Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-502-3384-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-22
Bylos Nr.: N-502-3384-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Kategorijos

50.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N502-3384/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.14 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. spalio 3 d. Radviliškio apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 207⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą dalyvė R. K. 2008 m. rugsėjo 30 d., 14.29 val., pakabino bei po 2008 m. rugsėjo 30 d. pareikšto įspėjimo Nr. S-9 ir 2008 m. spalio 3 d. pareikšto įspėjimo Nr. S-10 nenukabino informacinės iškabos, kurioje, be kandidato pavardės, partijos logotipo, buvo ir tokia informacija: kandidato nuotrauka, reklaminis šūkis, kandidato sąrašo numeris, t. y. agitacinio poveikio informacija, nuo rinkimų kampanijos dalyvės rinkimų štabo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g. 6, Radviliškyje.

Protokole pažymima, jog tokia veika R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 ir 8 dalis.

II.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu R. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą 207⁹ straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 1 300 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 207⁹ straipsnio 3 dalis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5-9 dalis, ir atmetė R. K. atstovo argumentą, jog išorinės politinės reklamos skleidimo tvarka nėra nustatyta įstatymiškai, kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalimi. Nurodė, kad pagrindinis politinės reklamos tikslas – paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose už konkrečią politinę partiją, jos narį ar kandidatą, ir pažymėjo, jog būtent šiuo aspektu politinė reklama skiriasi nuo paprastos informacijos.

Nurodė, jog R. K. rinkimų štabo iškaboje, be jos pavardės, politinės partijos logotipo, buvo patalpinta ir tokia informacija: kandidato nuotrauka, reklaminis šūkis, kandidato sąrašo numeris. Laikėsi pozicijos, kad vertinant kiekvieną iš šių atributų atskirai, jie laikytini informacinio pobūdžio. Atkreipė dėmesį į tai, jog turi būti vertinamas bendras iškabos estetinis vaizdas: joje naudojamas stambus užrašų šriftas, išskirtiniu, pastorintu šriftu užrašytas kandidatės vardas ir pavardė, o užrašas „rinkimų štabas“ – 2-3 kartus plonesniu šriftu, užrašai yra spalvotame, ryškiame, iš pastato išsiskiriančiame fone, kandidatės nuotrauka yra santykinai didelio formato, per visą iškabos aukštį, įkomponuota jos pradžioje, po užrašu „R. K. rinkimų štabas“ dar didesniu šriftu ryškiame fone yra nurodytas kandidatės numeris sąraše, o šalia užrašas „Mano vertybės: DIEVAS, ŽEMĖ, ŽMOGUS“.

Laikėsi nuomonės, kad tokia informacija vertintina kaip kvietimas rinkėjams susidomėti šiuo konkrečiu kandidatu, o ne jo rinkimų štabu, pasirinkti jį ir už jį balsuoti.

Atmetė R. K. atstovo argumentą, jog rinkimų štabo vieta buvo pasirinkta siekiant geriau informuoti žmones, ypač iš kitų rajonų, apie jo vietą. Atkreipė dėmesį į tai, kad rinkimų štabo vieta yra priešpaskutinėje gatvėje nuo pagrindinio kelio Panevėžys-Šiauliai, be to, privažiavimas prie rinkimų štabo ir įėjimas į jį yra kitoje pusėje. Be to, rinkimų štabo iškaba buvo pakabinta dažnai žmonių lankomoje gatvės pusėje.

Vertino, jog visa tai atitinka reklamos sąvoką. Laikėsi nuomonės, kad informacinio pobūdžio rinkimų štabo iškaba turėtų būti trumpa ir aiški, pavyzdžiui, užrašas „R. K. rinkimų štabas“. Sutiko su teiginiu, kad įstatymas nereglamentuoja, kaip turi atrodyti rinkimų štabo iškaba. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2008 m. rugsėjo 24 d. parengtos rekomendacijos „Dėl išorinės politinės reklamos“ yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vertino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasirinkdamas rinkimų štabo iškabos dizainą, turėjo elgtis apdairiai. Be to, buvo ignoruojami apygardos rinkimų komisijos raginimai rinkimų štabo iškabą nukabinti. Atmetė argumentą, jog šis atvejis turėjo būti nagrinėjamas VRK, kadangi ši institucija nėra įgaliota nagrinėti administracinių bylų dėl ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 224 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Laikėsi pozicijos, kad R. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog administracinis teisės pažeidimas truko neilgai, ir į tai, kad R. K. dirba.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti arba panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir bylą perduoti spręsti įgaliotai institucijai – VRK, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neskleidė išorinės politinės reklamos, ką patvirtina ir pati iškaba, kurioje aiškiai parašyta „R. K. rinkimų štabas”. Nukreipia į Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PPPKFFKĮ) 2 straipsnio 10 dalį ir vertina, kad rinkimų štabo iškaba neatitinka minėtoje nuostatoje numatyto reikalavimo, kad informacija viešai būtų skleidžiama už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka. Teigia, kad kandidatės nuotrauka rinkimų štabo iškaboje buvo patalpinta dėl to, kad būtų išvengta painiavos dėl vienodų kandidatų vardų ir pavardžių. Be to, pati savaime ji nelaikytina išorine politine reklama. Tas pats pasakytina ir apie kandidatės numerį kandidatų sąraše ir kandidatų sąrašo numerį. Mano, kad užrašas „Mano vertybės: DIEVAS, ŽEMĖ, ŽMOGUS” savyje taip pat neturi jokių agitacinių elementų, nes jis tik informuoja apie kandidatės vertybinę orientaciją. Atkreipia dėmesį į tai, jog Protokole rinkimų štabo iškaba taip pat buvo įvardinta kaip informacinė. Akcentuoja, kad jokie teisės aktai nenumato draudimo įrengti rinkimų štabo iškabą, be to, nėra nustatyta jokio teisinio reguliavimo, kuris numatytų reikalavimus rinkimų štabo iškabai, t. y. nenumatyta, kad ji negali būti ryški, spalvota ir pan. Teigia, kad rinkimų štabo žymėjimas yra paliktas paties kandidato nuožiūrai. Taigi R. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Remiasi Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir laikosi pozicijos, kad ginčams, susijusiems su rinkimų agitacija, inter alia rinkimų štabų iškabų pripažinimu išorine politine reklama, nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. juos pirmiausia turi spręsti VRK, o ne teismai.

Žemesnės instancijos teismas

Nukreipia į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A-11-212-119/08 ir laikosi pozicijos, kad analogiškai turėtų būti sprendžiamas ir nagrinėjamas atvejis. Nurodo, kad VRK minėto nutarimo apeliacine tvarka neskundė, kas reiškia, kad ji sutiko su teismo nuomone dėl rinkimų štabo iškabos nelaikymo išorine politine reklama.

Mano, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punktas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, nes jame nustatytas neproporcingas ribojimas.

Atsiliepimas

VRK atsiliepime į R. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime VRK teigia, kad R. K. rinkimų štabo iškaba neabejotinai laikytina politine reklama, kadangi joje buvo nurodyta politinės partijos keliamų kandidatų sąrašo numeris, kandidatės nuotrauka, reklaminis šūkis, kuriais būtent ir siekiama paveikti rinkėjų apsisprendimą balsuojant rinkimuose už konkretų kandidatą ar politinę partiją. Laikosi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad už minėtą rinkimų štabo iškabą nebuvo mokamas joks atlygis ar ji nebuvo įforminta kaip auka, teisinės reikšmės R. K. veikos kvalifikavimui neturi, nes tai tėra procedūrinių dalykų nesilaikymas. Atkreipia dėmesį į tai, jog apygardos rinkimų komisija du kartus kreipėsi į R. K., idant jinai laikytųsi Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų ir nukabintų draudžiamą politinę reklamą. Pabrėžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A-11-212-119/08 buvo apskųstas apeliacine tvarka, taigi jis yra neįsiteisėjęs ir juo remtis negalima. Nurodo, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 10 dalis ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato bendrą VRK kompetenciją sprendžiant ginčus dėl rinkimų agitacijos, pavyzdžiui, VRK, gavusi skundą dėl galimai neteisėtų apygardos rinkimų komisijos veiksmų, reikalaujant pašalinti draudžiamą politinę reklamą, jį išnagrinėtų. Nemano, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punktas prieštarauja Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt, o politinės kampanijos dalyviui ar politinės partijos, kuri yra politinės kampanijos dalyvė, pirmininkui – nuo 1 000 iki 5 000 Lt.

Apeliantė laikosi nuomonės, kad jos rinkimų štabo iškalboje nėra informacijos, kuri PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme laikytina politine reklama, ir nesutinka, jog savo veika padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalyje, nors ir neneigia, kad rinkimų štabo iškaba buvo užsakyta, pagaminta ir pakabinta jos iniciatyva.

Protokole nurodoma, kad R. K. pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 ir 8 dalis.

Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje; išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė reklama; išorine politine reklama laikoma taip pat politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse; išorinės politinės reklamos vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė; išorinė politinė reklama gaminama ir skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, vietas, kuriose gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų dienos; jeigu išorinei politinei reklamai skleisti reikalingi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti arba pagal kitus įstatymus būtini sutikimai ar suderinimai, jų nuorašai pateikiami kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu; jeigu stendai, skydai ar teikiamos vietos išorinei politinei reklamai netinkamos arba netinkamai įrengtos, apygardos rinkimų komisija pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos būtų tinkamai įrengtos; kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje visiems kandidatų sąrašams ir tos vienmandatės rinkimų apygardos kandidatams (partijos išdėstomos pagal sąrašų numerius, o kandidatai – pagal abėcėlę) skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas; šis plotas kiekvienam turi būti ne didesnis kaip A2 formato; išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai ar šių įgalioti asmenys jiems skirtuose reklamos plotuose; jeigu išorinė politinė reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.

Iš pirmiau pacituoto teisinio reguliavimo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veika galėjo pažeisti tik Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalies nuostatas, jog išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai ar šių įgalioti asmenys jiems skirtuose reklamos plotuose ir jog šis plotas kiekvienam turi būti ne didesnis kaip A2 formato, nes Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies ir kitos 8 dalies dalies nuostatos reguliuoja visai kitus santykius.

Pažymėtina, jog Seimo rinkimų įstatymas neapibrėžia, kas yra laikoma politine reklama. Tai padaryta PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią, politine reklama laikytina valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kas laikytina išorine politine reklama, – tai išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė reklama, be kita ko, tokia laikoma ir politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Kas yra išorinės reklamos priemonės, nei Seimo rinkimų įstatymas, nei PPPKFFKĮ neapibrėžia, tai padaryta Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, tačiau šis teisės aktas nereguliuoja politinės reklamos (inter alia išorinės politinės reklamos) (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 6 dalis), todėl juo galima remtis tik orientaciniais tikslais. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis išorinės reklamos pateikimo priemonėms priskiria įvairias specialias (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytas (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemones. Taigi politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo iškaba gali būti laikoma išorinės politinės reklamos priemone.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Seimo rinkimų įstatyme (51 straipsnyje) nustatyti specialieji reikalavimai išorinei politinei reklamai taikomi tik rinkimų agitacijos kampanijos metu. 2008 m. Seimo rinkimų agitacijos kampanija prasidėjo 2008 m. rugsėjo 12 d. (VRK 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 115 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2008 m. Seimo rinkimuose, paskelbimo”, 2008 m. rugsėjo 12 d. paskelbtas „Valstybės žinių” Nr. 105). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

Pabrėžtina, jog neįvertinus, ar Protokole kaip politinė reklama įvardinta informacija iš tiesų tokia laikytina, negalima spręsti dėl jos priskyrimo išorinei politinei reklamai, juo labiau dėl to, ar ji buvo skleidžiama laikantis atitinkamų Seimo rinkimų įstatymo nuostatų.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teisės aktai nenustato jokių specialių reikalavimų vietai, kurią konkreti politinė partija ar kandidatas laiko savo rinkimų štabu. Tačiau tai, kad politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui (stacionariam, mobiliam ar laikinam) nėra numatyti jokie specifiniai reikalavimai, teisėjų kolegijos nuomone, nereiškia ir negali reikšti, jog jam netaikomi apskritai jokie reikalavimai. Pabrėžtina, jog, nesant nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikytinų politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui, be jokių išimčių turi būti laikomasi bendrųjų reikalavimų, užtikrinančių sąžiningos politinės kampanijos dalyvių konkurencijos ir atitinkamai sąžiningų rinkimų principų realizavimą, o tai neatsiejamai susiję su politinės reklamos sklaida politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo išorėje. Todėl ant politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo, nepriklausomai nuo to, kur jis yra įkurtas, gali būti skelbiama tik būtina informacija, t. y. informacija, leidžianti atitinkamą objektą identifikuoti kaip konkrečios politinės partijos ar konkretaus kandidato rinkimų štabą.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 4), R. K. rinkimų štabo iškaboje nurodomas politinės partijos logotipas, politinės partijos pavadinimas, jos daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numeris, kandidatės į Seimo narius R. K. nuotrauka, jos numeris politinės partijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąraše, užrašas „R. K. rinkimų štabas” bei užrašas „Mano vertybės: DIEVAS, ŽEMĖ, ŽMOGUS”. Be kita ko, minėta iškaba yra didelio formato, spalvota, ryški. Taip pat, kaip matyti iš šių nuotraukų, ji buvo pakabinta ne prie įėjimo į R. K. rinkimų štabą.

Pabrėžtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ne tik skleidžiamos informacijos turinys, bet ir tai, kaip ji yra skleidžiama (informacijos pateikimo forma ir priemonės).

Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad tokia informacija, kokia yra nurodoma R. K. rinkimų štabo iškaboje, yra perteklinė, idant būtų pasiektas pirmiau nurodytas tikslas: tam iš esmės užtenka atitinkamos politinės partijos pavadimo ir/ar logotipo ar konkretaus kandidato vardo ir pavardės ir pirmiau nurodytų politinės partijos duomenų tais atvejais, kai jis nori pabrėžti savo priklausomybę tam tikrai politinei partijai ir/ar kandidatu yra keliamas jos iniciatyva. Vertintina, kad Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numerio bei kandidatės numerio jame nurodymas rinkimų štabo iškaboje nelaikytinas būtina informacija, skelbtina politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo prieigose. Kad ir dėl tos priežasties, jog politinės partijos keliamo kandidatų sąrašo numerio paskelbimas ir Seimo rinkimų agitacijos kampanijos pradžia, pagal Seimo rinkimų įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, sutampa, o politinė kampanija, kuriai organizuoti bei vykdyti ir reikalingas rinkimų štabas, prasideda daug anksčiau (PPPKFFKĮ 2 straipsnio 15 dalis). Be to, tokia informacija akivaizdžiai siekiama PPPKFFKĮ 2 dalies 10 dalyje nurodyto tikslo paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, kadangi jokiam kitam tikslui įgyvendinti tokia informacija nėra reikalinga. Užrašas „Mano vertybės: DIEVAS, ŽEMĖ, ŽMOGUS” neabejotinai laikytinas politine reklama, netgi rinkiminiu šūkiu: atskleisdamas kandidatės vertybinę orientaciją, jis formuoja teigiamą jos įvaizdį, o tai reiškia, kad propaguoja kandidatę į Seimo narius R. K.. Nors nuotrauka savaime, kaip pagrįstai teigia apeliantė, nelaikytina politine reklama, bendrame kontekste ji gali būti laikoma politinės reklamos elementu. Būtent taip yra ir nagrinėjamu atveju, nes jos įkomponavimas į rinkimų štabo iškabą padeda pritraukti daugiau praeivių dėmesio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. rinkimų štabo iškaba yra išorinė politinė reklama. Tačiau, idant būtų galima konstatuoti, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalyje, būtina nustatyti, jog minėta išorinė politinė reklama buvo skleidžiama nesilaikant nustatytos tvarkos.

Kaip jau buvo minėta, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalyje inter alia numatyta, kad išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai ar šių įgalioti asmenys jiems skirtuose reklamos plotuose. Joje yra suformuluotas netiesioginis draudimas skelbti išorinę politinę reklamą tose vietose, kurios tam nėra skirtos, t. y. rinkimų apygardų komisijų nepatvirtintose vietose. Analogišką draudimą, tik jau tiesiogiai, įtvirtina Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punktas. Ši nuostata nėra minima Protokole, tačiau tai nelaikytina esminiu jo trūkumu (ATPK 260 straipsnis), kadangi atitinkamam administraciniam teisės pažeidimui konstatuoti užtenka ir pirmiau pacituotos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimo, kuris per se reiškia ir Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punkto pažeidimą.

Į bylą nebuvo pateiktas Radviliškio apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos patvirtintas vietų, kuriose gali būti skelbiama išorinė politinė reklama prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiui, sąrašas, todėl nustatyti, ar iš tiesų R. K. rinkimų štabo iškaba buvo pakabinta vietoje, nepatenkančioje į tokį sąrašą, nėra galimybės. Tačiau, netgi ir tuo atveju, jeigu minėta vieta būtų buvus įtraukta į tokį sąrašą, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, R. K. rinkimų štabo iškabos dydis neatitinka Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalyje jam keliamų formato reikalavimų – jis yra akivaizdžiai didesnis nei A2 formato. Atsižvelgus į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju kompetencija priimti atitinkamą sprendimą yra suteikta VRK, nes nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne administracinis ginčas, o administracinės atsakomybės taikymo klausimas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su VRK argumentu, kad remtis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-11-212-119/08 nėra pagrindo, kadangi VRK dėl šio nutarimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo priimtas (LITEKO sistemos duomenys). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad minėta rinkimų štabo iškaba buvo užsakyta anksčiau, nei kad prasidėjo rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpis, R. K. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalis 7 punktu buvo papildyta dar 2008 m. balandžio 15 d. (įsigaliojo 2008 m. balandžio 30 d.), taigi šis draudimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo netikėtas. Be to, nagrinėjamu atveju taikytinos redakcijos 51 straipsnio 8 dalimi, inter alia netiesiogiai nustatančia tokį patį draudimą kaip ir Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punktas, Seimo rinkimų įstatymas buvo papildytas dar 2005 m. lapkričio 17 d. (įsigaliojo 2005 m. gruodžio 8 d.). Kartu pažymėtina, kad analogiškai vertintina ir aplinkybė dėl mokėjimo už išorinės politinės reklamos skleidimą.

Teisėjų kolegija vertina, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 7 punkto atitikties Konstitucijai ištyrimo nėra pagrindo, kadangi Konstitucijos 25 straipsnyje garantuojama įsitikinimų laisvė nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalis) ir nagrinėjamu atveju taikomas ribojimas yra pateisinamas dėl kitų ne mažiau svarbių vertybių (pavyzdžiui, sąžiningų rinkimų principo realizavimas) apsaugos (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadą).

Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, jog R. K. netgi po rinkimų apygardos komisijos raginimų nukabinti rinkimų štabo iškabą (Radviliškio apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos 2008 m. saplio 1 d. raštas Nr. S-9 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 50 ir 51 str. nustatytų sąlygų bei tvarkos pažeidimų” (b. l. 6), Radviliškio apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos 2008 m. spalio 3 d. raštas Nr. S-10 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 50 ir 51 str. nustatytų sąlygų bei tvarkos pažeidimų” (b. l. 7)), nes jos eksponavimas pažeidžia atitinkamas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, to nepadarė.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog R. K. nagrinėjamu atveju yra specialusis subjektas, t. y. politinės kampanijos dalyvis (PPPKFFKĮ 2 straipsnio 11 dalis), todėl jai, pagal ATPK 207⁹ straipsnio 3 dalį, skirtinos baudos ribos yra nuo 1 000 iki 5 000 Lt. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. administracinę nuobaudą, į tai neatsižvelgė, tačiau vien todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo, kadangi R. K. buvo paskirta bauda, patenkanti į pirmiau minėtas skirtinos baudos ribas.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė