- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- eI2-3273-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01398-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Trečiasis asmuo
- R. T.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Pareiškėjas
- UAB "Cgates"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Cgates“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Cgates“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 3R-299 (2.13.1.E) „Dėl R. T. 2020 m. balandžio 23 d. skundo“. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas neturint pakankamų įrodymų išvadai, jog pareiškėja neturėjo trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu.
Pažymi, jog pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 7 d. pagrindu. Teigia, jog sutarties Priede Nr. 1 trečiasis suinteresuotas asmuo pasirašė, jog sutinka, kad pareiškėja informuotų jį apie paslaugas ir / ar teirautųsi nuomonės dėl paslaugų. Būtent šiuo tikslu buvo panaudoti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, asmens kodas). Teigia, kad sutarties Priede Nr. 1 klientas gali sutikti arba nesutikti gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo savanoriškai išreiškė valią ir savo parašu patvirtino, kad nori gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teikė paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais nuo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017 m. birželio 7 d. siuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui SMS, el. laiškus bei skambino su pasiūlymais ir akcijomis. Pažymi, kad pareiškėja iki 2020 m. kovo 31 d. nebuvo gavusi trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu atšaukimo.
Nurodo, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d., pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė turėdama jos sutikimą, kuris buvo gautas iki BDAR taikymo pradžios, todėl mano, kad šiuo atveju pareiškėjai BDAR neturėtų būti taikomas.
Teigia, kad kai tiesioginė rinkodara yra vykdoma elektroniniu paštu arba telefonu, įskaitant ir SMS žinučių siuntimą, yra taikomas Elektroninių ryšių įstatymas, įgyvendinantis 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatos.
Nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos naudojamas kliento sutikimo tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais būdas yra netinkamas. Nurodo, kad sutikimas tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais nebūtinai turi būti duotas pažymint tuščią langelį kokiu nors simboliu, pvz. „varnele“, o gali būti išreiškiamas ir kliento parašu, taip pat ir kitais būdais. Nepaisant to, pareiškėja pažymi, jog gavusi Inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. nurodymą pakeitė savo sutarčių Prieduose naudojamas sąvokas, tačiau tai nėra susiję su nagrinėjama administracine byla ir negali įtakoti pareiškėjos bei šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.
Pažymi, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. pokalbio metu pratęsė sutartį pirminės sutarties pagrindu. Mano, kad pratęsus sutartį gauti iš naujo trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu nereikėjo, nes galiojo 2017 m. duotas sutikimas. Atkreipia dėmesį, jog išklausius pokalbį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisakė, jog nepageidauja, kad jo duomenys būtų toliau tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslai, todėl mano, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad jis 2019 m. gegužės 30 d. pokalbio metu nesutiko, kad jo duomenys toliau būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais nepagrįsti.
Pažymi, kad 2020 m. kovo 31 d. buvo skambinta klientui ne siūlyti pareiškėjos paslaugas, bet pasiteirauti, ar interneto greitaveika bei interneto paslaugos kokybe klientas yra patenkintas, nes paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje padidėjo interneto srauto naudojimas. Pareiškėjos darbuotoja perskambino trečiajam suinteresuotam asmeniui jo sutikimu, nes trečiasis suinteresuotas asmuo anksčiau kalbėti negalėjo. Mano, kad šiam konkrečiam skambučiui buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens sutikimas. Teigia, kad Inspekcija neįvertino žmogiško santykio tarp paslaugų tiekėjo ir paslaugų gavėjo, nes pareiškėjos darbuotoja pandemijos metu (asmenų judėjimas buvo apribotas) suteikė klientui informaciją apie galimybę užsisakyti televizijos paslaugas ir taip bent iš dalies palengvinti gyventojų savijautą.
