atliekant geodezinius darbus ir parengiant projektą.

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. G. parodymų turinys, tačiau teismas į šiuos prieštaravimus neatsižvelgė ir jų tinkamai nevertino. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, nes kaip matyti į teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio aprašomosios dalies turinio, pirmosios instancijos teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu L. G. duotus parodymus ir aiškinosi ar jie iš esmės skiriasi. L. G. teisme parodė, kad jam susidarė įspūdis, jog stengiamasi įrodyti V. M. suinteresuotumą dėl A. V. vardu perkamo žemės sklypo. Iš tikro, jis, kaip rinkėjas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkėje Seimo nariu išrinktą V. M. pagalbos, nes matininkai norėjo, kad seni statinio pamatai būtų paviršiuje, tačiau nesimatė tik pačių pamatų kampų. Sugretinus L. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nustatyta, kad esminėse bylai reikšmingose aplinkybėse jie sutampa, nes V. G. buvo įsitikinęs, jog M. G. priklausančiame sklype anksčiau buvo pastatai ir po žemėmis yra likę jų pamatai, o konfliktas su geodezinius matavimus atlikusiais specialistais kilo nesuradus bendro sutarimo kaip pažymėti rengiamame projekte trūkstamus, tačiau po žeme išlikusius senų pamatų fragmentus. Ši išvada grindžiama remiantis V. G., V. M., V. V. parodymais, o taip pat operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. 2007-10-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 d. 14 val. 18 min. geodezininkas skambina L. G. ir klausia jo „ten kaip ten tie pamatai yra kažkokie ar jie normaliai matosi“, į ką V. G. atsako „ kad matosi, matosi normaliai, bet ne visi kontūrai likę <...> yra matyt dalis nugriautų viršutinės dalies <...> jis jiems parodytų visus kontūrus, nes vienas kampas, priešingas kampas matosi, vidurį ten kur buvo gaterinės didžiulės pamatai tebėra <...> kai kur, kampuose, matyt buldozeriu kažkada tai lygino, po gaisro <...> to pastato likučiai visi sudegė“. Geodezininkas įspėja, kad ten normaliai turėtų matytis, kad ten nereikėtų kasinėti ( t. 3, b.l. 88-89 ).

Nors iš esmės V. M. ir V. V. kaltė įrodinėjama remiantis operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, taip pat ir pokalbiais vykusiais V. V. kabinete, tačiau nei viename pokalbyje V. M. ir V. V. nesiūlė V. G. imituoti senų pamatų buvimą užkasant sklype blokus, kas patvirtina teismo išvadas, jog blokų įkasimas buvo daromas tik V. G. iniciatyva. Šią aplinkybę papildomai apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas L. B., kuris teigė, jog blokų atvežimas ir užkasimas buvo V. G. sprendimas, tačiau nei V. G., nei V. M. jam niekada nesakė, kad bus daroma pamatų imitacija ( 26 t., b.l. 168 ). Byloje yra 2007-10-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2007-10-07 d. 17 val.10 min. V. M. skambino L. B., klausia „ar ten viskas tvarkoje, galima siųsti ten tuos projektuotojus“, į ką L. B. atsako, jog „dar reikėtų su Vilgelmu susitikti <...sakė, kad viskas tvarkoje, o dabar vakar skambino, jog reikia dar kai ką padaryti...>“ ( 3 t., b.l. 179-180 ). Tai, kad naujų blokų įkasimas, siekiant palengvinti projektuotojų darbą rengiant sklypo padalijimo projektą, buvo vykdomas sklypo pardavėjo V. G. iniciatyva, parodo operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotas V. G. ir L. B. pokalbis, kuris vyko 2007-10-22 d. 11 val. 53 min. ( 4 t., b.l. 55-56 ). V. G. praneša L. B., kad „atvažiavo žiūrėti ką čia jam reiks daryti, žiūri, kad jau viskas padaryta“. L. B. siūlo „badyti ir žiūrėti ką rasi“ Toliau L. B. aiškina, „kad ir su traktorium dar sulyginta, dabar rankomis atkasti, kad matytųsi kur yra, ar reikia šito<...>V. G. atsako, jis mano dabar nereikia, biškį žolė suželia, o atkas kai jau ruošis atvažiuoti meistrai, žemėtvarkininkai<...>svarbu kad jie matys, atrodys kaip, lopeta kai atvalinės ir užsižers tie traktoriaus pėdsakai, žolė užžels nieks nekreips dėmesio <...> maža kas pravažiavo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame pokalbyje nei V. M., nei V. V. nedalyvavo, o dar prieš tai, kai V. G. siūlė V. M. atvežti ir įkasti blokus, pastarasis atsakė, kad „jis jam ne patarėjas“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apie kaltinimų V. M. ir V. V. nepagrįstumą remiantis ne tik jau aptartais įrodymais – kaltinamųjų, liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, tačiau ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas pilnai, objektyviai ir visapusiškai tyrė ir padarė motyvuotas išvadas. Šių išvadų apeliantas savo skunde neginčija. Byloje yra Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialo (duomenys neskelbtini) kaime esančio žemės sklypo ( inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinis savininkas - (duomenys neskelbtini) ŽŪB ) inventorizacijos byla, kurioje esantys dokumentai patvirtina, kad 1998-06-22 šiame sklype buvo trys statiniai – 1973 metais pastatyta lentpjūvė, ūkinis pastatas ir stoginė. Kadangi buvo atlikta šių statinių teisinė registracija, juridine prasme jie vertinami kaip statiniai ir tai nebuvo savavališka statyba ( 8 t., b.l. 141-152 ), be to ir šiuo metu jie nėra išregistruoti teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal pastatų inventorines žinias statiniai stovėjo ant betoninių ir stulpinių pamatų. Šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad 2003 metais šie statiniai sudegė ir tai patvirtina byloje esanti gaisro bylos kopija. Tame pačiame bylos tome ( b.l. 165, 179 ) yra sklypo aeronuotraukos, kuriose aiškiai matyti senų statinių griuvėsiai ir virš žemės likę pamatų fragmentai. Šie dokumentai patvirtina V. M. ir V. G. parodymus, kad jie žinojo apie statinių įregistravimą ir faktinį buvimą, todėl nėra pagrindo ir teigti, jog rengiant projektą pamatai buvo imituojami. Projekte buvo siekiama pažymėti faktinę situaciją, kad žemės sklype buvo pastatai su pamatais ir po gaisro liko dalis pamatų bei stulpiniai pamatai po žeme, kurie ten atsidūrė sutvarkius sklypą po gaisro. Dar pažymėtina ir tai, kad statinių pamatai neturėjo teisinio nuosavybės statuso, todėl M. G. ir A. V., kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalys, nebuvo ribojami perkamo sklypo konfigūracijos nustatymu ir jų susitarimas, kad riba eitų per griuvėsius neprieštaravo galiojantiems teisės aktams.

Baudžiamojoje teisėje dokumento suklastojimu laikomas jo tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Nors V. V. buvo kaltinamas, kad žinodamas apie projekte įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė Kauno apskrities viršininkui R. M. pasirašyti 2007-12-28 d. įsakymą Nr. 02-06-13850 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-07-02 įsakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemės sklypo ( registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, tačiau šio įsakymo pagrindu atlikta teisinė sklypų registracija nėra panaikinta ir yra galiojanti. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2008-03-12 pažymėjimas Nr. 16157 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad A. V. iš M. G. įsigytame pagal pirkimo-pardavimo sutartį 0,5429 ha dydžio žemės sklype, į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas patenka tik 0,4471 ha dydžio sklypo dalis. Likusi A. V. priklausančio 0,0958 ha dydžio žemės sklypo dalis iš viso nepatenka į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, todėl jose nėra ribojama ūkinė veikla, taip pat ir statinių statyba ( 26 t., b.l. 132-138 ). Ši aplinkybė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo žinoma, nes M. G. priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) centrinės gyvenvietės teritorijoje ir joje esančios saugomos teritorijos režimą reglamentuoja „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 125 punktas. Pagal 1986 m. Žemėtvarkos instituto parengtą vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų ir pakrantės apsaugos juostų planą, (duomenys neskelbtini) tvenkinio ties M. G. sklypu apsaugos juostos plotis yra 20 metrų. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registro duomenų banke įregistruoti duomenys ( 2006-12-21 pažymėjimas ) buvo pakoreguoti, dėl ko pakito ir vandens telkinio apsaugos zonoje esančio A. V. priklausančio sklypo dalies plotas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad jokia žala nepadaryta, nes senų pamatų antžeminės dalies atstatymas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įstatyme yra įtvirtinta imperatyvi norma, draudžianti tik vandens telkinio apsauginėje zonoje statyti bet kokius statinius. Patikslinus sklypo kadastrinius duomenis nustatyta, kad A. V. priklausančio sklypo dalyje iš viso neribojama ūkinė veikla ir statinių statyba, todėl V. M. nebuvo jokio tikslo organizuoti V. V. nusikalstamai veikai, o pastarajam veikti priešingai tarnybai interesais kaltinime nurodytu būdu ir aplinkybėmis.

Dėl V. V., L. B. ir B. J. apeliacinių skundų motyvų kyšio priėmimo epizode

Nuteistieji V. V., B. J. bei nuteistųjų L. B. ir B. J. gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 01 d. nuosprendį, kuriuo jie buvo pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 225 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus ir tai sutrukdė bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, apeliantai pagrindinį dėmesį skiria kito nuteistojo Adolfo A. B. parodymų kritikai, nurodydami, kad jie yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingai nurodė objektyviam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Chronologine tvarka analizuodami įvykių eigą, apeliantai nurodo, jog tarp jų ir A. A. B. sprendžiant sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prijungimo ir pirkimo galimybes buvo tik dalykinio pobūdžio bendravimas ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu nusikalstamų veiksmų užfiksuota nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje ištirtų įrodymų visetą, A. A. B. parodymus vertino kaip atitinkančius esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o V. V., L. B. ir B. J. – kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo įrodytomis šias esmines įvykio aplinkybes: operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais nustatyta, kad V. V. kabinete vyko sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prijungimo ir pirkimo galimybės svarstymas, kuriame dalyvavo L. B., B. J., A.A. B. ir pats V. V., kiti specialistai. Teismas konstatavo, kad pasitarimo metu V. V. nesutiko su sklypų pardavimu, nes tai prieštarauja įstatymų reikalavimams ir išsako A. A. B. savo poziciją dėl tokio sklypų formavimo neteisėtumo, vėliau įvyko A. A. B., B. J., L. B. ir V. V. susitikimas Jonavoje, kur buvo sutarta dėl kyšio davimo ir jo paėmimo avansu, po ko iš operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoto V. V. pokalbio matyti, jog iš esmės pasikeičia jo pozicija dėl sklypų minėtoje vietoje suformavimo galimybės ir pardavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog pats V. V. po susitikimo Jonavoje ėmėsi iniciatyvos suformuoti ir parduoti šiuos sklypus. Teismo nuomone, neginčytinai įrodyta ir tai, kad V. V. perdavė A. A. B. reikalavimą, kad dalis kyšio turi būti paaukota Pilietinės demokratijos partijai, tuo tikslu perduoda atitinkamus blankus, kuriuos L. B. kitų asmenų pavardėmis užpildo ir perveda 20000 Litų minėtai partijai. Kaip vieną iš esminių aplinkybių, įrodančių, kad V. V. buvo duotas kyšis už palankių sprendimų priėmimą suformuojant ir parduodant sklypus teismas nurodė ir tai, kad L. B. ir B. J. tuo pačiu metu, po susitikimo Jonavoje, ieškojo kur pasiskolinti pinigų ir tai atitinka A. A. B. parodymus dėl kyšio davimo V. V. laiko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų kaltinimui V. V. pagrįsti, būtent, kad jis susitarė savo ir kitų juridinių asmenų naudai priimti didesnės nei 250 MGL vertės – 100 000 Lt. - kyšį ir jį tiesiogiai priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tačiau pripažino, kad kyšio dydis nuosprendyje nustatytas remiantis išimtinai tik A. A. B. parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl kyšio priėmimo iš L. B. ir B. J. epizode, atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama apie bylos tyrimo eigoje padarytus procesinius pažeidimus renkant įrodymus, o taip pat juos tiriant bei vertinant pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti bei išnagrinėti bylą ir kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, kolegija nenustatė. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų V. V., L. B. ir B. J. kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kadangi A. A. B. parodymų kritika užima pagrindinę vietą V. V., L. B. ir B. J. apeliaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija privalo atlikti išsamią jų analizę, po ko šiuos parodymus palyginti su kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais bei atsakant į apeliacinių skundų argumentus jų ribose padaryti atitinkamas išvadas. Išanalizavus A. A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje ir juos palyginus su parodymais, kuriuos jis davė papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nustatyta, kad juose yra nenuoseklumų aiškinantis esmines kaltinimo kyšio priėmimo epizode aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. B. pirmą kartą buvo apklaustas įtariamuoju 2008 m. kovo 14 d. Šios apklausos metu jis parodė, kad į jį kreipėsi ar tai B. ar tai J. ir prašė Kauno apskrities viršininko administracijoje pasidomėti ar tvarkomi dokumentai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo prijungiant laisvą valstybinę žemę ir pardavimo. Tuo klausimu jis pagalbos kreipėsi į V. V. ir organizavo jo susitikimą su L. B. ir B. J. Kauno apskrities administracijos patalpose. Kadangi V. V. šio įvykusio pokalbio metu nepažadėjo greitai išspręsti rūpimus klausimus, kartu su L. B. ir B. J. jis važiavo į Jonavą kur susitiko su V. V. ir perdavė šiam abiejų moteriškių jam perduotą pakelį su pinigais. A. A. B. patvirtino, kad pokalbio metu V. V. pažadėjo padėti spręsti žemės sklypų suformavimo ir pardavimo klausimus už 100 000 Lt. atlygį, kurios dalis turi būti įforminta kaip parama partijai ir apie tai jis iš karto informavo automobilyje jo laukusias L. B. ir B. J., kurios su V. V. pasiūlyta suma sutiko. Pirmosios apklausos įtariamuoju metu A. A. B. parodė, kad paraginus V. V., dalį kyšiui skirtų pinigų jis priėmė iš L. B. „Presto“ kavinėje Kaune ir perdavė tuos pinigus V. V. ( t. 2, b.l. 124-125 ). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. A. B. iš esmės patvirtino ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, t.y., kad dalį pinigų jis perdavė V. V. Jonavoje pirmojo susitikimo metu ir tuo pačiu V. V. pareikalavo, kad už palankų sprendimą dėl žemės sklypų jam reikia sumokėti 100 000 Lt. Dalis šių pinigų turi būti įforminta kaip parama Pilietinės demokratijos partijai. A. A. B. taip pat patikslino, kad prieš išvykdamas į komandiruotę, V. V. paragino jį sumokėti likusius pinigus ir gavęs „Presto“ kavinėje, Kaune, iš L. B. paketą, tą pačią dieną Kauno savivaldybėje jį perdavė V. V.. Nors A. A. B. tvirtino, kad realiai pinigų jis nematė ir neskaičiavo, nes abu kartus jie buvo supakuoti, tačiau jis įsitikinęs, kad V. V. perduodavo pinigus, nes bendra kyšio suma, jam tarpininkaujant buvo suderinta tarp L. B. su B. J. bei V. V. ( t. 2, b.l. 128-130 ). Pirmosios instancijos teisme A. A. B. davė neišsamius parodymus, paaiškindamas, kad jis nebegali prisiminti visų aplinkybių, kurios susijusios su atlygio V. V. už palankaus sprendimo priėmimą, davimu, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu A. A. B. duotus parodymus. Tuo pačiu A. A. B. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu apie tiriamas įvykio aplinkybes jo duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. B. keitė ankstesnius parodymus, vengė konkrečių atsakymų į jam užduodamus klausimus dėl susitikimo su V. V. Jonavoje ir susitarimo su juo dėl perduotino kyšio dydžio, aplinkybių. A. A. B. parodė, kad 100 000 Lt. kyšio sumą jam nurodė ne V. V., o iš karto po sulaikymo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas E. Č., taip pat, kad pakete, kurį jis Jonavoje gavo iš L. B. ir B. J. buvo ne pinigai, o galėjo būti vyriški kvepalai ar panašio dovanos. Dėl kito nusikalstamos veikos epizodo A. A. B. parodė, kad tuo metu, kai L. B. „Presto“ kavinėje jam perdavė paketą, kurį jis nedelsdamas atidavė V. V., jame irgi buvo pinigai, o kažkokie dokumentai, galbūt žemėlapiai. ( t. 26, b.l. 206-207 ). Tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 2012 m. gegužės 23 d. įvykusiame teismo posėdyje, A. B. patvirtino, kad jo parodymai yra užrašyti teisingai, nes V. V. buvo užsiminęs, kad visa reikalinga suma yra 100 000 Lt. ir dalis tos sumos turi būti įforminta kaip parama partijai. Kai būdamas Jonavoje po derybų su V. V. jis sugrįžo į automobilį ir apie pastarojo reikalaujamą 100 000 Lt. dydžio sumą pasakė B. ir J., jos buvo nepatenkintos ( t. 26, b.l. 171-173 ).

