- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-1000-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05740-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. S. skundu (1 b. l.) kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti turto areštą. Nurodė, kad per paskutiniuosius 12 metų jokie išieškojimo veiksmai dėl Šiaulių miesto VPK 2002-10-30 nutarimo nebuvo atliekami, yra suėjęs senaties terminas, todėl turto areštas naikintinas, pasikeitus teisinėms nuostatoms.
Antstolis A. B. 2014-07-23 Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą (2–3 b. l.) atsisakė patenkinti V. S. skundą ir bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atmetė (19–22 b. l.).
Teismas nurodė, kad nutarimas dėl administracinės baudos išieškojimo iš V. S. pateiktas nepraleidus CPK 606 str. nustatytų terminų, antstolis nuolat periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį (užklausos bankams, VSDFV), jis buvo pakankamai aktyvus, kad tinkamai ir laiku išieškotų iš skolininko V. S. šiam paskirtą baudą. Apeliantas nė karto nėra kreipęsis į antstolį, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia. Teismas padarė išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0041/03/03854 esantis antstolio išsiųstas jam patvarkymas dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui ir informavimui apie turimą turtą, patvirtina, kad pareiškėjas V. S. neabejotinai privalėjo žinoti, kad jam paskirta administracinė bauda, jokių duomenų apie baudos sumokėjimą teismui nepateikė, jokių įmokų baudai padengti nemokėjo. Pareiškėjas susirūpino savo teisių pažeidimu ir baudos nesumokėjimu tik tuomet, kai priverstinai buvo apribotos jo teisės disponuoti turtu (nekilnojamajam turtui uždėtas areštas). Pareiškėjas žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, o ne siekti išvengti baudos mokėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko reguliariai, todėl taikyti senaties terminą vykdymo procese administracinės teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (29–30 b. l.) pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir skundą patenkinti – vykdomąją bylą nutraukti, o turto areštą panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas turi teisę į teisingą teismą, tačiau ši jo teisė buvo akivaizdžiai pažeista. Galutiniai teismo sprendimai turi būti motyvuoti ir aiškūs, tačiau šių reikalavimų teismas nesilaikė.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomą išieškojimą, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Be to, teismas priėmė nutartį, priešingą teismų praktikai ir įstatymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (34 b. l.) antstolis A. B. prašo atmesti pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-25 nutartį palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2002-10-30 Šiaulių VPK KPS Nutarimas, kuriuo pareiškėjui V. S. paskirta 3000 Lt bauda, antstolio A. B. kontorai išsiųstas vykdyti 2003-01-08 (vykd. byla, 1 b. l.). Antstolis užklausė bankus apie pareiškėjo turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką apie turimą nekilnojamąjį turtą, 2003-05-23 išsiuntė AB “Hansa bankas” patvarkymą dėl lėšų arešto, 2003-10-10 Patvarkymu įpareigojo V. S. pristatyti transporto priemonę Jawa, v/n (duomenys neskelbtini) vertės nustatymui, 2005-04-22 areštavo 3/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b., 3–17 b. l.). Gavus duomenis, jog V. S. dirba pas T. B. vykdantį individualią veiklą, vykdomasis raštas buvo išsiųstas į darbovietę (v. b. 46– 48 b. l.). 2005, 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. po kelis kartus per metus tikrinta pareiškėjo turtinė padėtis, užklausta Sodra apie pareiškėjo įsidarbinimą.
Pažymėtina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes matyti, jog antstoliui vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti įstatymo nustatytu laiku, jis buvo vykdomas laikantis įstatymo reikalavimų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas: nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausimus Sodrai dėl pareiškėjo darbovietės, nustatęs, kad pareiškėjas dirba, siuntė Patvarkymą jo darbovietei, užklausimus kredito įstaigoms, areštavo pinigines lėšas ir turtą. Teismas pagrįstai pripažino, jog baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė CPK 644 str. 4 p. įtvirtintos jo, kaip skolininko, pareigos domėtis vykdomosios bylos eiga, nemokėjo jokių įmokų baudai padengti.
Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko nuolat. Nenustatyta dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl taikyti senaties terminą vykdymo procese administracinės teisės pažeidimų byloje nėra pagrindo.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir prieštaraujanti teismų praktikai, laikytini nepagrįstais. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino bylos aplinkybės ir priėmė motyvuotą nutartį. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodantys jų pagrįstumo.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.