Pažymi, kad Inspekcija nepagrįstai pareiškėją įpareigojo imtis priemonių, jog kontaktiniai duomenys, gauti pagal sutarties, kuriems negautas sutikimas atitinkantis BDAR reikalavimus, nebūtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Mano, kad šis įpareigojimas neparemtas jokia teisės norma, be to, iš šio įpareigojimo nėra aišku, ar įpareigojimas susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimu. Įpareigojimas išėjo už trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo ribų.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad 2017 m. birželio 7 d. sutartis ir sutarties Priedas Nr. 1, pasirašytas trečiojo suinteresuoto asmens, tačiau sutarties Priede Nr. 1 vartojamas žodis „sutinku“, Inspekcijos manymu nepatvirtina, kad iš trečiojo suinteresuoto asmens buvo siekiama gauti sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, o ne informuoti apie asmens duomenų tvarkymą remiantis Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalimi, sudarant galimybę su tuo nesutikti. Vertinant, ar pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą tiesioginei rinkodarai gavo teisėtai, taikomas ADTAĮ, kadangi sutarties Priedas Nr. 1 buvo pasirašytas dar negaliojant BDAR.
Pažymi, kad iš sutarties Priedo Nr. 1 nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, norėdamas sutikti su savo asmens duomenų tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslu, iš esmės turėjo pasirašyti, kad sutinka, jog jos asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu ir tada parašyti atskirą prašymą, jeigu nesutinka su tokiu duomenų tvarkymu, kas paneigia savanorišką principą, nes sutikimas tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu duomenų subjekto turi būti patvirtintas aktyviu veiksmu, tokiu kaip „varnelės“ pažymėjimas ir pan., leidžiant duomenų subjektui išreikšti savo valią sutikti arba nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslu. Todėl, Inspekcija padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens pasirašytame sutarties Priede Nr. 1 pasirašytas sutikimas nėra duotas savanoriškai.
Pažymi, jog Inspekcija atliko pareiškėjos tikrinimą pagal pranešimą, jog pareiškėja klientams pateikia sutartį, kurioje jie neturi galimybės nesutikti su duomenų panaudojimu tiesioginės rinkodaros tikslu. Nurodo, kad Inspekcija 2019 m. birželio 11 d. sprendime Nr. 3R-492 (2.14) „Dėl UAB „Cgates“ tikrinimo“ pateikė nurodymą – patikslinti Sutarties priedą, kad prašymas duoti sutikimą būtų pateikiamas tokiu būdu, kad jis būtų aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų, pateiktas aiškia ir paprasta kalba, arba asmenys būtų aiškiai ir suprantamai informuojami, kad jų asmens duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu bus naudojami remiantis Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi. Pareiškėja minėtą nurodymą įvykdė.
Pažymi, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. paskambino trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne parašė elektroninį laišką, todėl negali vadovautis Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, nes ši išimtis taikoma, kai asmuo teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes ADTAĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, tuomet gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais.
Nurodo, kad kaip ir iš anksčiau aptartos 2017 m. birželio 7 d. sutarties Priedo Nr. 1 nuostatos, taip ir iš 2019 m. birželio 1 d. sutarties Priedo Nr. 1 matyti, jog klientas pasirašo, jog sutinka su tiesiogine rinkodara, o ne yra informuojamas apie Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties taikymą, sudarant galimybę tam prieštarauti, todėl mano, kad tokiu atveju turi būti taikomos visos BDAR 7 straipsnyje numatytos sutikimo sąlygos. Minėtame sutarties priede nėra nurodyta aiški ir konkreti informacija, su kokiu asmens duomenų tvarkymu sutinka asmenys, prašymas duoti sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros nėra pateikiamas aiškiai atskiriant jį nuo kitų klausimų, taip pat nėra pateikiamas aiškia kalba, todėl pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, 7 straipsnio 2 dalį.
Pažymi, kad jei asmuo yra davęs sutikimą (aiškų, nedviprasmišką ir laisvanorišką) tvarkyti jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais iki BDAR įsigaliojimo, tai toks sutikimas yra tinkamas ir galiojantis. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens skundo atveju, Inspekcija įvertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens pasirašytame sutarties Priede Nr. 1 pasirašytas sutikimas nėra duotas savanoriškai. Nustatė, kad pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui skambino tiesioginės rinkodaros tikslais 2020 m. kovo 31 d., t. y. galiojant BDAR. Trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo kaupiami sistemose siekiant juos tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslu. Todėl Inspekcija sprendime įvertino trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymą BDAR kontekste.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko, kad jai būtų 2020 m. kovo 31 d. perskambinta teirautis nuomonės dėl teikiamų paslaugų ir siūlyti paslaugas. Pažymi, kad Inspekcija laikosi pozicijos duoti bendrus nurodymus taip siekiant įgyvendinti ne tik besikreipiančių duomenų subjektų, bet ir kitų asmenų, asmens duomenų apsaugą. Mano, kad tai, kad nurodymas nėra susijęs konkrečiai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nereiškia, kad jis yra pažeidžiantis teisės normas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo pareiškėjai už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimą (netinkamai vykdė tiesioginę rinkodarą ir netinkamai tvarkė asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu) paskirtas papeikimas ir duotas įpareigojimas įvykdyti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. T. 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi su skundu į Inspekciją. Skunde nurodė, kad yra pareiškėjos klientė daug metų, paskutinė sutartis buvo atnaujinta 2019 m. gegužės 30 d. (sutartis sudaryta telefonu). Pažymėjo, kad, kalbant telefonu su pareiškėja dėl sutarties pratęsimo, ji nurodė, kad nesutiko, kad jos asmens duomenys būtų naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais. Nurodė, kad 2020 m. kovo 30 d. 15:20 val. jai paskambino pareiškėja, bet tuo metu ji negalėjo kalbėti, dėl to paprašė perskambanti už pusvalandžio. Kitą kartą pareiškėja jai paskambino 2020 m. kovo 31 d. 13.27 val. Pokalbio pradžioje jos buvo pasiteirauta, ar dėl padidėjusio interneto naudojimo srauto nesusidūrė su jokiais trikdžiais, o po to pradėta siūlyti televizijos paslaugas, pasakota apie galimybę gauti nemokamą televizorių. Po šio pokalbio 2021 m. kovo 31 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi elektroniniu paštu į pareiškėją teiraudamasi informacijos apie tvarkomus jos asmens duomenis bei jos sutikimus / nesutikimus jos asmens duomenis tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Trečiasis suinteresuotas asmuo gavo atsakymą iš pareiškėjos ir pati dar keletą kartų atrašė pareiškėjai. Pažymėjo, kad buvo pažeista jos teisė nesutikti su asmens duomenų tvarkymu. Jos nuomone, pratęsiant interneto paslaugų sutartį, ji nesutiko, jog jos duomenys būtų naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais. Pažymėta, kad bendravimo pradžioje pareiškėjos atstovai teigė vienaip (kad apie tai iš viso nebuvo kalbėta), vėliau kitaip (kad ji sutiko su visomis sąlygomis).
Pareiškėja Inspekcijai 2020 m. liepos 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tvarko trečiojo suinteresuoto asmens duomenis 2017 m. birželio 7 d. sutarties pagrindu. Pareiškėja tvarko šiuos trečiojo suinteresuoto asmens duomenis: vardas, pavardė, asmens kodas, paslaugų teikimo adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresus. Duomenų gavimo metu pareiškėja buvo informuota apie jos asmens duomenų tvarkymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo parašu patvirtino, jog sutinka dėl jos asmens duomenų tvarkymo bei informuojama, kad nesutikti su asmens duomenų tvarkymu gali bet kuriuo metu apie tai informuodama pareiškėją. Informacijos, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad jo duomenis būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais pareiškėja nėra gavusi iki 2020 m. kovo 31 d., t. y. telefoninio skambučio dienos. Trečiojo suinteresuoto asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, t. y. kai duomenų subjektas duoda sutikimą tvarkyti asmens duomenis bei sudaroma ir vykdydama sutartis. Pareiškėja, tvarkydama savo klientų asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, vadovaujasi Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi. Trečiojo suinteresuoto asmens telefono numeris buvo naudojamas tiek tiesioginės rinkodaros, tiek sutarties vykdymo tikslais. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu informuoti, kokius jos asmens duomenis pareiškėja tvarko bei nenaudoti jos asmens duomenų tiesioginės rinkodaros tikslais. Nuo kreipimosi momento pareiškėjos asmens duomenys tiesioginės rinkodaros tikslais nėra tvarkomi. Pareiškėja, gavusi Inspekcijos raštą bei trečiojo suinteresuoto asmens užklausas, išanalizavo kas ir kokiu pagrindu 2020 m. kovo 31 d. skambino pareiškėjai. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje, padidėjo interneto srauto naudojimas, pareiškėja teiravosi, ar klientams paslaugų kokybė nesuprastėjo. Skambino ne pasiūlyti pareiškėjos paslaugas, bet pasiteirauti ar interneto greitaveika bei interneto paslaugos kokybe klientas patenkintas. Pakalbio metu klientų aptarnavimo specialistas galėjo pasakyti, kad pareiškėja teikia ir televizijos paslaugas. Paaiškino, kad skambinusios darbuotojos paaiškinimo, kuri 2020 m. kovo 31 d. kalbėjo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pateikti neturi galimybės, nes ši darbuotoja nuo 2020 m. gegužės 28 d. nebedirba. Pareiškėja, tvarkydama savo klientų asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, vadovaujasi Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi. Pareiškėja, siųsdama rinkodaros pranešimus, kiekvienu atveju sudaro galimybę atsisakyti tokių pasiūlymų. Trečiasis suinteresuotas asmuo šią savo teisę įgyvendino 2020 m. kovo 31 d. pokalbio metu bei papildomai 2020 m. balandžio 3 d. atsiuntęs elektroninį laišką. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo pratęsė paslaugų teikimo sutartį telefonu. Ši sutartis nusiųsta trečiajam suinteresuotam asmeniui į jos sutartyje nurodytą elektroninio paštą adresą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, jog sutarties nėra gavusi. 2019 m. gegužės 30 d. sutarties pratęsimo telefoninio pokalbio metu trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su asmens duomenų tvarkymu, o dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu nesutikimo neišreiškė (pokalbis telefonu Inspekcijai pateiktas).
Atsakovė ginčijamu 2021 m. kovo 25 d. sprendimu, vadovaudamasi ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir d punktais, nusprendė: 1) trečiojo suinteresuoto asmens skundą dalyje dėl vykdytos tiesioginės rinkodaros ir asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu pripažinti pagrįstu; 2) trečiojo suinteresuoto asmens skundą dalyje dėl teisės nesutikti dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu atmesti; 3) teikti UAB „Cgates“ nurodymą imtis priemonių, jog kontaktiniai duomenys, gauti pagal sutartis, kuriems negautas sutikimas atitinkantis BDAR reikalavimus, nebūtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu, skambinant duomenų subjektams. Apie nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją iki 2021 m. balandžio 29 d., pateikiant nurodymą patvirtinančius įrodymus; 4) pareiškėjai pareikšti papeikimą.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad atsakovė nepagrįstai taikė BDAR nuostatas, nes pareiškėja trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu gavo 2017 m. birželio 7 d., t. y. iki BDAR įsigaliojimo pradžios 2018 m. gegužės 25 d.
Teisėjų kolegija, pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir pareiškėja pasirašė dvi paslaugų teikimo sutartis: 2017 m. birželio 7 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. telefonu sudaryta nauja sutartis, kuri trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atsiųsta elektroniniu paštu 2019 m. birželio 1 d. Pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui skambino tiesioginės rinkodaros tikslu 2020 m. kovo 31 d., galiojant tarp šalių sudarytai naujai sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. birželio 1 d. sudarė naują paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią pareiškėja turėjo atsinaujinti trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą tvarkyti duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu ir tai, kad tiesioginės rinkodaros veiksmai atlikti 2020 m. kovo 31 d., - pareiškėjos veiksmams yra taikomos BDAR nuostatos. Nepagrįsti skundo argumentai, kad sudarius naują sutartį turėtų būti vadovaujamasi iki jos sudarymo trečiojo suinteresuoto asmens duotais sutikimais ar nebegaliojančia sutartimi. Pažymėtina, kad naujojoje sutartyje, sudarytoje galiojant BDAR, yra tarp šalių numatytos analogiškos sutarties sąlygos dėl sutikimo davimo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė įvertino šiuos pareiškėjos argumentus ir apžvelgė ir teisinį reguliavimą, galiojusį iki BDAR įsigaliojimo (Elektroninių ryšių įstatymą ir ADTAĮ).
Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje ar kitose jo nuostatose nėra įtvirtinta tiesioginės rinkodaros sąvoka, tačiau Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 85 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ADTAĮ. Pastarojo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tiesioginė rinkodara laikoma veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tiesiogine rinkodara laikomi pranešimai bet kokiomis priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant elektroniniu paštu) apie bet kokią reklamos ar rinkodaros medžiagą, kurie yra siunčiami paties rinkodaros vykdytojo ar jo vardu ir yra nukreipti į atitinkamus asmenis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2402-629/2020).
Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę duomenų subjektui išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais.
BDAR 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas duoti sutikimą pateikiamas tokiu būdu, kad jis būtų aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų, pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba.
Taigi, darytina išvada, kad tiek ADTAĮ, tiek BDAR prašymui duoti sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu kelia prašymo aiškumo ir suteikimo lengvai duomenų subjektui išreikšti sutikimą ar nesutikimą, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu, reikalavimus.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog sutikimas duotas ar ne tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu 2017 m. birželio 7 d. šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeaktualus, nes pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gegužės 30 d. telefonu sudarė naują sutartį dėl paslaugų teikimo, kurioje taip pat turėjo būti įtvirtintas aiškiai atskirtas, suprantamas trečiojo suinteresuoto asmens sutikimas tvarkyti jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu.
Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar pareiškėja atliko tiesioginės rinkodaros veiksmus, taip pat, jei tokie veiksmai buvo atlikti, nustatyti, ar pareiškėja iš trečiojo suinteresuoto asmens buvo gavusi išankstinį tiesioginės rinkodaros tikslais duotą sutikimą, atitinkantį BDAR 7 straipsnio 2 dalį, pagal kurią prašymas duoti sutikimą pateikiamas tokiu būdu, kad jis būtų aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų, pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. telefonu trečiojo suinteresuoto asmens teiravosi, ar dėl padidėjusio interneto naudojimo srauto nesusidūrė su jokiais trikdžiais, o po to siūlė televizijos paslaugas, pasakojo apie galimybę gauti nemokamą televizorių. Todėl pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. atliktų veiksmų nėra pagrindo nelaikyti tiesiogine rinkodara ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Vadinasi, šiems veiksmams buvo būtinas išankstinis BDAR 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis trečiojo suinteresuoto asmens, į kurį kreipėsi pareiškėja, sutikimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gegužės 30 d. telefonu sudarė paslaugų teikimo sutartį, sutartis trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiųsta elektroniniu laišku 2019 m. birželio 1 d. 2019 m. birželio 1 d. sutarties priede Nr. 1 prie UAB „Cgates“ paslaugų teikimo sutarties antroje pastraipoje nurodyta: „Klientas sutinka, kad „Cgates“ informuotų jį apie paslaugas ir / ar teirautųsi nuomonės dėl paslaugų, tuo tikslu panaudojant Kliento asmens duomenis, (išskyrus asmens kodą) įskaitant bet neapsiribojant, vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Sutikimas galios sutarties galiojimo laikotarpiu ir 24 mėnesius po jos pabaigos arba iki sutikimo atšaukimo. Klientas turi teisę nesutikti su visomis ar atskiromis šiame punkte nurodytomis sąlygomis parašęs prašymą Sutarties sudarymo metu arba bet kuriuo metu „Cgates“ klientų aptarnavimo vietose ar telefonu (8-5) 215 0000. <...> Aš sutinku, kad mano pateiktus asmens duomenis (taip pat ir asmens kodą) teisės aktų nustatyta tvarka, tvarkytų UAB „Cgates“.
Iš šios sutarties Priedo galima daryti išvadą, kad klientas privalo pasirašyti sutarties priedus, o tik po to gali teikti atskirą prašymą atšaukti sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, o tokia prašymo duoti sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu forma neatitinka BDAR 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kad prašymas duoti sutikimą pateikiamas tokiu būdu, kad jis būtų aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų, pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma. Pareiškėjos prašymas leisti tvarkyti asmens duomenis yra pateiktas neaiškia kalba ir neatskirtas nuo kitų aptartų klausimų (viename sakinyje įterpiamas ir teiravimasis klientų apie pareiškėjos paslaugų kokybę, tame pačiame sakinyje išreiškiamas informavimas apie pareiškėjos paslaugas). Be to, asmens duomenų subjekto apsunkinimas papildomu kreipimosi dėl atsisakymo tvarkyti duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, nesudarant galimybės sutarties sudarymo metu atsisakyti/nesutikti dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neatitinka sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo savanoriškumo reikalavimo. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas asmens duomenų subjekto sutikimo reikšmę telekomunikacijų paslaugų sutarties sudarymo atveju ir asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 6 str. 1 dalies a punktą, 2020 m. lapkričio 11 d. sprendime byloje C-61/19 yra nurodęs, kad duomenų valdytojas turi pateikti duomenų subjektui informaciją apie visas su duomenų tvarkymo susijusias aplinkybes suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, nes šis subjektas visų pirma turi žinoti, kokie duomenys bus tvarkomi, duomenų valdytojo tapatybę, tvarkymo trukmę ir sąlygas, taip pat tvarkymo tikslus; tokia informacija turi leisti šiam asmeniui lengvai nustatyti sutikimo, kurį jis galėtų duoti, pasekmes ir užtikrinti, kad sutikimas būtų duotas žinant visas aplinkybes; <..> siekiant duomenų subjektui užtikrinti tikrą pasirinkimo laisvę, sutarties sąlygos neturi klaidinti duomenų subjekto dėl galimybės sudaryti sutartį, net jeigu jis atsisako duoti sutikimą dėl jo duomenų tvarkymo. Nesant tokios informacijos, šio subjekto sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo negali būti laikomas nei duotu laisva valia, nei, be to, duotu žinomai ar esant tinkamai informuotam; <...> duomenų subjektas turi būti „nedviprasmiškai“ davęs sutikimą, o tai reiškia, kad, <..>pareiga įrodyti, jog yra galiojantis sutikimas, tenka duomenų valdytojui (40-42 p.). Taip pat nurodyta, kad laisvas pasirinkimas duomenų subjekto apibojamas, jei sutarties sudarymo metu nesuteikiama galimybė prieštarauti, o reikalaujama papildomų veiksmų atlikimo (50 p.).
Be to, pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gegužės 30 d. telefonu sutikęs pasirašyti paslaugų teikimo sutartį teigia nedavęs sutikimo tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, nes telefonu ši sąlyga nebuvo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu aptarta. Tas patvirtintina iš teismui pateikto 2019 m. gegužės 30 d. pokalbio įrašo. Iš 2019 m. gegužės 30 d. pokalbio įrašo nustatyta, kad pareiškėjos darbuotoja informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad be kita ko, jos pateiktus asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) pareiškėja tvarkys sutarties vykdymo tikslais. Taip pat darbuotoja užklausė trečiojo suinteresuoto asmens, ar jis sutinka su išvardytomis sutarties sąlygomis, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teigiamą atsakymą. Ginčo dėl šio pokalbio įrašo nėra. Teismui yra pateiktas 2020 m. balandžio 9 d. elektroninis laiškas, išsiųstas iš info@cgates.lt trečiajam suinteresuotam asmeniui, jame nurodoma: „Gerb. R., Dėkojame už patikslintą informaciją, 2019 m. gegužės 30 d. telefonu buvo Jums pratęsta interneto paslaugų teikimo sutartis. Yra keli skirtingi duomenų naudojimo tikslai. Telefonu buvo kalbėta, kad asmens duomenys bus naudojami sutarties vykdymo tikslais. Šiuo atveju norint teikti paslaugas, tai privalo būti. Dėl informacijos susijusios su rinkodara nebuvo kalbėta. Kadangi prieš tai siųstame laiške informavote, jog nesutinkate gauti rinkodaros informacijos, tai šią informaciją pažymime ir informacija susijusi su rinkodara Jums nebus siunčiama“. Pareiškėjos argumentas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sutikęs telefonu sudaryti paslaugų teikimo sutartį, ir sutikęs, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi sutarties vykdymo tikslais, išreiškė aiškią valią suteikti pareiškėjai sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Šiuo aspektu pareiškėja negali remtis ir Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes ADTAĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė, jog turėjo trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą, atitinkantį BDAR reikalavimus, tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais 2020 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad sutikimas duodamas aiškiu veiksmu, patvirtinant, kad sutikimas suteiktas laisva valia, jis turi būti konkretus, pagrįstas informacija ir vienareikšmis. Tuo atveju, jei asmens duomenys tvarkomi keliais tikslais (kaip nurodo šiuo atveju pareiškėjas), tai sutikimas turi būti duodamas atskirai dėl kiekvieno asmens duomenų tvarkymo tikslo, suteikiant galimybę asmens duomenų subjektui ir neduoti sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo kai kuriais tikslais.
BDAR 5 straipsnio (su asmens duomenų tvarkymu susiję principai) 1 dalies a punkte nustatyta, jog asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas).
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad vien dėl tinkamo teisės nesutikti su asmens duomenų tvarkymu (kai asmens duomenys tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytais pagrindais) neįgyvendinimo, asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais ginčo atveju laikytinas neteisėtu.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Inspekcijos skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones (ADTAĮ 31 str. 2 d. 1 p.). BDAR 58 straipsnio (Įgaliojimai) 2 dalyje d punkte nustatyta, jog kiekviena priežiūros institucija turi visus įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį. Taigi, Inspekcija, nustačiusi asmens duomenų tvarkytojo pažeidimą, remiantis anksčiau pacituota ADTAĮ ir BDAR nuostata, turi įgalinimus teikti nurodymus, tiek susijusius su neigiamų pasekmių konkretaus asmens duomenų subjekto atveju šalinimu, tiek preventyviai kitų asmens duomenų subjektų atžvilgiu siekiant išvengti neteisėto asmens duomenų tvarkymo atvejų (žr. BDAR 57 str. užduotys priežiūros institucijoms). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su savo klientais pasirašo standartines sutartis (iš anksto parengtas), darytina išvada, jog Inspekcija pagrįstai pareiškėjai davė nurodymą imtis taisomųjų priemonių, jog kontaktiniai duomenys, gauti pagal sutartis, kuriems negautas sutikimas, atitinkantis BDAR reikalavimus, nebūtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu, skambinant duomenų subjektams. Taip pat pažymėtina, jog jei pareiškėjai kyla neaiškumų dėl Inspekcijos sprendime duoto nurodymo vykdymo, ji turi teisę kreiptis į Inspekciją dėl nurodymo įvykdymo išaiškinimo.
Įvertinus nustatytas byloje faktines aplinkybes, atsakovė pagrįstai skyrė pareiškėjai papeikimą kaip adekvačią poveikio priemonę šiuo atveju. Argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti šią poveikio priemonę, pareiškėja nenurodė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas), nesant pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamo Inspekcijos sprendimo. Netenkinus pareiškėjos skundo ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Cgates“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.