Vertinant A. A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose duotų parodymų visumą ir palyginus juos su kitais byloje surinktais ir teismo betarpiškai įvertintais rašytiniais įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktais ir protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialistų išvadomis dėl detaliųjų planų sprendinių, susijusių su ginčo sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitikimo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, byloje apklaustų liudytojų N. V., V. K., V. L., V. P., A. S. parodymais, darytina išvada, kad objektyviai teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinka tie A. A. B. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, bei iš dalies - pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme 2012 m. gegužės 23 d.

Ta aplinkybė, kad 2012 m. spalio 10 d. įvykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. B. stengėsi nuslėpti kyšio perdavimo faktą ir tokiu būdu savo parodymus suderinti su V. V., L. B. ir B. J. apeliaciniuose skunduose išdėstyta gynybine pozicija, turi būti vertinama kaip jo pastangos padėti apeliantams išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis surinktų įrodymų analize, apelianto V. V. teiginiai, jog dauguma byloje surinktų įrodymų visiškai nepatvirtina A. A. B. parodymų, o jo parodymai daugiau vertintini kaip įvykių interpretacija siekiant išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo, teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. Apeliantai V. V., L. B. bei B. J. skunduose nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir liko neišnagrinėtos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje.

Be A. A. B. parodymų kritikos, apeliaciniuose skunduose nemažai dėmesio skiriama detaliųjų planų dėl šioje byloje aktualių žemės sklypų rengimo procedūroms, laikantis pozicijos, kad visi veiksmai, susiję su sprendinių dėl žemės sklypų priėmimu Kauno apskrities administracijoje buvo teisėti. Šiuos skundų argumentus teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose taip pat įvertins kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, kuriais remiantis teismas pripažino apeliantus kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo A. A. B. versija, kad jo parodymai dėl kyšio perdavimo V. V. buvo inspiruota ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, taip pat paneigta ir liudytojo E. Č. parodymais, kuriuos jis davė apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas E. Č. parodė, kad 2007 metais jis užėmė STT Kauno valdybos viršininko pareigas. Jam žinoma, kad 2007 m. gruodžio mėnesį STT pareigūnai buvo sulaikę A. A. B., nes buvo įtariama, kad pastarasis Kauno apskrities viršininko pavaduotojui V. V. perdavė kyšį už asmenims palankių sprendimų priėmimą žemės sklypų pardavimo klausimais. Su A. A. B. kalbėjosi savo kabinete kol atvyko prokuroras ir gynėjas, kyšio sumos jam nenurodė, nes pats nežinojo kokia suma buvo perduota, tik pasiūlė A. A. B. geranoriškai duoti parodymus ir paaiškinti visas įvykio aplinkybes. Taip pat pokalbio metu A. A. B. nebuvo rodomi su byla susiję dokumentai, nuotraukos ar kita vaizdo medžiaga, nes šiais dokumentais disponavo ne jis pats, o prokuroras.

Priešingai nei teigiama V. V., L. B. ir L. J. apeliaciniuose skunduose, kad dėl konkrečios kyšio sumos už palankaus sprendimo priėmimą tarpininkaujant A. A. B. nebuvo susitarta ir pinigai nebuvo perduoti, be tiesioginių įrodymų – A. A. B. parodymų, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai vertino kaip kaltę pagrindžiančius įrodymus.

Apelianto V. V. skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad po 2007-10-26 įvykusio pokalbio jo darbo kabinete, L. B. ir B. J. susitarė jam duoti kyšį, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus – pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o A. A. B. padės tai padaryti. Šiuos teiginius apeliantas grindžia tuo, kad po pokalbio kabinete objektyviai byloje neužfiksuotas L. B. ir B. J. bendravimas šia tema. Kolegijos nuomone, vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas ir selektyviai atrinkdamas byloje esančius įrodymus, pateikdamas savo gynybinei pozicijai pagrįsti savitą jų vertinimą, nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir šališką nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ištyrimą.

2007-11-27 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2007-10-26 d. 16 val. 32 min. V. V. kabinete įvykęs susitikimas tarp jo, A. A. B., L. B., B. J., L. P. ir R. M., kurio metu aptariami žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projektavimo klausimai. V. V. šio pokalbio metu tvirtai laikosi nuomonės, kad sklypai nėra įsiterpę tarp privačių sklypų, todėl gali būti suformuoti kaip savarankiški ir dėl tos priežasties jie negali būti parduoti L. B. ir B. J.. Ikiteisminio tyrimo metu išsamius parodymus apie šį pokalbį davė A. A. B., kuris kartu su L. B. ir B. J. prašė V. V. rasti galimybę suformuoti žemės sklypus ir juos parduoti ( t. 9, b.l. 147-157, t. 2, b.l. 131-132 ).

Vėliau operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti V. V., A. A. B., L. B. ir B. J. tarpusavio susitikimai, telefoniniai pokalbiai, apie kuriuos išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė A. A. B., patvirtina teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes dėl įvykusio susitarimą priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tokiu būdu teigiamai išspręsti L. B. ir B. J. rūpimų žemės sklypų klausimą. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, B. J. neigia tą dieną buvusi Jonavoje, o L. B., prisitaikydama prie byloje surinktų įrodymų tvirtina, kad Jonavoje tą dieną lankėsi, tačiau kitais nei kaltinime nurodytais reikalais.

Byloje yra nustatyta, kad A. A. B. tą pačią 2007 m. spalio 26 d. iš anksto susitaręs su V. V. atvyksta kartu su L. B. ir B. J. į Jonavą, kur pastarųjų prašymu bando įkalbėti V. V. teigiamai spręsti joms rūpimus žemės sklypų planavimo ir pardavimo klausimus. Apie tai išsamiai parodė A. A. B., be to, operatyvinių veiksmų atlikimo metu nustatyta, kad jis skambino V. V., siūlė jam susitikti Jonavoje. Tuo pačiu metu L. B. naudojamo telefono suvestinėje nurodyta veikimo celė, kuri yra Jonavos mieste ( t. 2, b.l. 132, t. 9, b.l. 158-161, t. 19, b.l. 73-97 ).

Nors nuteistieji kategoriškai nesutinka su nuosprendžio išvadomis, kad susitikimo Jonavoje metu L. B. ir L. J. perdavė per A. A. B., o V. V. priėmė „avansu“ dalį kyšio už palankaus sprendimo dėl žemės sklypų priėmimo, tačiau šiuos apeliacinių skundų teiginius paneigia teismo ištirti įrodymai, su kurių vertinimu kolegija sutinka. Nuosprendyje teisingai pabrėžta, kad kyšio dydžio suma yra paremta A. A. B. parodymais, tačiau kolegija pažymi, jog šiuos parodymus jis ne kartą nuosekliai pavirtino ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme 2012-05-23 d. A. A. B. taip pat patvirtino, kad jo anksčiau duoti parodymai yra teisingi ir pakartojo, kad V. V. pasiūlyta 100 000 Lt. suma iš pradžių šokiravo apeliantes, tačiau su šiuo V. V. pasiūlymu jos sutiko. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų duomenų analizė, palyginant juos su A. A. B. parodymų turiniu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų nusikalstama veika pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai.

Nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad A. A. B. parodymai dėl kyšio dalies jam perdavimo Jonavoje yra nepakankamai informatyvūs, nes jis nematė ar gniužulu pavadintame pakete yra pinigai, be to neatsakė į klausimą ar buvo perduoti kokie nors dokumentai. Tokius apeliacinio skundo teiginius kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau buvo minėta, neginčijamai nustatyta, kad A. A. B., susitaręs dėl susitikimo vietos ir laiko su V. V., kartu su L. B. ir B. J. buvo atvykęs į Jonavą 2007-10-26 d. vakare. A. A. B. ne kartą savo parodymuose patvirtino, kad jos dviese įkalbinėjo jį tartis su V. V., kad būtų priimtas jų atžvilgiu palankus sprendimas dėl žemės sklypų ir viena iš jų padavė jam į gniužulą suvyniotą paketą, kuris buvo įdėtas į polietileninį maišelį, sakydamos kad tai yra avansas. V. V. automobilyje jis tęsė pradėtą diskusiją, kuri vyko jo kabinete tą pačią dieną ir užsiminė V. V., kad abi moteriškės gali atsilyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje vietoje A.A. B. parodymai yra pakankamai informatyvūs, nes jis nuosekliai parodė, kad V. V. svarstė koks turėtų būti neteisėto atlygio dydis ir apsisprendė, jog turėtų užtekti 100 000 Lt. ( t. 2, b.l. 128-132 ). A. A. B. taip pat tikslino, kad gniužulo formos paketas, kurį jis perdavė V. V. automobilyje buvo stačiakampio gretasienio formos ir jo manymu, tai buvo į polietileninį maišelį suvyniotos pinigų kupiūros. Apeliantų motyvai, kad A. A. B. važiavo susitikti su V. V. kitais reikalais ir perduoti jam reikalingus dokumentus, atmestini, kaip neatitinkantys byloje ištirtų įrodymų ir prieštaraujantys elementariai logikai. Pirma, byloje yra nustatyta, kad susitikimas buvo organizuojamas ir vyko konspiratyviai, kas nebūtina, jei reikėjo tik atiduoti kokius nors dokumentus. Antra, A. A. B. apibūdintas paketas į kurį buvo sudėtos pinigų kupiūros nepanašus į atitinkamo formato paketą kuriame galėjo būti sudėti dokumentai.

Byloje nustatytų aplinkybių taip pat neatitinka dalis A. A. B. parodymų apeliacinės instancijos teisme ir apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai apie tai, kad V. V. galėjo būti perduotos kokios nors dovanos, o ne pinigai. Atsižvelgdama į A. A. B. parodymų visumos analizę, kolegija sprendžia, kad jis savo parodymus suderino su apeliantų skunduose išdėstytais teiginiais. Nauja A. A. B. versija prieštarauja ne tik byloje ištirtiems įrodymams, kuriuos teismas tinkamai įvertino, tačiau ir elementariai logikai. Byloje nustatyta, kad dalis kyšio – 20 000 Lt. buvo pervesta 2007 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje kaip auka Pilietinės demokratijos partijai ir tai patvirtina A. A. B. parodymus, jog buvo kalbama apie pinigus ir viso V. V. perduotino kyšio sumą. Tarp A. A. B. ir V. V. nebuvo susitarimo, kad už palankių B. J. ir L. B. sprendimų priėmimą bus atsilyginta konkrečiomis dovanomis, nes V. V. sutiko padėti nuteistosioms už 100 000 Lt. kyšį, kurį turėjo perduoti A. A. B.. Be to, tęstinis nusikalstamos veikos pobūdis netiesiogiai patvirtina, kad buvo perdavinėjami pinigai, o ne kvepalai ar juvelyriniai gaminiai, kaip savo parodymuose mėgino teigti A. A. B..

2007-11-27 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2007-10-31 įvykęs A. A. B. ir V. V. susitikimas pastarojo kabinete ir iš jų tarpusavio pokalbio turinio matyti, kad V. V. iš esmės, palyginus su 2007-10-26 įvykusiu susitikimu, pakeitė savo poziciją dėl sklypų Laisvės alėjoje ir A. Mickevičiaus gatvėje ir svarsto kokiu būdu galima paveikti Kauno apskrities administracijos viršininką R. M., kad šis pasirašytų reikiamus dokumentus. Apie tokio turinio įvykusį pokalbį su V. V. savo parodymuose pilnai patvirtino ir A. A. B.. Remiantis šių įrodymų viseto analize, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados apie tai, kad Jonavoje buvo sutarta dėl 100 000 Lt. kyšio sumos už palankių sprendimų dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimo, yra pagrįstos ir apeliacinių skundų argumentais nepaneigtos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į kolegijos nuomone objektyviai nustatytą aplinkybę, kad praėjus penkioms dienoms nuo pirmo pasitarimo žemės sklypų klausimais, V. V. kardinaliai pakeitė savo nuomonę ir net ėmėsi iniciatyvos spręsti kokiu būdu paveikti savo tiesioginį vadovą, kad jis pasirašytų reikiamus dokumentus. Tokiu būdu yra įrodyta, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 18 val. 30 min., Jonavoje, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdavė A. A. B. paketą su pinigais kaip dalį kyšio, nurodydamos pastarajam perduoti šiuos pinigus V. V., po ko A. A. B. susitarė su V. V., kad už pritarimą detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui priims 100 000 Lt. kyšį ir automobilyje priėmė jam perduoto kyšio dalį.

Apeliaciniuose skunduose sutartinai teigiama, kad A. A. B. tiksliai nežino sumos, kurią per tris kartus perdavė V. V., nes pinigų niekada nematė ir neskaičiavo. Tokie teiginiai kolegijos vertintini kaip niekuo nepagrįsti apeliantų samprotavimai, išdėstyti tikslu pagrįsti savo gynybinę versiją. Byloje yra nustatyta, kad A. A. B. atliko tarpininko vaidmenį tarp V. V. ir L. B. su B. J., tikslu padėti joms išspręsti klausimus, susijusius su sklypų pirkimu, todėl jam nebuvo būtinumo kontroliuoti ar dėl kyšio priėmimo ir dydžio susitarę asmenys laikosi žodžio. Šį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad jokių tarpusavio kontaktų tarp V. V. ir L. B. su B. J. byloje neužfiksuota.

Apeliantai savo skunduose taip pat neigia, kad 2007 m. lapkričio 10 d. A. A. B.s iš L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vieną paketą su pinigais, kurį lapkričio 11 d., apie 13 val. Jonavoje perdavė V. V., o šis tuos pinigus priėmė. Nuteistasis V. V. savo argumentus grindžia tuo, kad ši teismo nustatyta aplinkybė neparemta jokiais įrodymais, o tik prielaidomis. Teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes nuosprendžio išvados yra pagrįstos teismo ištirtais ir sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo įrodyta, kad A. A. B. papirkimui iš L. B. ir B. J. gavo dar vieną paketą su pinigais, kurį 2007-11-11 d. apie 13 val. perdavė V. V.. A. A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tą dieną buvo dar vienas pinigų perdavimas V. V.. Palyginus operatyvinių veiksmų atlikimo metu nustatytus faktinius duomenis su jo parodymais, nustatyta įrodinėjimo prasme svarbi aplinkybė, kuri patvirtina, kad 2007-11-11 d. Jonavoje V. V. buvo perduota dalis kyšio. A. A. B. parodė, kad pinigus vieną naktį laikė savo namuose, nes V. V. buvo išvykęs į Druskininkus, susitikti dieną jie negalėjo, o vakare jam buvo nedrąsu su pinigais važiuoti į Jonavą ( t. 2, b.l. 133 ). Iš 2007-11-14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2007-11-10 d. 11 val. 27 min. ir 2007-11-11 d. 12 val. 10 min. ir 12 val. 49 min. tarp V. V. ir A. A. B. įvyko trys telefoniniai pokalbiai, kurių metu V. V. praneša, kad yra konferencijoje Druskininkuose, kitą dieną – abu susitaria susitikti ir po to A. A. B. praneša, kad laukia prie vaistinės ( Jonavoje ), į ką V. V. atsako, „kad tuoj“ ( t. 9, b.l. 166-171 ).

Apeliantai skunduose taip pat kelia abejones nuosprendžio išvadomis dėl 2007-12-06 kyšio perdavimo V. V. aplinkybių, nes neįrodyta, jog L. B. su B. J. prieš pinigų perdavimą rinko kyšiui reikalingą pinigų sumą, be to, nenustatyta, kokio dydžio paketą A. A. B. perdavė Kauno m. savivaldybėje V. V. ir ar iš viso ten buvo pinigai.

Priešingai nei teigiama apeliantų skunduose, 2007 m. gruodžio 4-6 įvykiai, susiję su paskutinės kyšio dalies perdavimu yra pakankamai informatyvūs ir nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš 2007-12-05 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinio, 2007-12-04 09 val. 16 min. A. A. B. skambina V. V. ir siūlo susitikti, tačiau pastarasis praneša, kad išvažiuoja į komandiruotę. Tą pačią dieną A. B. skambina L. B., siūlo susitikti, nes turi „problemų su popieriais“. Kad iš tikro tarp nuteistųjų gruodžio 4-5 dienomis vyko intensyvus bendravimas dėl likusios kyšio sumos perdavimo aplinkybių įrodo ir ta aplinkybė, kad tą pačią 2007-12-05 d. 10 val. 32 min. B. J. aptaria su L. B. pinigų pasiskolinimo galimybes ir kalba apie V. V. kelionę ( t. 10, b.l. 26-37 ). Veikos kvalifikacijos ir įrodymų pakankamumo aspektu neturi reikšmės kokią tiksliai pinigų sumą L. B. su B. J. ketino pasiskolinti ir pas ką skolinosi, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. V. paraginus, A. A. B. ėmėsi aktyvių veiksmų tarpininkaudamas, kad būtų perduota likusioji sutarto kyšio sumos dalis.

Nuteistasis A. A. Balutis davė išsamius parodymus dėl paskutinės kyšio dalies perdavimo aplinkybių ir parodė, kad gruodžio 4-5 dienomis, tikslu perduoti likusią pinigų sumą V. V., derino susitikimų su juo, o taip su L. B. susitikimo detales ( t. 2, b.l. 135 ), kol susitaria susitikti 2007-12-06 „Presto“ kavinėje. 2008-03-14 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjas A. A. B. parodė, kad su L. B. susitiko „Presto“ kavinėje, Kaune, kur pastaroji jam į portfelį įdėjo A4 formato paketą, kurį jis tą pačią dieną Kauno m. savivaldybėje asmeniškai perdavė V. V. ( t. 2, b.l. 128-129 ). Nuteistojo A. A. B. parodymus dėl susitikimo su L. B. aplinkybių ir jam perduoto paketo su pinigais ir tą pačią dieną įvykusio susitikimo su V. V., kurio metu šis paketas jam buvo perduotas, pilnai patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei vaizdo įrašai. 2007-12-10 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L. B. į kavinę „Presto“ atvyko 2007-12-06 d. 12 val. 23 min., o A. A. B. – 12 val. 25 min. Trečią susitikimo minutę jiems besikalbant, L. B. iš savo krepšio išsiėmė standų A3 formato paketą, tuo metu A. A. B. ant stalo padėjo savo krepšį ir atvertė jo kraštą ir L. B. į jį įdėjo minėtą paketą ( t. 10, b.l. 65- 66 ). Tą pačią dieną SMS pranešimu ir telefoniniu pokalbiu A. A. B. suderina su V. V. susitikimo Kauno m. savivaldybėje vietą ir laiką ir 18 val. 05 min.- 18 val. 07 min. perduoda šį paketą V. V.. Byloje yra duomenys, kad 2007-12-10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo metu A.A. B. ir V. V. buvo slaptai sekami ir jų susitikimas bei paketo perdavimas yra užfiksuoti techninėmis vaizdo fiksavimo priemonėmis. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kaip 18 val. 05 min. A. A. B. įeina į savivaldybę rankose laikydamas paketą, jie abu pasisveikina, o 18 val. 07 min. V. V. sveikinasi rankos paspaudimu su E. T. bei S. Ž. ir kaire ranka laiko palto kišenėje prispaudžiant už palto kairiojo skverno laikomą paketą. Esantys netikslumai A. A. B. parodymuose dėl paketo, kuris su pinigais buvo perduotas V. V., formato, nėra esminiai ir neduoda pagrindo abejoti, kad V. V. 2007-12-06 priėmė iš L. B. ir B. J. per A. A. B. perduotą paskutinę kyšio dalį.

Kolegijos nuomone, byloje yra pilnai įrodyta, kad 2007 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje V. V. per A. A. B. nurodžius, jog dalis kyšio – 20 000 Lt. turi būti pervesta Pilietinės demokratijos partijai kaip auka, L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje penkiais pavedimais po 4000 Lt. V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu į Pilietinės demokratijos partijos sąskaitą pervedė 20 000 litų.

Nuteistasis V. V. ginčija teismo išvadą, kad šie pinigai, priskiriami jam kaip dalis kyšio, buvo pervesta partijai, o nuteistoji L. B. teigia, kad klastojimo penkių asmenų vardais pervedant pinigus partijai nebuvo, nes šie asmenys buvo iš anksto davę sutikimą, kad pinigai būtų aukojami jų vardais. Be to, byloje neįrodyta, kad ant aukų lapų pasirašė L. B., ne kitas asmuo. Šie apeliantų teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, byloje nenustatyta, kad R. M., kaip partijos narys ir tiesioginis V. V. vadovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekdamas paremti partiją, todėl teismo išvada, kad šio užmaskuota forma perduodamos kyšio dalies iniciatoriumi buvo V. V., yra nepaneigta. Antra, pervesti pinigus kaip auką partijai buvo V. V. sugalvota kyšio priėmimo forma, o ne tai padaryti apsisprendusių asmenų veiksmai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje laikoma, kad visos kyšininkavimo veikos yra siejamos su kaltininko – konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – turimų įgaliojimų vykdymu nepriklausomai nuo to, ar minėtų įgaliojimų vykdymas yra teisėtas ar neteisėtas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad dalis kyšio – 20 000 Lt. buvo įteiktas užmaskuotai – kaip auka pilietinės demokratijos partijai, tačiau tokia kyšio paėmimo forma nepanaikina veikos nusikalstamo pobūdžio. Pinigų pervedimas partijai yra viena iš tęstinės veikos sudedamųjų dalių, kadangi visa sutarto kyšio suma buvo nukreipta vienam tikslui, kad L. B. ir B. J. turėtų galimybę įsigyti žemės sklypus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kyšio dalies – 20 000 Lt. pervedimas politinei partijai yra įrodytas nenuginčijamais objektyviais faktiniais duomenimis – bankiniais pavedimais, aukų lapais, ekspertizės išvada, kad šiuose dokumentuose pasirašė L. B., bei liudytojų V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. parodymais, kad jie niekada ir jokiai partijai pinigų neaukojo. Iš liudytojo L. G. parodymų matyti, kad 2006 m. jis buvo išvykęs į JAV ir į Lietuvą nebuvo sugrįžęs. Liudytojas B. M. parodė, kad nors jis ir pažįsta L. B. ir girdėjo apie jos ketinimus paaukoti partijai pinigus, tačiau pats asmeniškai ant dokumentų nepasirašė ir partijai pinigų nepervedė. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas L. J.. Liudytojas A. P. parodė, kad L. B. ir B. J. kalbėjo tik apie piniginę auką vaikų namams jo vardu, tačiau nežino, kodėl tai reikėjo daryti jo vardu. H. D. nors ir pažįsta abi nuteistąsias, tačiau kalbos apie pinigų aukojimą su jomis nebuvo. 2008-05-21 specialisto išvadoje Nr. 11-21(08) nurodyta, kad rankraštinius įrašus mokėjimo nurodymuose, DnB NORD banke paimtuose 2007-12-03 Kasos pajamų orderiuose, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, Pilietinės demokratijos partijos būstinėje bei V. V. gyvenamojoje vietoje paimtuose Aukų lapuose rankraštinius įrašus padarė ir kitų asmenų vardais pasirašė L. B.. Šie įrodymai patvirtina su A. A. B. parodymų teisingumą, kad 2007-10-26 Jonavoje buvo sutarta bendra kyšio suma ir, kad iš šios 100 000 Lt. sumos V. V. pageidavo, jog 20 000 Lt. buvo įforminta kaip auka Pilietinės demokratijos partijai. Remdamasi išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad L. B. nusikalstama veika dėl tikrų dokumentų suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota tinkamai.

Nuteistieji V. V., L. B. ir B. J. savo skunduose nemažai dėmesio skiria žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisinio statuso vertinimui, t.y. ar pagal galiojančius teisės aktus šie sklypai galėjo būti traktuojami kaip įterptiniai tarp privačių žemės sklypų ar neįterptiniai. Apelianto V. V. nuomone, žemės sklypų teisinis statusas, remiantis šį statusą reglamentuojančiais teisės aktais, nėra vienareikšmis kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, todėl sudėtinga teisinė situacija negali būti tiesiogiai vertinama kaip jo neteisėtas veikimas. Nuomonės pasikeitimas po 2007-10-26 pasitarimo Kauno savivaldybėje dėl sąvokos „įterptinis sklypas“ ar „neįterptinis sklypas“ yra nepakankamas įrodymas, patvirtinantis kyši priėmimą ir neteisėtus veiksmus.

Nors V. V. skunde ir teigia, kad jo nuomonę pakeitė papildoma dokumentų studija ir esamos padėties analizė, tačiau šis argumentas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kuriuos teismas išsamiai išnagrinėjo. Nuo pirmojo pasitarimo, kurio metu V. V. pareiškė kategoriškai neigiamą poziciją dėl galimybės leisti pirkti sklypus iki antrojo pokalbio su A. A. B. spalio 31 d. buvo praėjusios tik keturios dienos, todėl per tokį trumpą laikotarpį apeliantas neturėjo realios galimybės tinkamai išanalizuoti realią situaciją bei papildomai susipažinti su dideliu kiekiu dokumentų. Nuteistasis V. V. pats prieštarauja savo teiginiams, toliau skunde tvirtindamas, kad dėl žemės sklypų statuso buvo susiklosčiusi sudėtinga teisinė situacija. Tokio pobūdžio V. V. skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad lemiamu veiksniu, paskatinusiu V. V. pakeisti nuomonę dėl žemės sklypų suformavimo ir pardavimo buvo jo ir A. A. B. 2007-10-26 d. susitikimas Jonavoje, kurio metu jis priėmė dalį kyšio ir susitarė dėl visos jam perduotinos kyšio sumos.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią LR Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ( 1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija ), žemė yra neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ( kultūros vietovių sąrašą ), taip pat yra buvusių dvarų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kad kyšį V. V. priėmė už neteisėtą veikimą, pagrįstai rėmėsi ne tik minėto įstatymo norma, tačiau ir poįstatyminiais teisės aktais. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies teritorijoje, kuri patenka į Kultūros paveldo objektą, kuris Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999-10-28 d. įsakymu Nr. 292 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir 2005-04-29 d. Kultūros ministro įsakymu yra pripažintas saugomu ( t. 4, b.l. 71 ) ir tai V. V. pagal jo kompetenciją buvo žinoma.

Baudžiamojoje teisėje kyšininkavimu už neteisėtą veikimą laikomi tie atvejai, kai kaltininkas kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t.y. tokius, kokių kaltininkas negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus, konkrečiai šioje byloje - prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams. Byloje nustatyta, kad V. V., turėdamas įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privačion nuosavybėn valstybinę žemę, neteisėtu veikimu atliko šiuos veiksmus – pasirašė vietoje A. L. 2007-10-3,4 Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. 40-12-SK352 bei vizavo pasirašydamas 2008-02-28 Kauno apskrities viršininko įsakyme „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro nustatymo ( Kauno m. ) Nr. 02-01-2169 ( t. 6, b.l. 71, t. 13, b.l. 33-34 ). Tai sudarė sąlygas parduoti sklypus ne aukciono būdu, po ko L. B. ir B. J. pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos žemės sklypus įsigijo nuosavybėn. Šį faktą teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja A. L., kuri parodė, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys sklypai buvo formuojami dviem detaliaisiais planais ir iškilus abejonėms dėl vieno sklypo formavimo, ji derinimo protokole nepasirašė. Abejonės kilo dėl to, kad valstybinę žemę buvo bandoma prijungti prie privačios.

Remdamasis LR Teritorijų planavimo ir veikos padarymo metu galiojusio LR apskrities valdymo įstatymo normomis, taip pat poįstatyminiais teisės aktais, kurių normos apibrėžė apskrities viršininko pavaduotojo kompetenciją ir įgaliojimus žemėtvarkos srityje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

Detaliųjų planų rengimas, žemės sklypų formavimas, keičiant jų ribas ir plotą bei pardavimas ne aukciono būdu reglamentuojamas LR galiojančiais teisės aktais. Ar žemės sklypų suformavimas parengiant detaliuosius planus ir jų pardavimas privatiems asmenims atitinka šiuos teisės aktus, teismas išsamiai analizavo remdamasis 2008-06-20 atliktu specialisto tyrimu. Specialisto išvadoje nurodyta, jog tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) ribos buvo keičiamos ir todėl buvo rengiami detalieji planai, kuriuose laisvoje valstybinėje žemėje buvo suplanuoti atitinkamai 0,0194 ha ir 0,0353 ha žemės sklypai. Rengiant detaliuosius planus būtina laikytis LR Žemės įstatymo normų reikalavimų, nes šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punkte, tarp kitų yra įtvirtinta ir nuostata, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams. Dėl šioje byloje aktualių 0,0194 ha ir 0,0353 ha žemės sklypų pardavimo, specialistas nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą jame nenumatyta suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar ( ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,05 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami be aukciono besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų savininkams.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pagal kurį prie esamo 767 kv. m. žemės sklypo buvo prijungta laisva 195 kv. m. valstybinė žemė ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui jį parduoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui, nors pagal pateiktus dokumentus 0,0194 ha naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tokiu būdu, kaip numatyta LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Remiantis šia specialisto išvada yra paneigiami apeliacinių skundų argumentai, jog žemės sklypai remiantis skunduose nurodytų įstatymų normomis buvo parduoti teisėtai. Konstatuotina, kad 0,0194 ha naujai suformuotas žemės sklypas, kuris ribojosi su privačiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), šio sklypo savininkėms buvo parduotas nesilaikant LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir jau minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų – jis nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar ( ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ). Be to, įvertinus esamos situacijos kadastro žemėlapio ištrauką, matyti, kad prieš pradedant rengti abu detaliuosius planus, laisvos valstybinės žemės plotas prie abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo daug didesnis negu nurodyta 1999-06-02 Vyriausybės nutarimo Nr. 692 1.18 punkte ( buvęs 2.15 p. ).

Tų pačių teisės aktų reikalavimai turėjo būti taikomi ir formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini). detaliojo plano sprendiniais suformuotas 0,0358 ha naujas, kitos paskirties laisvos valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ), be to nesuderintas ir akivaizdžiai prieštarauja kitų šalia esančių sklypų detalaus išplanavimo projekto sprendiniams, kadangi neatitinka šiuo projektu siūlomo suformuoti sklypo ribų ir dydžio. Jau buvo minėta, kad detalaus plano sprendiniai prieštarauja ir kompetetingų valstybės institucijų aktais patvirtintam Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašui, nes sklypai yra Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje.

Apelianto V. V. veikimo neteisėtumą sudarant sąlygas nupirkti privačion nuosavybėn du žemės sklypus Kauno miesto centre, patvirtina ir civilinėje byloje nustatyti faktiniai duomenys, kuri nagrinėjant baudžiamąją bylą iš naujo neįrodinėjami ir turi prejudicinę reikšmę.

Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka 2011-01-25 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį eilei atsakovų, tarp kurių buvo ir L. B. bei L. J. dėl detaliųjų planų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais ( civilinė byla Nr. 2A-34/2011 ). Apeliacinės instancijos teismas daline nutartimi nustatė, kad nors sklypas (duomenys neskelbtini) ir galėjo būti suformuotas kaip įterptinis, tačiau pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, negalėjo būti privatizuota, nes yra Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje, kuri patenka į kultūros paveldo objektą ir yra saugoma. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog 116 kv. m. žemės plotas, kuris buvo parduotas L. B. ir B. J. ir prijungtas prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra nelaisvas ir užstatytas kelių, todėl pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto negalėjo būti pripažintas įterptiniu ir parduotas. Remdamasis šiomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino negaliojančiais du 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymus Nr. 02-01-12812 ir Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( kadastriniai adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno m. ), pardavimo“, bei atitinkamai pripažino negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias B. J. ir L. B. buvo parduota 194 kv. m. ir 353 kv. m. valstybinės žemės. ( t. 26, b.l. 184-204 ). Tai, kad šie sklypai negalėjo būti privatizuoti 2011-11-09 nutartyje pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka ( civilinė bylą Nr. 2K-3-355/2011 ).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. V. nusikalstama veika pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kvalifikuota yra tinkamai, nes jis susitarė priimti savo naudai ir priėmė už neteisėtą veikimą didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, vykdant įgaliojimus. Nuteistųjų L. B. ir B. J. nusikalstama veika kaip papirkimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes jos, padedant A. A. B. davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, siekdamos neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus. Nors nuteistosios L. B. ir B. J. apeliaciniuose skunduose nesutinka, kad įsigyjant nuosavybėn žemės sklypus buvo veikiama neteisėtai, tačiau motyvas ir tikslas nėra būtini papirkimo sudėties požymiai. Byloje nustatyta, kad L. B. ir B. J. siūlydamos ir duodamos per A. A. B. atlygį už valstybės tarnautojo veiksmų atlikimą, vykdant įgaliojimus, buvo įsitikinusios, kad toks atlygis buvo neteisėtas.

Skundžiamu nuosprendžiu V. V., L. B. ir B. J. bausmės paskirtos vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas, skirdamas V. V. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta sunki, korupcinio pobūdžio nusikalstama veika viešame socialinio gyvenimo sektoriuje. Įvertinus padarytos veikos sunkumą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. V. paskirta mažesnė už BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, todėl nėra juridinio pagrindo ją sušvelninti. Nuteistosioms L. B. ir B. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Atsižvelgus į BK 54 straipsnyje 2 dalyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, švelninti šias bausmes nėra juridinio pagrindo. Be to, teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnį iš laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Dėl nuteistojo Adolfo A. B. apeliacinio skundo motyvų

Nuteistojo A. A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidėdamas jos vykdymą ir papildomai skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nepakankamai atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, aptarė ne visas byloje esančias lengvinančias aplinkybes ir nepasisakė kodėl jo negalima atiduoti pagal laidavimą. Teismas tyrėjo atsižvelgti ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl kyšio priėmimo ir papirkimo didžiąja dalimi yra grindžiamas remiantis jo nuoširdžiais parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą vieneriems metams kartu su baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgė į A. A. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, į tai, kad bendrininkų grupėje jis atliko padėjėjo vaidmenį, t.y. įvertino visas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Nuteistojo A. A. B. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apysunkius tyčinius nusikaltimus ir nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tokią bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 straipsnio 4 dalyje, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos kvalifikacija ir jos priskirtinumas apysunkiams nusikaltimams atitinka įstatymą bei susiformavusią teismų praktiką, todėl nustatyta viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – apysunkiam tyčiniam nusikaltimui.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje ( t. 24, b.l. 127 ) yra M. Š. prašymas perduoti jo atsakomybėn A. A. B. pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad A. A. B. yra jam pažįstamas kaip nuoširdus žmogus, visada linkęs padėti tiems, kuriems reikia pagalbos ir yra įsitikinęs, jog nusikalstamą veiką jis padarė kitų asmenų įtakoje ir ji buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė. M. Š. pasižada dėti visas pastangas, kad A. A. B. ateityje nepažeistų įstatymų. Prie prašymo pridėtas M. Š. gyvenimo aprašymas ir charakteristika duoda pagrindo manyti, kad galimas laiduotojas yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Vis dėlto bylos dokumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šio prašymo tenkinimo klausimas buvo ignoruojamas ir iš viso neaptartas, todėl skundžiamo nuosprendžio trūkumus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio matyti, kad A. A. B. per laikotarpį nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. atliko ištisą seką veiksmų, kurių visuma įvertinta kaip vieninga tęstinė veika ir kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. A. A. B. nusikalto pirmą kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, todėl šioje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte – kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausieji bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti žalingus savo veikos padarinius. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. A. B. atsakomybę lengvinančia atsakomybę tai, kad jis prisipažino, davė teisingus parodymus ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir abejoja A. A. B. parodymų nuoširdumu duodant parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau yra saistoma paduotų apeliacinių skundų ribose ir negali pabloginti nuteistojo padėties nesant paduoto prokuroro skundo dėl šios nuosprendžio dalies.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala nėra vienas iš papirkimo kvalifikuotos sudėties, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl į šią sąlygą galima neatsižvelgti.

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – tai pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi žalos požymio nėra, šioje byloje būtina spręsti, ar A. A. B., jeigu jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos taikymas ir tuo pačiu A. A. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kolegijai kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. B. iš esmės savo parodymus ir juos priderino prie V. V., L. B. bei B. J. parodymų. Nepripažinimas savo kaltės ir pačios nusikalstamos veikos neigimas, siekiant padėti kitiems bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, neduoda pagrindo manyti, kad ir pats A. A. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Kadangi atleisti A. A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nenustatyta visų privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apelianto skundas jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas.

Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo motyvų kyšio priėmimo iš V. S. epizode

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V., dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju ir vykdydamas teisės aktuose numatytus įgaliojimus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje, 2007 m. liepos 2 d. 15 val. 43 min., Kaune, L. S. g. 10 kabinete Nr. 311 priėmė iš V. S. 100 litų kyšį už nuosavybės teisių atkūrimą D. S. į 3,52 ha žemės (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje. Nustatęs, kad nusikalstamos veikos padarymo faktas yra įrodytas, teismas baudžiamąją bylą dėl šio kaltinimo V. V. nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai ( BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis ).

Apeliaciniame skunde V. V. nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų šiame epizode vertinimo ir teigia, kad nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų priėmus kyšį iš V. S., turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto išdėstytais teiginiais ir daro išvadą, kad turi būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, nepadarius V. V. veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas ( BPK 1 straipsnio 1 dalis ). Taip pat pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu ( BPK 44 straipsnio 6 dalis ). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus ( BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai ). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį turi būti taikomi ir įrodinėjant kyšininkavimą – neginčijamai privalo būti nustatytas faktas, kad valstybės pareigūnas ar jam prilygintas asmuo priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį ir kokia forma kyšis buvo perduotas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas kaip pagrindiniu įrodymu, kad V. V. priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį, rėmėsi liudytojo V. S. parodymais ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, kur užfiksuota kaip V. S. ant stalo padeda pinigus, sakydamas „jums už gerą darbą“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo V. S. parodymai nėra pakankamai informatyvūs, kuriais remiantis galima būtų besąlygiškai spręsti, kad jis V. V. ant stalo paliko pinigus. Teisiamajame posėdyje V. S. parodė, kad tvarkė nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – reikalus pas V. V. buvo užėjęs tikslu paprašyti, kad pastarasis, pasinaudodamas savo įtaka, paprašytų žemėtvarkos specialistų tuos klausimus greičiau išspręsti. Toliau V. S. parodo, kad paliko V. V. pinigų pietums, gal 100 Lt., tačiau tiksliai atsiminti negali, nes jau praėjo daug metų. Liudytojo V. S. parodymų objektyvumu duoda pagrindo abejoti ta aplinkybė, kad apklausos metu ikiteisminį tyrimą atlikę STT pareigūnai jį įtikinėjo, remdamiesi filmuota medžiaga, sakyti, jog paliko V. V. ne 100 Lt., o 200 Lt. Susipažinus su 2007-10-24 operatyvinių veiksmų atliktu vaizdo įrašu, nustatyta tai, jog 15 val. 43 min. V. S. iš kišenės išsitraukia kažkokį popierių ir jį padeda ant darbo stalo, o V. V. kaire ranka paima šį popierių bei pakišą jį po knyga ( t. 2, b.l. 157-161 ). Pirmosios instancijos teismas taip pat suabejojo ar tai buvo pinigai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad V. S. iš kišenės išsitraukia galimai pinigus. Atlikus objekto ekspertizę pagal vaizdą, buvo duota išvada, kad vaizde užfiksuotas objektas nėra tinkamas identifikuoti, todėl teismas kaip patikimu įrodymu dėl kyšininkavimo fakto rėmėsi tik V. S. parodymais, kad šis davė 100 Lt. dydžio kyšį.

Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai V. V. kaltinančiu įrodymu pripažinęs V. S. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigta V. V. versija apie tai, kad V. S. ant stalo jam paliko nuolaidų kuponą pietums, kurį jis išnešė iš kabineto ir išmetė. Kadangi kaltinimas V. V. priėmus mažesnės nei 1 MGL dydžio – 100 Lt. - kyšį buvo grindžiamas tik prielaida, pirmosios instancijos privalėjo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o ne nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje baudžiamoji byla V. V. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir priimti naują nuosprendį: išteisinti V. V. iš kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitoje dalyje nuteistojo V. V. skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų Adolfo A. B., B. J. bei L. B. ir B. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.