- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-486-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- V. K., G. R.
- Ieškovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- T. V., V. V., K. R., Vilniaus
- Advokatai
- Jodita Rapalavičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-105-614/2007 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovams G. R. , V. K. , V. K. dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovo G. R. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės V. K. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (tretieji asmenys T. V. , V. V. , K. R. , Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė R. B. ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Galutinai sutikslintu ieškiniu (t.2, b.l.146-150) ieškovė prašė:
1) nustatyti, kad jai bendrosios nuosavybės teise priklauso 46/100 (141,88 kv. m.) idealiosios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, dalys, o atsakovams G. R. ir V. K. 54/100 idealiosios šio gyvenamojo namo dalys;
2) pripažinti iš dalies negaliojančia 1994-05-26 dovanojimo sutartį dalyje dėl 19,15 kv. m. gyvenamojo namo bendro naudingo ploto dovanojimo atsakovei V. K. ;
3) nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą (t.2, b.l.150).
Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais G. R. ir V. K. yra gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, bendraturčiai. Ieškovei su tėvu atlikus jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją ir tokiu būdu padidinus gyvenamąjį namą, keistina ieškovės ir atsakovų dalis bendrojoje nuosavybėje. Ieškovė nurodė, jog pastačius naujas patalpas būtina pakeisti ir naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, taip pat nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką. Be to, anot ieškovės, atsakovas V. K. padovanojo atsakovei V. K. didesnę namo bendro naudingo ploto dalį, nei pats įgijo paveldėjimo pagrindu, todėl 1994-05-26 dovanojimo sutartis dalyje dėl 19,15 kv.m. gyvenamojo namo bendro naudingo ploto dovanojimo atsakovei V. K. pripažintina negaliojančia.
Priešieškiniu (t.1, b.l.98-101) atsakovas G. R. prašė ieškovės ieškinį atsakovams G. R. ir V. K. dėl dalies nuosavybės teisėje nustatymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo atmesti; nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimosi patalpomis bei ūkiniais pastatais tvarką pagal atsakovo pateiktą M.Jagusinskio projektavimo firmos „Exprometa“ projektą (t.1, b.l.115, 117); priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog ieškovės ieškinys atmestinas, kadangi ginčo dėl naudojimosi ieškovės nurodytomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis nėra, tačiau ieškovės reikalavimas dėl jos dalies padidinimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje atmestinas, kadangi tam reikalingas bendraturčių sutikimas. Kadangi bendraturčių sutikimo ieškovė negavo, atsakovas, vadovaudamasis CK 4.77 str. 2 d., nurodė, jog tiek ieškovės tėvo pastatytos verandos dalimi, tiek pačios ieškovės lėšomis įrengto garažo dalimi yra padidėjusi visų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė. Be to, bendraturčiams nesutinkant pertvarkyti ir perplanuoti rūsio patalpas bei ūkinius pastatus, atsakovas prašė teismo nustatyti naudojimosi šiomis patalpomis tvarką pagal jo pateiktą projektą.
Priešieškiniu (t.2, b.l.62-63) ir patikslintu priešieškiniu (t.2, b.l.71-73) atsakovė V. K. prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką pagal jos siūlymą; įpareigoti atsakovą G. R. nugriauti santechninį mazgą, įrengtą virš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, bei išmontuoti santechninius vamzdžius bendro naudojimo patalpose; priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nei su ieškiniu, nei su atsakovo G. R. priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog į bendraturčiams priklausančias dalis turėtų būti įskaičiuotos ir rūsio patalpos. Atsakovė taip pat nurodė, jog jos naudojama namo dalis yra žymiai mažesnė už kitų bendraturčių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo G. R. priešieškinį atmetė, atsakovės V. K. priešieškinį tenkino iš dalies:
padidino ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje iki 46/100 dalių, nustatė, kad atsakovui G. R. priklauso 27/100 dalys, atsakovei V. K. - 27/100 dalys;nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką:
ieškovei asmeniškai paskyrė naudotis kambariais 2-1 (9,31 kv.m), 2-2 (12,11 kv.m), 2-4 (17,10 kv.m), virtuve 2-6 (17,37 kv.m), san.mazgu 2-8 (5,10 kv.m), tambūru 2-10 (1,64 kv.m), tambūru 2-11 (28,92 kv.m), G-l garažu (29,01 kv.m.) ir T terasa - veranda (8,64 kv.m); atsakovui G. R. asmeniškai paskyrė naudotis virtuve 3-2 (6,30 kv.m), kambariais 3-3 (19,36 kv.m), 3-4 (19,20 kv.m) ir 3-5 (21,30kv.m.), koridorium 3-7 (9,82 kv.m), san.mazgu 3-8 (1,57 kv.m) ir laiptine 3-6 (7,81 kv.m); atsakovei V. K. asmeniškai paskyrė naudotis tambūru 1-2 (2,45 kv.m), kambariu 1-3 (26,00 kv.m), kambariu 1-4 (13,20 kv.m) ir virtuve 1-5 (6,00 kv.m);
priteisė atsakovei V. K. iš ieškovės 3.052,00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tekusią didesnę patalpų dalį, o iš atsakovo G. R. - 3.808,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę patalpų dalį; nustatė naudojimosi gyvenamojo namo rūsiu tvarką pagal ieškovės pateiktą R.Navidauskienės projektavimo firmos 2005 m. parengtą projektą (Projektas, t.2, b.l.152-156):
ieškovei paskyrė nuolat naudotis rūsio patalpa, projekte pažymėta Nr.5 (16,11 kv.m); atsakovui G. R. paskyrė nuolat naudotis rūsio patalpa, projekte pažymėta Nr.3 (4,04 kv.m) ir rūsio patalpa, projekte pažymėta Nr.4 (6,81 kv.m); atsakovei V. K. paskyrė nuolat naudotis rūsio patalpa, projekte pažymėta Nr.1 (16,11 kv.m); rūsio patalpas, projekte pažymėtas Nr.6 (3,81 kv.m) ir Nr.7 (4,84 kv.m), paskyrė naudotis bendrai ieškovei, atsakovui G. R. ir atsakovei V. K. ;įpareigojo ieškovę savo sąskaita įrengti projekte numatytą pertvarą rūsio patalpoje R-5, atsakovą G. R. - savo sąskaita įrengti projekte numatytą pertvarą rūsio patalpoje R-2, o taip pat įėjimą iš rūsio patalpos R-3 į atsakovui G. R. skiriamą rūsio patalpos R-2 dalį (naudojimosi tvarkos projekte žymimą Nr.2), o atsakovę V. K. įpareigojo netrukdyti atlikti rūsio pertvarkymo darbus.
ieškovės reikalavimą dėl 1994-05-26 dovanojimo sutarties Nr.14-3470 pripažinimo iš dalies negaliojančia bei atsakovės V. K. priešieškinį likusioje dalyje atmetė;priteisė iš atsakovo G. R. ir atsakovės V. K. po 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš ieškovės 35,00 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, iš atsakovo G. R. ir atsakovės V. K. po 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovė savo ir savo tėvo lėšomis padidino namo plotą. Atsakovų sutikimą atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją ieškovė turėjo (1999-07-12 notariniu sutikimu atsakovė V. K. sutiko, kad ieškovė atliktų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos, priestato projektavimo darbus ir statytų po priestatu garažą bei atliktų teisinę šių patalpų registraciją (t.1, b.l.41), o 1999-11-08 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys dėl teisių gynimo buvo patenkintas, ir teismas įpareigojo atsakovą G. R. duoti ieškovei sutikimą daryti namo rekonstrukciją (t.1, b.l.39-40)), todėl, vadovaudamasis CK 4.77 str. 1 d., jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje teismas padidino iki 46/100, nustatė, kad atsakovui G. R. priklauso 27/100 dalys, atsakovei V. K. - 27/100 dalys. Teismas taip pat nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Ieškovės reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia 1994-05-26 dovanojimo sutartį dalyje dėl 19,15 kv. m. gyvenamojo namo bendro naudingo ploto dovanojimo atsakovei V. K. teismas atmetė, kadangi nustatė, jog dovanojimo sandoriu atsakovės V. K. nuosavybėn perleistos 2/6 namo dalys, o ne konkrečios namo patalpos, todėl priėjo išvadą, jog ginčijamas sandoris ieškovės teisių nepažeidė. Kadangi naudojimosi rūsio patalpomis tvarka tarp bendraturčių nustatyta nebuvo, teismas nustatė naudojimosi rūsio patalpomis tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą, kadangi pripažino jį racionaliausiu. Teismas atsakovo G. R. priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nustatė, kad nors jo pateiktas projektas atitinka proporcingą rūsio ploto paskirstymą, tačiau jis pažeidžia ieškovės interesus (atimta iš ieškovės galimybė naudotis jos įrengtu katilu, nuo 1969 m patalpoms šildyti naudotu kaminu ir pan.). Teismas atsakovės V. K. priešieškinį atmetė dalyje dėl reikalavimo paskirti jai naudotis ieškovės valdomomis patalpomis. Teismas šį reikalavimą laikė neracionaliu ir nesąžiningu, kadangi atsakovės nurodytas patalpų žymėjimas, paskirtis ir išplanavimas neegzistuoja, o atsakovės pasiūlytas ieškovės patalpų dalies atskyrimas neatitiktų namo patalpų planavimo bei pakenktų jo funkcinei paskirčiai. Teismas atmetė atsakovės V. K. reikalavimą dėl atsakovo G. R. įpareigojimo nugriauti santechninį mazgą bei išmontuoti santechninius vamzdžius bendro naudojimo patalpose, kadangi atsakovė konkrečiai nenurodė, kokių reikalavimų, įrengdamas sanitarines patalpas mansardoje, atsakovas nesilaikė, ji taip pat nenurodė, kaip vamzdžių įrengimas rūsio patalpose pažeidžia jos teises, o vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad rūsio patalpose esantys vamzdžiai trukdytų naudotis bendra daline nuosavybe, be to, po name įvykusio gaisro sanitarinė patalpa iš esmės neišliko (t.4, b.l.16-19). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei V. K. tenka mažesnė patalpų dalis nei kitiems bendraturčiams, teismas priteisė iš ieškovės ir atsakovo G. R. atsakovei V. K. piniginę kompensaciją. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį dėl įvykusio gaisro, atleido atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio valstybei mokėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo šį teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – jos priešieškinį patenkinti. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) ieškovės ieškinys pareikštas CK 4.81 str. pagrindu, t.y. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Šiame straipsnyje nenumatyta išmokėti kompensacijos už bendraturčiui tenkančią mažesnę gyvenamojo namo patalpų dalį, todėl teismas, nepagrįstai ir neteisėtai priskirdamas atsakovei V. K. mažesnę patalpų dalį nei priklauso pagal 1994-05-26 dovanojimo sutartį, nepagrįstai ir neteisėtai priteisė atitinkamą kompensaciją iš ieškovės ir atsakovo G. R. ;
2) teismas neteisingai nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, bendrą naudingą plotą - 161,02 kv.m, kadangi pagal byloje esantį Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006-09-28 raštą Nr.S-36156 (t.4, b.l.4), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Vilniuje plotas (1969-03-17 būsenai) sudarė 277,46 kv.m, į kurį teismas ir turėjo atsižvelgti;
3) atsakovės V. K. pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nekeičia šalių bendrosios dalinės nuosavybės dalių. Be to, yra techninė galimybė paskirti atsakovei naudotis prašomomis patalpomis, nes jos yra izoliuotos, nereikia jokių perplanavimų ar pan.;
Žemesnės instancijos teismas
4) teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 46/100 dalys, atsakovui G. R. - 27/100 dalys, atsakovei V. K. - 27/100 dalys. Tačiau teismo nustatytos dalys neatitinka faktiškai naudojamo ploto, kadangi ieškovei atiteko 139,6 kv.m. gyvenamojo namo patalpų, atsakovui G. R. — 104,4 kv.m. gyvenamojo namo patalpų, atsakovei V. K. - 69,14 kv.m. gyvenamojo namo patalpų;
5) teismas rūsio patalpas padalijo į tris lygias dalis, atsižvelgdamas į tai, kad galima įrengti durų angas rūsio kapitalinėje sienoje. Tačiau teismas be teisinio pagrindo nepadalijo kitų gyvenamojo namo patalpų lygiomis dalimis, nors tarp atsakovės V. K. ir ieškovės butų nėra kapitalinės sienos, yra tik pertvara. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1948 m. tarp patalpų 1-3 ir 1-4 bei 1-2 ir 1-4 buvo įrengtos durų angos;
6) sprendimas aiškiai pažeidžia žmogaus teises, kadangi valiniu metodu ir be teisinio pagrindo atimta žymi atsakovės V. K. nuosavybės (turto) dalis;
7) teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui G. R. nugriauti įrengtą sanitarinį mazgą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti, priteisti jai iš atsakovės V. K. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodo, kad apeliacinis skundas yra atmestinas dėl šių argumentų:
Šalies argumentai
1) apeliantė nurodo, kad CK 4.81 str., kuriuo remiantis pareikštas ieškinys, nėra numatyta galimybė išmokėti kompensaciją už bendraturčiui tenkančią mažesnę gyvenamojo namo patalpų dalį. Be to, pasak atsakovės, pagal 1994-05-26 dovanojimo sutartį jai nuosavybės teise priklauso 2/6 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 1969-03-17 sudarė 277,46 kv.m., dalys, todėl teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, turėjo atsižvelgti būtent į šį plotą. Šie atsakovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams. Ieškinys pareikštas CK 4.77 str. pagrindu, kuris nustato, kad tuo atveju, kai bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pateikdama ieškinį, ieškovė teismo prašė nustatyti, kad jai bendrosios nuosavybės teise priklauso 46/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, dalys, o atsakovei V. K. ir atsakovui G. R. - atitinkamai 54/100 dalys, paskiriant ieškovei atskirai naudotis patalpomis, kurias ieškovės velionis tėvas ir ji pastatė ir įrengė iš savo medžiagų ūkio būdu, neprašydami keisti 1969-03-17 pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse nustatytos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos. Atsakovė V. K. priešieškiniu teismo prašė jai paskirti naudotis ieškovės ir jos tėvų faktiškai valdomas patalpas, tačiau priešieškinyje patalpų plotai ir indeksai atsakovės nurodyti pagal panaikintą inventorizaciją ir faktiškai atsakovės prašomų paskirti jai naudotis patalpų realiai nėra. Atsakovė V. K. iki bylos teisminio nagrinėjimo nesukonkretino savo reikalavimų ir nepasiūlė konkretaus patalpų perplanavimo projekto, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą paskirti jai naudotis jos prašomas gyvenamąsias patalpas;
2) atsakovė priešieškiniu teismo neprašė pakeisti pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse nustatytos namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, kuri po I. K. mirties perėjo jo turto ir turtinių teisių perėmėjui - atsakovės sūnui V. K. , o vėliau – pačiai atsakovei. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota techninės inventorizacijos biure, todėl toks susitarimas yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Atsakovė V. K. nuo 1969 m. faktiškai nusistovėjusiai gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkai neprieštaravo, o tai rodo, kad atsakovės ir jos šeimos narių teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti;
3) 1969-03-17 sudarant gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis, gyvenamojo namo bendras naudingas plotas buvo 161,02 kv.m., o gyvenamasis plotas - 119,89 kv.m. Prieš sudarant sandorius, 1969-03-07 buvo atlikta namo ir ūkinių pastatų inventorizacija, iš kurios matyti, kad gyvenamojo namo bendras naudingas plotas buvo 161,02 kv.m. Iš byloje esančių pastatų vidaus ploto eksplikacijų matyti, kokie buvo patalpų plotai ir kokios patalpos sudarė gyvenamojo namo 161,02 kv.m. bendrą naudingą plotą. Kadastro duomenys užfiksuoti 1969-03-17 pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse, kuriose nurodyta, kad gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 161, 02 kv.m., o gyvenamasis plotas - 119,89 kv.m., taip pat kad bendraturčiams priklauso po 2/6 gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lAl/m, dalys. Dėl išdėstytų argumentų negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teismas turėjo atsižvelgti į gyvenamojo namo plotą, kuris, anot atsakovės, 1969-03-17 sudarė 277,46 kv. m;
4) visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, kad yra techninė galimybė paskirti jai naudotis prašomomis patalpomis, nes jos yra izoliuotos, nereikia jokių perplanavimų ir panašiai, kadangi atsakovės prašomų paskirti naudotis patalpų realiai nėra, patalpoje 2-8 nuo 1969 m. yra įrengtas santechninis mazgas ir sanitarinė patalpa. Be to, atsakovė trūkstamą jai plotą nepagrįstai siekia atsiimti tik iš vienos ieškovės, o tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams bei nuostatai, kad įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus, kas yra taikoma ir savininko teisėms realizuoti;
5) nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismo nustatytos dalys neatitinka faktiškai naudojamo ploto. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį ir padidinęs ieškovės dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, paskyrė jai asmeniškai naudotis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, kurios pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perduotos nuolat naudotis ieškovės tėvams (ir kurias ieškovės tėvai faktiškai valdė), o po jų mirties gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka perėjo ieškovei, kaip tėvų turto ir turtinių teisių perėmėjai, bei kurios buvo pastatytos ir įrengtos ieškovės velionio tėvo ir ieškovės lėšomis ir jėgomis. Atsakovė V. K. nei lėšomis, nei jėgomis neprisidėjo prie gyvenamojo namo bendro ploto padidinimo ir priešieškiniu nereikalavo paskirti jai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis mansardoje;
Atsiliepimas
6) atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas aiškiai pažeidžia žmogaus teises, tačiau nenurodo, kokios jos teisės yra pažeidžiamos. Už ieškovei tenkančią 3,67 kv.m didesnę patalpų dalį atsakovei V. K. priteista 3.052,00 Lt piniginė kompensacija;
7) ieškovė sutinka, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo G. R. įpareigojimo nugriauti mansardoje įrengtą sanitarinį mazgą, kadangi gaisro metu šios patalpos faktiškai neišliko. Be to, atsakovė V. K. neįrodė aplinkybės, kad rūsyje įrengti kanalizacijos vamzdžiai trukdytų jai naudotis bendra daline nuosavybe.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti, teismo sprendimo dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 1994-05-26 dovanojimo sutartį negaliojančia nekeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. V. ir T. V. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti, priteisti jiems iš atsakovės V. K. bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys nurodo, kad palaiko ieškovės poziciją, išdėstytą jos atsiliepime į apeliacinį skundą, o apeliacinis skundas yra atmestinas dėl šių argumentų:
1) tretieji asmenys 2004-04-21 su ieškove sudarė preliminarią jai priklausančios namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l.68-71). Faktiškai nuo 2004 m. balandžio mėn. tretieji asmenys gyvena ieškovei priklausančioje namo dalyje bei naudojasi tomis patalpomis, kuriomis iki mirties naudojosi ieškovės tėvai, o po to - ieškovė. Atsakovė V. K. ir atsakovas G. R. tam neprieštaravo. Prieš pradėdami gyventi ginčo name, tretieji asmenys gyvenamojo namo bendraturčiams išdėstė savo planus dėl gyvenimo sąlygų name pagerinimo, ir nei vienas iš į bylą įtrauktų atsakovų tam neprieštaravo. Apsigyvenę name, atsakovės V. K. prašymu tretieji asmenys padėjo jai įvesti vandenį, o namo mansardai ir stogui sudegus, siekė bendradarbiauti atstatant sudegusią mansardą ir stogą. Atsakovės V. K. argumentas, kad nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, turėjo būti atsižvelgta į namo plotą, kuris 1969-03-17 sudarė 277,46 kv.m, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad šio gyvenamojo namo bendras naudingas plotas buvo 161,02 kv.m, o gyvenamasis plotas - 119,89 kv.m;
2) gyvenamojo namo ir jo priklausinių 1969-03-17 pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse nustatyta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų nuolatinio naudojimosi tvarka. Patalpos, kurios buvo perduotos gyvenamojo namo bendraturčiams nuolat naudotis, faktiškai buvo ir valdomos pagal nustatytą tvarką, kuri išlikusi iki šiol ir kurios tretieji asmenys taip pat laikosi;
3) atsakovė V. K. nepateikė įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas G. R. būtų pažeidę jos teisėtus interesus bei siekę nušalinti ją nuo jai priklausančios nuosavybės dalies. Ieškovė ir jos velioniai tėvai naudojosi 3,67 kv.m didesne gyvenamojo namo dalimi, kurių pagal dabartinį patalpų išplanavimą natūroje nėra, todėl teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė 3.052,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tekusią mažesnę patalpų dalį. Piniginės kompensacijos priteisimas negali būti vertinamas kaip jos teisėtų interesų bei teisingumo ir sąžiningumo principų jos atžvilgiu pažeidimas. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra tai, kad ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo bendraturčiai ir jų santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimo, tarpusavio pagarbos bei pagalbos principais. Tai reiškia, kad namo bendraturčiai, spręsdami tarpusavio reikalus, neturėtų siekti sau daugiau naudos, negu įprastai jie turėtų teisę gauti, todėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas negalėtų būti vertinamas kaip jos teisėtų teisių pažeidimas ar teisingumo bei sąžiningumo principų jos atžvilgiu nepaisymas;
4) niekuo nepagrįstas ir nesuprantamas apeliantės teiginys, kad, padalijus rūsį į 3 lygias dalis, ir namas galėjo būti analogiškai dalijamas. Pati atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ji, jos velionis vyras ir sūnus neprisidėjo prie kitų bendraturčių vykdytų statybų bei gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pati savo lėšomis ir jėgomis nedidino gyvenamojo namo ploto bei vertės. Namo gyvenamasis plotas buvo padidintas ieškovės, jos tėvų ir atsakovo G. R. iniciatyva, lėšomis ir jėgomis;
5) ieškovė, kaip padidėjusios namo dalies statytoja ir tėvų turtinių teisių paveldėtoja, turėjo teisę reikalauti, kad būtų padidinta jos dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, paskiriant naudotis jai patalpas, kurios 1969-03-17 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo paskirtos jos tėvams, o po jų mirties naudojosi ieškovė, bei patalpas, kurias ji ir jos tėvai pastatė, įrengė ir naudojosi, todėl teismo sprendimas šiose dalyse yra pagrįstas ir teisėtas;
6) teisėtas ir pagrįstas yra teismo sprendimas dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo, kadangi jis atitinka iki bendraturčių dalinės nuosavybės dalių pakeitimo teismo sprendimu turėtos nuosavybės dalių proporciją bei gyvenamojo namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas byloje pagal ieškinį, pareikštą pagal CK 4.81 str., kuriame nėra numatyta galimybė išmokėti kompensaciją, priteisęs atsakovei kompensaciją už jai tenkančią mažesnę gyvenamojo namo patalpų dalį, priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškinys pareikštas CK 4.77 str. pagrindu, kuris nustato, kad tuo atveju, kai bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Ieškovė ir jos velioniai tėvai naudojosi 3,67 kv.m didesne gyvenamojo namo dalimi, kurių pagal dabartinį patalpų išplanavimą natūroje nėra, todėl teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė 3.052,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tekusią mažesnę patalpų dalį. Piniginės kompensacijos priteisimas negali būti vertinamas kaip jos teisėtų interesų bei teisingumo ir sąžiningumo principų jos atžvilgiu pažeidimas. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra tai, kad ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo bendraturčiai ir jų santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimo, tarpusavio pagarbos bei pagalbos principais. Tai reiškia, kad namo bendraturčiai, spręsdami tarpusavio reikalus, neturėtų siekti sau daugiau naudos, negu įprastai jie turėtų teisę gauti, todėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas negalėtų būti vertinamas kaip jos teisėtų teisių pažeidimas ar teisingumo bei sąžiningumo principų jos atžvilgiu nepaisymas
Apeliantės teiginys, kad pagal 1994-05-26 dovanojimo sutartį jai nuosavybės teise priklauso 2/6 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 1969-03-17 sudarė 277,46 kv.m., dalys, ir kad, nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, turėjo atsižvelgti būtent į šį plotą, kolegijos nuomone, prieštarauja byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams. 1969-03-17 sudarant gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis, gyvenamojo namo bendras naudingas plotas buvo 161,02 kv.m., o gyvenamasis plotas - 119,89 kv.m. Prieš sudarant sandorius, 1969-03-07 buvo atlikta namo ir ūkinių pastatų inventorizacija, iš kurios matyti, kad gyvenamojo namo bendras naudingas plotas buvo 161,02 kv.m. Iš byloje esančių pastatų vidaus ploto eksplikacijų matyti, kokie buvo patalpų plotai ir kokios patalpos sudarė gyvenamojo namo 161,02 kv.m. bendrą naudingą plotą. Kadastro duomenys užfiksuoti 1969-03-17 pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse, kuriose nurodyta, kad gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 161, 02 kv.m., o gyvenamasis plotas - 119,89 kv.m., taip pat kad bendraturčiams priklauso po 2/6 gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lAl/m, dalys.
Atsakovė priešieškiniu teismo neprašė pakeisti pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse nustatytos namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, kuri po I. K. mirties perėjo jo turto ir turtinių teisių perėmėjui - atsakovės sūnui V. K. , o vėliau – pačiai atsakovei. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota techninės inventorizacijos biure, todėl toks susitarimas yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Atsakovė V. K. nuo 1969 m. faktiškai nusistovėjusiai gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkai neprieštaravo, o tai rodo, kad atsakovės ir jos šeimos narių teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti;
Pateikdama ieškinį, ieškovė teismo prašė nustatyti, kad jai bendrosios nuosavybės teise priklauso 46/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, dalys, o atsakovei V. K. ir atsakovui G. R. - atitinkamai 54/100 dalys, paskiriant ieškovei atskirai naudotis patalpomis, kurias ieškovės velionis tėvas ir ji pastatė ir įrengė iš savo medžiagų ūkio būdu, neprašydami keisti 1969-03-17 pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartyse nustatytos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos. Atsakovė V. K. priešieškiniu teismo prašė jai paskirti naudotis ieškovės ir jos tėvų faktiškai valdomas patalpas, tačiau priešieškinyje patalpų plotai ir indeksai atsakovės nurodyti pagal panaikintą inventorizaciją ir faktiškai atsakovės prašomų paskirti jai naudotis patalpų realiai nėra. Atsakovė V. K. iki bylos teisminio nagrinėjimo nesukonkretino savo reikalavimų ir nepasiūlė konkretaus patalpų perplanavimo projekto, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą paskirti jai naudotis jos prašomas gyvenamąsias patalpas.
Visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, kad yra techninė galimybė paskirti jai naudotis prašomomis patalpomis, nes jos yra izoliuotos, nereikia jokių perplanavimų ir panašiai, kadangi, kaip jau minėta, atsakovės pagal nebegaliojančią inventorizaciją prašomų paskirti naudotis patalpų su jos nurodytais plotais šiuo metu realiai nėra, be to, patalpoje 2-8 nuo 1969 m. yra įrengtas santechninis mazgas ir sanitarinė patalpa.
Be to, pažymėtina, jog atsakovė visiškai nepagrįstai trūkstamą jai plotą siekia atsiimti tik iš vienos ieškovės, o tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams bei nuostatai, kad įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus, kas yra taikoma ir savininko teisėms realizuoti.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo nustatytos dalys neatitinka faktiškai naudojamo ploto. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį ir padidinęs ieškovės dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, paskyrė jai asmeniškai naudotis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, kurios pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perduotos nuolat naudotis ieškovės tėvams (ir kurias ieškovės tėvai faktiškai valdė), o po jų mirties gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka perėjo ieškovei, kaip tėvų turto ir turtinių teisių perėmėjai, bei kurios buvo pastatytos ir įrengtos ieškovės velionio tėvo ir ieškovės lėšomis ir jėgomis. Atsakovė V. K. nei lėšomis, nei jėgomis neprisidėjo prie gyvenamojo namo bendro ploto padidinimo ir priešieškiniu nereikalavo paskirti jai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis mansardoje.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas aiškiai pažeidžia žmogaus teises, tačiau nenurodo, kokios jos teisės yra pažeidžiamos. Jokių įrodymų apie tai, kad už ieškovei tenkančią 3,67 kv.m didesnę patalpų dalį atsakovei V. K. priteista 3.052,00 Lt piniginė kompensacija būtų nereali, atsakovė nepateikė.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo G. R. įpareigojimo nugriauti mansardoje įrengtą sanitarinį mazgą, kadangi gaisro metu šios patalpos faktiškai neišliko. Be to, atsakovė V. K. neįrodė aplinkybės, kad rūsyje įrengti kanalizacijos vamzdžiai trukdytų jai naudotis bendra daline nuosavybe.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 p.) bei priteisia ieškovei iš atsakovės V. K. 500,00 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria
apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei T. R. iš atsakovės V. K. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.