Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-91-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
AN2-91-334/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00199-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-91-334/2020
Proceso Nr. 4-08-3-00199-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. S. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimu I. S. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda, su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. 16.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „WV Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo pasibaigusi galioti privalomoji techninė apžiūra, nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviračio vairuotojui D. Š., kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir slysdamas parkrito ant važiuojamosios dalies. Eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratininkas D. Š., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat suplėšyta dviratės transporto priemonės vairuotojo apranga, apgadintas dviratis. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta 2904,2 Eur žala, t.y. padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. I. S. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 157, 219.4, 226 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas I. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimą pakeisti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, o nesant galimybės bylą nutraukti – panaikinti nutarimo dalį, kuria pareiškėjui vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

3. Pareiškėjas skunde teigia, kad teismas vertindamas įrodymus, itin didelį dėmesį skyrė jo parodymų analizei ir tokiu būdu stengėsi surasti bei išryškinti jo parodymuose esančius prieštaravimus, o kitus rašytinius įrodymus sumenkino ir šių duomenų, kaip bylos įrodymų objektyviai nevertino jo naudai. Pareiškėjas sutinka, kad jo parodymuose buvo tam tikrų nesutapimų, tačiau iš esmės visas aplinkybes, buvusias prieš įvykį ir po jo jis pripažino, tik nesutiko su dalies šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir jų vertinumu, juolab, kad liudytojo E. K. parodymuose nurodytos aplinkybės, kur buvo teigiama apie jo vairuojamo automobilio ir dviratininko susidūrimą, buvo akivaizdžiai neteisingos. Teigia, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginė tyčios) turinys, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino, kas lėmė iš dalies neteisėto nutarimo priėmimą. Pareiškėjas pripažįsta, kad jo vairuojamas automobilis sudarė kliūtį dviratininkui, kuris siekdamas išvengti susidūrimo stabdė ir slysdamas griuvo, tačiau jo manymu, teismas turėjo atsižvelgti bei įvertinti ir paties nepilnamečio, kuris varžybų metu reguliavo eismą ir, kuris privalėjo sudaryti maksimaliai saugias eismo sąlygas ir vykstant varžyboms neleisti transporto priemonėms šiame kelio ruože daryti posūkio, veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad E. K. buvo savanoris, liemenės neturėjo, anksčiau nėra reguliavęs eismo, kaip ir kokius ženklus jis turėjo rodyti, jam aiškino triatlono organizatorius, jam tai buvo sudėtinga. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis nepaskambino policijai ir neliko eismo įvykio vietoje iki atvyks policija ne dėl to, kad norėjo išvengti administracinės atsakomybės, negerbė įstatymo, o dėl to, kad suklaidintas šioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių (tarp jo vairuojamo automobilio ir dviratininko nebuvo fizinio kontakto; nugriuvęs dviratininkas atsistojo ir sėdęs ant dviračio tęsė varžybas; manė, kad netoliese esantis policijos ekipažas matė šį įvykį, tačiau nevertino to kaip eismo įvykio; aplink buvo daug žmonių, todėl šalintis nebuvo tikslo; paskambinus policijos pareigūnui iškart prisistatė į įvykio vietą; dirba saugos tarnyboje, kurios veiklos pobūdis - saugoti klientų turtą bei klientus nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą) jis neteisingai, neatsakingai įvertino šias aplinkybes ir padarė klaidą, dėl ko labai gailisi.

4. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nesivadovavo ANK 22 straipsnio nuostatomis, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į eismo įvykio specifiškumą, įvykio aplinkybes iki įvykio, įvykio metu ir po jo. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad jis dirba, vadovauja saugos tarnybai, neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau praeityje padaryti KET pažeidimai nėra analogiški šioje byloje jam inkriminuotiems administraciniams nusižengimams. Jis gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, padarė išvadas dėl savo elgesio ir žada ateityje būti atidesnis ir tokių klaidų nebedaryti. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus administracinio poveikio priemonės, juolab, kad už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, įstatymas šią administracinio poveikio priemonę numato ne kaip privalomą, o kaip alternatyvią. Pareiškėjo tvirtinimu, šios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neteisingas byloje nustatytų aplinkybių prasme ir tai labai neigiamai paveiktų jo kaip žmogaus, saugos tarnybai vadovaujančio vadovo veiklą bei turėtų neigiamų padarinių įmonėje dirbantiems darbuotojams.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į I. S. skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka su skunde pateiktu reikalavimu ir mano, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą I. S. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, kad jis įvykdė jam inkriminuotus ANK 415 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 2 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytus administracinius nusižengimus.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad I. S. neginčija savo kaltės dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 2 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už tai jam paskirtų administracinių nuobaudų, tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, paskyrimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iš ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos įvertinami įrodymai atskirai ir jų visetas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. S. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o paskirdamas administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą

Motyvuojamoji dalis

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje

10. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šį administracinį nusižengimą, I. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviračio vairuotojui D. Š., kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir slysdamas parkrito ant važiuojamosios dalies, ko pasėkoje, dviratininkui D. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadintas sporto inventorius, t. y. padaryta 2904,2 Eur žala. I. S. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad jo vairuojamas automobilis sudarė kliūtį dviratininkui, kuris siekdamas išvengti susidūrimo stabdė ir slysdamas griuvo, tačiau kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, tvirtina nesuvokęs, kad jis buvo susijęs su eismo įvykiu. Pažymima ir tai, jog fizinio kontakto tarp dviratininko ir jo vairuojamo automobilio nebuvo, dviratininkas tęsė varžybas, todėl jis nevertino kaip eismo įvykio ir išvažiavo. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems duomenims. Be to, jog byloje yra pateiktas AAS „(duomenys neskelbtini)“ raštas (b. l. 46), kuriame nurodyta, jog dėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. įvykusio eismo įvykio, kreipėsi nukentėjusysis D. Š. ir jam buvo apskaičiuota 2904,20 Eur išmoka turtinei žalai atlyginti, eismo įvykio sukėlimo faktą patvirtina ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. 16.55 val. buvo gautas iškvietimas dėl varžybų metu susidūrusio automobilio ir dviratininko (b. l. 7) bei Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, foto lentelės (b. l. 13-16, 27-30) kuriuose užfiksuoti automobilio bei dviračio apgadinimai. Įvykusio eismo įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. K., kuris nurodė tiesiogiai matęs, kaip I. S. vairuojamas automobilis užkirto kelią dviratininkui ir šis nugriuvo. Be šių duomenų byloje yra pateiktas ir UAB „gyd. V. B. ir kolegos“ raštas (b. l. 40), kuriame nurodyta, jog varžybų metu dėl medicininės pagalbos suteikimo į jų klinikos medikų komandą kreipėsi varžybų dalyvis D. Š., kurio teigimu, dviračių rungties metu varžybų trasoje jį kliudė automobilis. Nors, kaip teigia pareiškėjas, fizinio kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir dviratininko nebuvo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad būtent pareiškėjo vairuojamu automobiliu sudaryta kliūtis sąlygojo dviratininko veiksmus – pradėti stabdyti, ko pasėkoje dviratis tapo nestabiliu, slydo ir jis griuvo ant šono. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo D. Š. bei liudytojo E. K. parodymus, o būtent tai, kad nukentėjusiajam nugriuvus, prie jo priėjo ne tik liudytojas E. K., bet ir kiti praeiviai, stebėję triatlono varžybas. Taigi, iš pareiškėjo parodymų (matė kaip dviratininkas nukrito, matė, kad susižalojo, išlipęs apžiūrėjo automobilį) bei praeivių reakcijos spręstina, jog eismo įvykio sukėlimo faktas buvo aiškiai matomas ir suprantamas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu galėjo sužaloti dviratininką, sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis D. Š. ir liudytojas E. K. nepatvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. S. parodymų, neva jis buvo sustojęs, priėjęs prie nukentėjusiojo pasiteirauti, atsiprašė, tačiau pareiškėjo nurodyti veiksmai liudija pareiškėjo I. S. suvokimą apie jo sukeltą eismo įvykį. Kadangi I. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 219.4 punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. S. veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

12. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, jog teismas nesiaiškino pasišalinimo iš eismo įvykio tikslo bei motyvų, pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, pasibaigusi galioti privalomoji techninė apžiūra, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

13. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su liudytojo E. K. veiksmais, pažymėtina, kad šiuo atveju, vairuotojas, sukdamas į kairę, nepaisant teisės reguliuoti eismą neturinčio asmens, kuris veikia savanorystės pagrindais, veiksmų, turėjo pats atsakingai ir objektyviai įvertinti ar nesudarys kliūties atvažiuojančiam jam iš dešinės, taip pat įsitikinti, kad jis neturi kliūties iš priekio ir tik tada atlikti posūkio manevrą. Be kita ko, apeliacinio skundo teiginiai dėl triatlono varžybų organizatoriaus L. N. tinkamo varžybų organizavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl administracinio poveikio priemonės

14. ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat gali būti skiriama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas I. S. sistemingai pažeidinėja KET, ne pirmą kartą yra baudžiamas už KET reikalavimų nesilaikymą, jo elgesys kelyje nėra atsitiktinis, priešingai, sąmoningai ignoruojantis KET reikalavimus, jo veiksmai kelia grėsmę ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei, taip pat įvertinęs I. S. charakterizuojančią medžiagą, bei siekdamas įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, I. S. atžvilgiu taikė ANK 28 straipsnyje įtvirtintą administracinio nusižengimo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieniems) metams. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas I. S. nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės paskyrimu bei nustatytu terminu, kadangi skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, atsižvelgė į visas administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viso proceso metu savo kaltę dėl administracinių nusižengimų bandė sušvelninti, tokiu būdu sumenkindamas savo padarytus pažeidimus bei jais sukeltas pasekmes. Analogiškas pareiškėjo elgesys įžvelgiamas ir jo apeliaciniame skunde, kuriame jis ir toliau menkina savo veiksmus, teigdamas, jog teismas turėjo atsižvelgti bei įvertinti ir paties liudytojo E. K., kuris varžybų metu reguliavo eismą ir, kuris privalėjo sudaryti maksimaliai saugias eismo sąlygas veiksmus, kas leidžia vertinti, jog ir dabar pareiškėjas savo elgesio nevertina kritiškai, todėl akivaizdu, kad I. S. nėra nuoširdus.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors ir nurodoma, kad I. S. teisės vairuoti reikalingos, kadangi jis vadovauja saugos tarnybai, taigi tai neigiamai paveiktų jo kaip vadovo veiklą bei turėtų neigiamų padarinių įmonėje dirbantiems darbuotojams, tačiau čia reiktų pažymėti, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu I. S. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad I. S. praeityje ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimas, įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepraleidimas pėsčiųjų per nereguliuojamą sankryžą) ir tai suponuoja pagrindą jam taikytinas administracinio poveikio priemones vertinti itin atidžiai, kadangi toks I. S., kaip eismo dalyvio, elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.

17. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad I. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui netaikant specialiosios teisės atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, nuobauda būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Be to, per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė