Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-11206-807/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-04
Bylos Nr.
e2YT-11206-807/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06686-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Pareiškėjas
A. K., E. Č.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11206-807/2023Proceso Nr. 2-68-3-06686-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir E. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti praleistą terminą įregistruoti VĮ Registrų centre 1994 m. gegužės 4 d. A. Č. (A. Č.) sudarytą Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 2893 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo.

2. Nurodė, kad A. Č. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba 1994 m. gegužės 4 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro numeris 2893 (toliau – ir Sutartis), dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Privalomojo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). A. Č. Sutarties neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo – pagal Sutarties 6 punkto nuostatas, Sutartis turėjo būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos valdyboje. A. Č. galimai suprato, kad pareigą įregistruoti Sutartį kartu turėjo ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos valdyba, t. y. pardavėjas. A. Č. ir prieš pasirašydamas Sutartį, ir po jos pasirašymo visą laiką naudojosi Žemės sklypu, sklype dirbo žemę. Po A. Č. mirties Žemės sklypu naudojosi jo žmona A. Č.. Po A. Č. mirties palikimą priėmė jos dukros (pareiškėjos), kurios visą laiką naudojosi Žemės sklypu, sklype dirbo žemę. Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai paaiškino, jog A. Č. lėšomis buvo parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kurios pagrindu buvo padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo 10.1 punktas). Pasikeitęs žemės sklypo plotas yra ploto paklaida, atitinkanti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punkto nuostatas. Žemės sklypo savininku 1994 metais buvo ir dabar yra Lietuvos Respublika, nėra kliūčių pareikštam prašymui tenkinti. Sandoris nebuvo įregistruotas per tris mėnesius, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią, prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: A. Č. siekė įsigyti, o suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika – parduoti nekilnojamąjį turtą; turtas perduotas ir yra naudojamas, atvirai valdomas, sandoris buvo patvirtintas notaro.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 1148p A. Č. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) skirtas 800 kv. m ploto sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 1994 m. gegužės 4 d. tarp A. Č. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu A. Č. įsigijo 800 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėta Sutartis notariškai patvirtinta (notarinio registro Nr. 2893). 1964 m. CK 255 straipsnis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant atsiliepime išdėstytus argumentus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po to, kai buvo sudaryta Sutartis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 48SK-4025-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Sprendimas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. prašymo Nr. 48SD-19202-(14.48.136 E.) „Dėl valstybinių žemės sklypų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į juos įregistravimo“, UAB „Geo Planum“ matininko A. J. 2021 m. birželio 4 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Sprendimo pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą 2021 m. gruodžio 14 d. buvo įrašyti naujo nekilnojamojo daikto – 0,0809 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre į šį Žemės sklypą 2021 m. gruodžio 14 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės. Sutartyje nurodomas 800 kv. m Žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdomo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 809 kv. m, žemės sklypo ploto. Teismui tenkinus pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą Sutarčiai įregistruoti, pareiškėjos nepasiektų pageidaujamo rezultato, kadangi esant kitam galiojančiam ir nepanaikintam nuosavybės teises ir patikėjimo teises patvirtinančiam dokumentui – Sprendimui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalės į Žemės sklypą Sutarties ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu įregistruoti mirusio asmens, nurodyto Sutartyje, nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1994 m. gegužės 4 d. tarp Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos, atstovaujamos vyr. žemėtvarkininkės G. J., ir A. Č. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. Č. įsigijo Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 6 punkte nurodyta, kad Sutartis per vieną mėnesį turi būti įregistruota Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje. Bylos duomenimis, A. Č. Sutarties neįregistravo. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Jo turtą pagal 1998 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. 1-4002, paveldėjo žmona A. Č.. 2023 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų, pasirašytoje bendrijos pirmininkės B. G., nurodoma, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. Č. su sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaičiusi ir skolų neturi. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P. 2023 m. vasario 14 d. išduoti liudijimai patvirtina, kad A. K. ir E. Č. padavė notarei pareiškimus apie palikimo priėmimą mirus jų motinai A. Č.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 48SK-4025-(14.48.111 E.) buvo suformuotas Žemės sklypas ir patvirtinti Žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geo Planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Iš pareiškėjų pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, galiojusių Sutarties sudarymo metu, 10 punkto antroji pastraipa nustatė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

10. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Sutartis buvo patvirtinta Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., tačiau, nors nebuvo įregistruota Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, jos sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba, atstovaujama vyr. žemėtvarkininkės G. J., siekė parduoti, o A. Č. – nupirkti Žemės sklypą; Žemės sklypas įgijėjo, kuris už įgyjamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo nustatytą kainą, taip pat jo žmonos A. Č. buvo faktiškai ir atvirai valdomas. Pareiškėjos nurodo, kad po A. Č. mirties palikimą priėmė jos dukros (pareiškėjos), kurios visą laiką naudojosi žemės sklypu. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl A. Č. teisinių žinių stokos, klaidingo suvokimo kad pareigą kartu įregistruoti sandorį turėjo Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos valdyba, nors yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau A. Č. veiksmai (neveikimas) nebuvo tyčiniai, todėl nurodytos aplinkybės šios bylos kontekste laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad terminas praleistas dėl A. Č. ar pareiškėjų nesąžiningo elgesio. Byloje nėra duomenų, kad termino registruoti sandorį viešame registre atnaujinimas gali pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo ir jo įpėdinių praradimams. Sutarties įregistravimo termino atnaujinimo galimybė, nustačius svarbias to termino praleidimo priežastis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.

11. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą teigia, kad Sutartyje nurodomas 800 kv. m Žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdomo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 809 kv. m, žemės sklypo ploto, taip pat, kad tenkinus pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą Sutarčiai įregistruoti, pareiškėjos nepasiektų pageidaujamo rezultato, kadangi esant galiojančiam ir nepanaikintam Sprendimui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalės į Žemės sklypą Sutarties ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu įregistruoti mirusio asmens, nurodyto Sutartyje, nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, nurodyti suinteresuoto asmens argumentai ir aplinkybės šiuo konkrečiu neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, nesant ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarties atitikties jos šalių valiai bei sutarties sudarymo metu galiojusiems įstatymų reikalavimams, bylos dėl termino atnaujinimo nagrinėjimo ribas apibrėžia termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys ir jų svarbumą patvirtinančios arba paneigiančios aplinkybės. Šioje byloje teismas nesprendžia klausimų, susijusių su Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, suformavimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Teismo procesiniu sprendimu dėl termino atnaujinimo pareiškėjoms tik pripažįstama teisė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sandorio įregistravimo, o pati registravimo procedūra turės būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka.

12. Atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas terminas Sutarčiai įregistruoti viešame registre praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576‑578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1994 m. gegužės 4 d. Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos ir A. Č. (A. Č.) sudarytą Valstybinės žemės sklypo prikimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., registro Nr. 2893.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė