Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį - 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai).

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji K. J. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė K. T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienį, apie 17 val., jis su draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į ūkininkų R. gyvenamosios sodybos teritorijoje esančią pirtį, švęsti L. T. gimimo dieną. Pirtelėje gimimo dieną šventė septyni vaikinai ir viena mergina, tarp kurių buvo jis, K. J., A. V., bei O., jos pavardės neprisimena. Šventės metu jie vartojo degtinę, alkoholinį alų ir lyg brendį. O. jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. K. lyg taip pat nevartojo alkoholinių gėrimų. A., jeigu neklysta, gėrė alkoholinį alų. Šventės metu, jis O. pasiūlė paskambinti ir į šventę pasikviesti jo buvusį kaimyną, O. buvusį draugą, N. J.. O. jam parašė žinutę, pakvietė atvažiuoti į pirtį. O. minėjo, jog N. jai atrašė, pasakė, kad atvažiuos. Lauke jau buvo visiškai tamsu, galėjo būti apie 23 val. 30 min., kai O. gavo žinutę iš N., jog jis jau yra atvažiavęs į R. sodybą. O. žinute pakvietė jį ateiti į pirtį. N. atrašė, jog į pirtį neis. Tada jis, K. J., A. V. ir O., išėjo iš pirties ir nuėjo į R. sodybos kiemą, prie pat gyvenamojo namo, kur stovėjo automobilis. N. ir V. M., kuris kaip suprato, atvažiavo su N., kurį jis žinojo labiau iš matymo, su juo jokių konfliktų ankščiau nebuvo turėjęs, sėdėjo ant R. gyvenamojo namo laiptų. Priėjus prie N. ir V., jie visi draugiškai kalbėjosi, rūkė, gėrė jų atsivežtą alkoholinį alų. Jie turėjo vieną 1 litro talpos plastikinį butelį alkoholinio alaus, kurio stiprumas, kaip matė iš etiketės, buvo 5 laipsnio. Alkoholinį alų gėrė jis, V. ir dar truputį N.. Besikalbant, V. priėjo prie O., ją viena ranka, per pečius, draugiškai apsikabino. Apsikabinęs V. nieko blogo O. nedarė. Tačiau tai nepatiko K., kuris su O. draugauja. Jis liepė V. patraukti ranką nuo O.. Tačiau V. neklausė K., rankos nuo O. nepatraukė. Tada prie V. priėjo K., kumščiu trenkė vieną kartą V. į veidą. Tada V. patraukė ranką nuo O. pečių ir jiedu su K. susikibo, pradėjo stumdytis, smūgiuoti vienas į kitą kumščiais. Kur ir kiek kliuvo K. ir V., vieno kitam kumščiais suduodami smūgiai, jis nespėjo pamatyti, nes jie besimušdami patys užsistojo, o be to, viskas vyko labai greitai. Ar tuo metu prie V. buvo priėjęs ir kumščiais smūgius sudavė A., jis nematė, negali pasakyti. Tos muštynės vyko prie pat gyvenamojo namo laiptų, kur tiesioginio apšvietimo nebuvo. Tačiau šviesa sklido iš kažkur toliau, todėl viską įžiūrėti buvo galima. Pamatęs, jog čia viskas gali geruoju nesibaigti, norėdamas nutraukti muštynes, jis priėjo prie V. iš nugaros, per alkūnę sulenkta ranka, apglėbė V. už kaklo, pradėjo jį traukti šalin nuo K.. Tuo metu pamatė, kaip K. viena ranka susiėmė už nosies, iš kur bėgo kraujas. Dėl ko jam iš nosies bėgo kraujas, jis nežino. Jis nematė ir negali pasakyti, ar jam V. sudavė į nosį. V. patraukus, jis jį paleido ir jis atsisėdo ant žemės, į kampą, tarp gyvenamojo namo laiptų ir gyvenamojo namo sienos. K. liko stovėti susiėmęs už nosies, už jų nugaros. Ar tuo metu V. veidas buvo kruvinas, jis nepastebėjo, negali pasakyti. Jis V. sužaloti ar jam sukelti fizinio skausmo nenorėjo. Jis tik norėjo patraukti jį nuo K., nutraukti muštynes. V. sėdint ant žemės, prie jo priėjo A., kuris nieko nesakęs, spyrė vieną kartą V. į veidą. Nuo gauto smūgio V. atsilošė į gyvenamojo namo sieną. Tada pamatė, jog V. iš kažkur bėga kraujas, netrukus jo veidas liko kruvinas. Iš kurios veido vietos bėgo kraujas, jis tiksliai nematė. Ar V. sėdint ant žemės, A. įspyrus V. vieną kartą į veidą, prie V. buvo priėjęs ir V. spardė K., jis nematė, negali pasakyti. Gal per sumaištį, jis galėjo kažko nepamatyti, kažko neįsiminti, nes minėtą vakarą, kai prasidėjo tos muštynės, jis nuo išgerto alkoholio, buvo apgirtęs. Paskui jis padėjo V. atsistoti nuo žemės ir nuvedė jį iki jų automobilio. V. veidas buvo visas kruvinas. Po to jie nuėjo į pirtį (t. 2, b. l. 97-99).

Liudytoja O. P. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienį, apie 17 val., ji su automobiliu atvežė L. T., D. J., E. K. ir A. V. į (duomenys neskelbtini), į ūkininkų R. gyvenamosios sodybos teritorijoje esančią pirtį. Ten visi planavo švęsti D. J. ir L. T. gimimo dieną. Jos draugas K. J. švęsti gimimo dienos atvažiavo kiek vėliau, nes jis dirbo. Į pirtelėje švęsti gimimo dienos, jį atsivežė ji. Tada galėjo būti apie 20 val. Šventės metu buvo geriama degtinė, brendis ir alkoholinis alus. K. J. ir ji jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Šventės metu jie visi nusprendė į šventę pasikviesti visų gerai pažįstamą, draugą N. J.. Jis yra buvęs jos vaikinas. Tada ji parašė N. žinutę, pakvietė jį atvažiuoti į pirtį. N. atrašė, kad atvažiuos. Po kurio laiko, lauke jau buvo visiškai tamsu, galėjo būti apie 23 val. 30 min., ji gavo žinutę iš N., jog jis jau yra atvažiavęs į R. sodybą. Ji parašė jam žinutę ir pakvietė jį ateiti į pirtį. N. atrašė, jog į pirtį neis, pakvietė išeiti į lauką. Tada ji, K. J., A. V. ir E. K., išėjo iš pirties ir nuėjo į R. sodybos kiemą, prie pat gyvenamojo namo, kur stovėjo automobilis. Ant gyvenamojo namo laiptų, sėdėjo N. ir V. M.. Kaip suprato, V. M. atvažiavo kartu su N.. Jie atrodė išgėrę ir sėdėdami gėrė alkoholinį alų. Alus buvo viename 1 litro talpos butelyje. Iš pradžių, jie visi draugiškai kalbėjosi, vaikinai rūkė, gėrė N. ir V. atsivežtą alkoholinį alų. K. alkoholinio alaus negėrė. E. ir A. alkoholinį alų gėrė kartu su N. ir V.. Besikalbant, V. priėjo prie jos, pradėjo glaustytis, ją apsikabino. Ji jam pasakė, kad atstotų, dingtų nuo jos šalin. Tačiau jis nesiklausė, stovėjo ją viena ranka apkabinęs per pečius. Jos draugui K. taip pat nepatiko, kad V. stovi ją apsikabinęs. Jis liepė V. patraukti ranką nuo jos. Tačiau V. neklausė K., rankos nuo nepatraukė, dar kažką pasakė ant K.. Tada K. priėjo prie V., kuris vis dar stovėjo ją apsikabinęs, ir kumščiu trenkė vieną kartą V. į veidą. Tada V. patraukė ranką nuo jos, jiedu su K. susikibo, vienas kitą daužė kumščiais. Matė, kad K. kumščiu į veidą V. sudavė dar apie du kartus. V. ant veido pasirodė kraujas. V. kumščiu sudavė smūgius K. į veidą. Kiek kartų V. sudavė K., ji negalėtų tiksliai pasakyti. K. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Muštynės vyko prie pat gyvenamojo namo laiptų. Konkrečiai ta vieta apšviesta nebuvo. Tačiau šviesa sklido iš kitos kiemo vietos. Todėl buvo galima matyti, kas vyksta prie laiptų. Kaip supranta, E. K., norėdamas nutraukti muštynes, priėjo prie V. iš nugaros, per alkūnę sulenkta ranka, apkabino V. už kaklo, patraukė jį šalin nuo K.. Tuo metu K. stovėjo susėmęs už nosies, iš kur labai bėgo kraujas. E. laikydamas už kaklo, patraukė V. nuo K.. Kai E. paleido V., šis atsisėdo prie gyvenamojo namo laiptų, ant žemės. Tada pamatė, kaip prie ant žemės sėdinčio V., kurio veidas taip pat buvo kruvinas, pribėgo A., pradėjo spardyti V. į veidą. A. V. į veidą įspyrė kelis kartus. Konkrečiai kiek kartų, ji nesuskaičiavo, bet tikrai ne vieną ir ne du kartus, o daugiau. K. prie ant žemės sėdinčio V. priėjęs nebuvo, jo nespardė. Paskui A. dėl kažko nustojo spardęs V., pasitraukė į šoną. E. padėjo V. atsistoti, nuvedė iki jų automobilio. Paskui matė, kaip V. nuėjo link R. gyvenamojo namo įėjimo. K., A, E. ir ji nuėjo į pirtį (t. 2, b. l. 103-105).

2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti R. gyvenamosios sodybos kieme (t. 2, b. l. 60-61, 62-64).

Iš 2020 m. spalio 27 d. V. M. prašymo nustatyta, kad jis susitaikė su A. V. (t. 2, b. l. 148).

Iš 2020 m. spalio 27 d. A. V. prašymo nustatyta, kad jis susitaikė su V. M.(t. 2, b. l. 149).

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas L. P.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiškėjas L. P. pareiškime nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 12 val. jis paskambino Ž. A. ir paprašė, kad pastarasis nupirktų jam degtinės butelį. Jis pasakė, kad nupirks. Apie 17 val. jis savo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena Ž. A.. Privažiavus prie jo sodybos, prie įvažiavimo į sodybą pamatė stovintį K. J.. Išlipus iš automobilio paklausė K. ar Ž. yra grįžęs. K. priėjęs prie jo ir nieko nesakęs du kartus kumščiu sudavė jam į vaidą. Po suduotų smūgių jis įsėdo į automobilį ir grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), o K. pasiliko prie Ž. namų. Parvažiavus į namus po kairiąja akimi jam pradėjo tinti ir vėliau atsirado mėlynė. Į medicinos įstaigą nesikreipė. Dėl kokios priežasties K. J. jam sudavė smūgius į veidą, jis nežino. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, kurių metu jie tik apsistumdydavo. Nurodė, kad vyks pas teismo medicinos ekspertą (t. 1, b. 1. 51-58).

Specialisto išvada Nr. G 1320/2020(03) nustatyta, kad L. P. padaryti šie sužalojimai: poodinė veido kraujosruva kairės akies apatiniame voke - paakyje ir skruoste. L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 164).

2020 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į sodybos kiemą (t. 2, b. l. 150-151, 152-156).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Kaltinamųjų K. J. ir A. V. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamųjų parodymais, teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis K. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nepilnamečiui nukentėjusiajam K. T. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog nemušė K. T., tik kai jie su A. V. privažiavo prie nukentėjusiojo namų, A. V. priėjo prie K. T. ir trenkė, tuomet jis nuėjo prie jų, atitraukė A. V. ir sakė, kad nesimuštų. Po ko su A. V. išvažiavo su automobiliu. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu neneigė, jog buvo priėjęs prie K. T. ir A. V.. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė, jog jis buvo priėjęs prie K. T. ir teigė, kad visą laiką stovėjo prie savo automobilio ir į muštynes nesikišo. Paprašytas paaiškinti šiuos prieštaravimus, kaltinamasis K. J. paaiškino, jog tyrėja viską surašė, o jis neturėjo laiko skaityti, todėl pasirašė. Tokiu būdu teisminio nagrinėjimo metu neaiškumai dėl to, ar kaltinamasis K. J. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo K. T., buvo pašalinti. Be to, ir liudytoja R. A. patvirtino, jog prie įėjimo į namus matė du jaunuolius, kurie liudytojai sušukus, nubėgo prie automobilio ir išvažiavo.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. T. apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjos parodymais, kuriuose jis aiškiai nurodė, kad jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo du asmenys. Vieną asmenį jis atpažino – tai A. V., o kito asmens neatpažino. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kitas asmuo buvęs su kaltinamuoju A. V., buvo K. J.. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus nustatyta, jog įvykio naktį nukentėjusysis pamatė du asmenis bėgančius prie jo. Pirmas sudavė A. V. nukentėjusiajam į galvą, o po to, kai nukentėjusysis laikė A. V. įstūmęs į kampą, nukentėjusysis gavo smūgį iš nugaros į pakaušį, taigi, akivaizdu, kad smūgiuota buvo iš nugaros ir kaltinamasis A. V. to padaryti negalėjo, nes buvo įstumtas į kampą. Tokiu būdu smūgiavo antras asmuo, kuris kaip buvo nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvo K. J.. Po ko abu kartu – ir A. V., ir K. J., nukentėjusiajam gulint ant žemės, smūgiavo nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Nors kaltinamasis A. V. nurodė, jog jis nematė, ar kaltinamasis K. J. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nes visą dėmesį buvo nukreipęs į muštynes su nukentėjusiuoju, tačiau taip pat teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog negali ir patvirtinti, kad kaltinamasis K. J. nenaudojo fizinio smurto.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamieji K. J. ir A. V. 2020 m. liepos 4 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėto Nr. 10, durų, veikdami bendrininkų grupe, A. V. tyčia kumščiu sudavus vieną kartą K. T. į galvos sritį (į dešinės pusės smilkinį), nuo smūgio pastarasis nugriuvo ant žemės, jam atsistojus, K. J. priėjęs iš nugaros, kumščiu sudavė vieną smūgį K. T. į pakaušio sritį, po to paėmė K. T. už pečių, nutempė nuo A. V., dėl ko K. T. nugriuvo ant žemės, A. V. kojomis sudavė 4-5 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, K. T. į galvą ir į pilvą, K. J. sudavė kojomis 5-6 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, K. T., į kojas ir vieną kartą į veidą, taip sukeldami nukentėjusiajam K. T. fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. kaltinamasis Jų kaltė grindžiama iš dalies kaltinamojo A. V. parodymais, nukentėjusiojo K. T. parodymais, specialisto išvada Nr. G 1186/2020(03), kuria K. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liudytojos R. A. parodymais ir kita bylos medžiaga. Smurtinius veiksmus kaltinamieji atliko suvokdami pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji K. J. ir A. V. 2020 m. rugpjūčio 8 d. vakare, apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), G. R. gyvenamosios sodybos kieme, prie gyvenamojo namo laiptų, veikdami bendrininkų grupe, konflikto metu, K. J. tyčia kumščiu sudavė tris kartus V. M. į veidą, po to, V. M. atsisėdus ant žemės, K. J. ir A. V., spyrė bendrai ne mažiau kaip 10 kartų V. M. į veidą ir galvą, taip sumušė V. M., sukeldami nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada Nr. G 11321/2020(03) nustatyta, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: muštinės veido žaizdos - dešinės akies viršutinio voko, nosies nugarėlės ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus srityje, kąstinė liežuvio viršutinė žaizda, dauginės susiliejančios poodinės veido kraujosruvos bei kraujo išsiliejimas po dešinės akies obuolio jungine. V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina nukentėjusiojo V. M. parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą, kuriuos patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai E. K. ir O. J.. Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad sužalojimus padarė K. J. ir A. V.. Kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį, suduodami smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas suprato, kad tokiais veiksmais sukelia V. M. fizinį skausmą, žaloja jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis K. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į sodybą, tyčia kumščiu sudavė du kartus L. P. į veidą, taip sumušė L. P., sukeldamas nukentėjusiajam L. P. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 1320/2020(03) L. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė veido kraujosruva kairės akies apatiniame voke - paakyje ir skruoste, dėl ko L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina nukentėjusiojo L. P. pareiškime nurodytas aplinkybes apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą. Nukentėjusysis L. P. nurodė, kad sužalojimus padarė K. J., kuris neneigė apie pavartotą fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis K. J. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suduodamas kumščiu du kartus į veidą nukentėjusiajam, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia L. P. fizinį skausmą, žaloja jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. J., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis epizoduose dėl 2020 m. rugpjūčio 8 d. V. M. sužalojimo ir 2020 m. rugpjūčio 9 d. L. P. sužalojimo laikytina tai, jog prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis epizoduose dėl 2020 m. rugpjūčio 8 d. V. M. sužalojimo ir 2020 m. liepos 4 d. K. T. sužalojimo pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis K. J. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis K. J. praeityje teistas vieną kartą, bausmę atliko, teistumas neišnykęs, baustas už administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 17-23), dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes, K. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė netaikant jos intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais, galinčiais jam daryti teigiamą įtaką. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

Kardomosios priemonės – 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nutarimais paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos (t. 2, b. l. 42-44, 120-122).

Dėl bausmės skyrimo nepilnamečiui kaltinamajam A. V.

Prokuroras prašė A. V. pripažinti kaltu padariusį dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti BK 93 straipsnio pagrindais.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra nustatytos dvi būtinosios sąlygos taikyti A. V. BK 93 straipsnio nuostatas: nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkaus apysunkio tyčinio nusikaltimo kategorijai. Visų padarytų nusikalstamų veikų atveju yra ir dvi papildomos sąlygos – A. V. nukentėjusių asmenų atsiprašė ir visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų taikyti A. V. BK 93 straipsnio nuostatas – nors A. V. anksčiau neteistas, tačiau šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė ne pirmą kartą.

Kasacinės instancijos teismo plenarinė sesija, aiškindama BK 93 straipsnio nuostatas, nurodė, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Teismas pažymi, kad A. V. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, nes padarytos iš esmės skirtingais veiksmais, neturint vieningos tyčios ar sumanymo, tai yra, vieną nusikaltimą A. V. padarė 2020 m. liepos 4 d., kitą – 2020 m. rugpjūčio 8 d., tai yra jau po to, kai jam 2020 m. liepos 24 d. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. liepos 4 d. Taigi daroma išvada, kad šiuo atveju padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl taikyti BK 93 straipsnį pagal formuojamą teismų praktiką nėra jokios galimybės, kadangi A. V. nusikalstamas veikas padarė ne pirmąjį kartą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatytos bausmės - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus, taip pat į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 54, 91 straipsniai). Kaltinamasis A. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 136-137), tačiau mokosi, pripažino padaręs nusikaltimus, atlygino žalas, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam A. V. skiriama BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, mažesnis negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, nustatant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 18,80 eurų civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 177-178) dėl nukentėjusiojo K. T. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamojo A. V. įstatyminė atstovė A. V. 2020 m. spalio 19 d. padarytą žalą visiškai atlygino, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad jiems yra žinomos CPK 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (t. 1, b. l. 182). Ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir byla dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasų civilinio ieškinio nutrauktina.

Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena (CD) – su nukentėjusiojo K. T. apklausa, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl K. T. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl V. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl L. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti K. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl K. T. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl V. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį K. J. ir A. V. dėl 18,80 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo K. T. gydymą nutraukti ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

Skaitmeninę laikmeną (CD) su nukentėjusiojo K. T. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.