- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- eI3-3554-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01637-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. T., S. T.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. T. ir S. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020-04-10 sprendimą Nr.1SS-773-(7.5) „Dėl gauto skundo“; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2020-02-06 sprendimą Nr.49SJ-32-(14.49.18) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016-03-08 sprendimo Nr.49S-30 įvykdymo sustabdymo“; 3) įpareigoti NŽT pareiškėjų 2019-12-10 prašymą išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodoma, jog NŽT ir NŽT skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl prašo teismo juos panaikinti. Pažymi, jog pareiškėjai yra mirusios pretendentės A. T. įpėdiniai. Paaiškina, kad A. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės F. Z. buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę. NŽT priėmė 2016-03-08 sprendimą Nr.49S-30, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises pretendentei į 1,3565 ha žemės, už šį žemės plotą atlyginant pinigai bei nurodė, kad į likusį 0,12 ha žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, tačiau sprendimas nėra realizuotas, piniginė kompensacija neišmokėta, t.y. atkūrimo procedūra neužbaigta.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-07-04 raštu informavo pareiškėjus, kad 2017-12-22 skyriuje buvo gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-06-29 įsakymu Nr.A30-1907 suprojektuoto natūra grąžintino 0,4891 ha ploto žemės sklypo dokumentacija bei, kad sklypas nustatyta tvarka bus grąžintas pretendentams, turintiems nuosavybės teisių atkūrimą į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę. Pareiškėjai pateikė 2019-12-10 prašymą, kuriuo prašė vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą procedūras ir iki nuosavybės teisių atkūrimo sustabdyti pinigų išmokėjimą pagal sprendimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti prašymą, o skundą išnagrinėjusi NŽT nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimų ir administracine tvarka pakeisti sprendimo dėl atkūrimo.
Skunde pažymima, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies (buvusi 6 dalis, anksčiau 5 dalis) nuostatomis, nėra teisiškai reikšminga, ar pretendentė buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo „natūra“, ar ne iki Atkūrimo įstatymu nustatyto termino (2003-04-01), kadangi atsiradus galimybei žemę grąžinti natūra, įstatymas numato teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę), ir prašyti, kad šis turtas (žemė) būtų grąžinta natūra. Iš NŽT sprendimo matyti, kad juo nepalaikoma skyriaus nuomonė dėl to, kad pretendentė nebuvo išreiškusi valios dėl žemės grąžinimo natūra per Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą (iki 2003-04-01).
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje (buvusioje 6 dalyje, dar anksčiau buvusioje 5 dalyje) įtvirtintą reglamentavimą konstatavo, jog ši nuostata leidžia atsižvelgti į įvykusius pakyčius sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimuose paminėtoje LVAT nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2132-415/2019, NŽT pažymėjo, kad sprendimas dėl atkūrimo 2016 m. buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-02 raštą, kuriuo NŽT skyrius buvo informuotas, jos likusi buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės dalis priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisių atkūrimas natūra šioje teritorijoje negalimas. Tačiau po šio rašto paaiškėjo, kad situacija yra pasikeitusi ir kaime yra natūra grąžintinos žemės. Šiuo metu skyrius siekia įvykdyti nuo 2016 m. nerealizuotą sprendimą ir atsisako pakeisti jį remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, pinigai (piniginė kompensacija) bus išmokami už laisvą ir natūra grąžintiną žemę. Tokios kompensacijos mokėjimas pažeidžia pretendentės teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises į jai priklausančią žemę natūra, taip pat lygiateisiškumo principą. Šiuo atveju situacija buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje pasikeitė – nuosavybės teisių atkūrimui natūra yra suformuotas sklypas (tai nurodyta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-07-04 rašte), todėl priimtas sprendimas dėl atkūrimo nėra kliūtis NŽT administracine tvarka pakeisti neįvykdytą sprendimą dėl atkūrimo ir atkurti nuosavybės teises natūra į sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3³ punkte yra numatyta galimybė pakeisti priimtus, bet dar neįvykdytus sprendimus dėl nuosavybės teisių į mieto žemę atkūrimo.
Pareiškėjų manymu NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimuose nepagrįstai vertinama, jog įvykęs teisminis procesas, kurio metu buvo sprendžiama dėl atkūrimo sprendimo panaikinimo, sudaro pagrindą nesvarstyti galimybės atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjų 2019-12-10 prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės dėl kurių sprendimas dėl atkūrimo turi būti pakeistas nebuvo įvertintos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Teismai sprendė, kad aktualioje Atkūrimo įstatymo redakcijoje nenustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant vertybiniais popieriais, todėl pripažino, kad priimant sprendimą dėl atkūrimo ir nesant natūra grąžintinos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, buvo pagrįstai pritaikytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos. Minėtose bylose teismai nesprendė klausimo dėl atkūrimo sprendimo pakeitimo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies (buvusios 6 dalies, anksčiau 5 dalies) nuostatas, numatančias galimybę atkurti nuosavybės teises natūra, atsižvelgti į įvykusius pokyčius buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų inicijuojamas klausimas dėl sprendimo dėl atkūrimo pakeitimo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalį yra tapatus klausimui, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, ir teismams nepanaikinus sprendimo dėl atkūrimo, jo pakeitimas negali būti svarstomas.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalį atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, tačiau atitinkamu sprendimu nebepriskirtina valstybės išperkamam turtui, yra galimybė tik tuo atveju, jeigu nepriimtas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.
Nagrinėjamu atveju, NŽT 2016-03-08 sprendimu Nr.49S-30 A. T. atkurtos nuosavybės teisės už 1,3565 ha žemės atlyginant pinigais. Todėl pareiškėjų argumentai, kad įstatymas numato teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės ir prašyti, kad šis nekilnojamais turtas būtų gražintas natūra, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 daliai, kuriuo nurodyta išlyga – jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.
Pareiškėjų atstovas 2019-07-04 raštu buvo informuotas apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-06-29 įsakymu Nr.A30-1907 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose suprojektuotą 0,4891 ha ploto žemės sklypą, kuris vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis bus grąžintas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2016-03-08 sprendimu Nr.49S-30 A. T. nuosavybės teisės į 1,3565 ha žemės plotą buvo atkurtos atlyginant pinigais, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,12 ha, taigi A. T. tenkanti dalis atkurti žemės dalis minėtu įsakymu suprojektuotame 0,4891 ha ploto žemės sklype, bus skaičiuojama nuo likusios neatkurtos žemės dalies, t.y. 0,12 ha žemės ploto.
Klausimas dėl NŽT 2016-03-08 sprendimo Nr.49S-30 panaikinimo buvo išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-05-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-2132-415/2019 pareiškėjų skundą ir apeliacinį skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje priimant ginčijamą sprendimą buvo laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai, žemės, kurioje galėtų būti projektuojami gražinti natūra skirti žemės sklypai.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-07-04 raštu, tiek NŽT, vadovaudamiesi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, informavo pareiškėjų atstovą apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-06-29 įsakymu Nr.A30-1907 suprojektuotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas, bus grąžintas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais nebuvo patenkinti pareiškėjų prašymas ir skundas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2019-12-10 prašymą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T. 2000-06-22 pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises, kuriame kaip pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nurodė - naujas žemės sklypas. 2003-03-26 prašymu ji pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nurodydama, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusį negrąžintą žemės plotą – vertybinių popierių.
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-11-21 pažymos A. T. turi nuosavybės teisę į 1,57 ha žemės buvusiame Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra A. T. įpėdiniai.
Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3889 A. T. nuosavybės teisės atkurtos į 0,0442 ha žemės, esančios 1,8668 ha ploto žemės sklype Nr. 1, dalį, 0,0118 žemės, esančios 0,5000 ha ploto žemės sklype Nr. 2, dalį, 0,0275 ha žemės, esančios 1,1630 ha ploto žemės sklype Nr. 3, dalį buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, grąžinant juos natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 sprendimu Nr. 2.4-01-4435 nuosavybės teisės atkurtos į 0,0100 ha žemės, esančios 0,4796 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, grąžinant natūra. NŽT 2016-03-08 sprendimu Nr.49S-30 nuosavybės teisės atkurtos į 1,3565 ha žemės dalį, atlyginant pinigais. Šio Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad į 0,1200 ha žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.
Pagal 2003-03-26 prašymu išreikštą valią A. T. yra įrašyta į Piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę 812 numeriu, patvirtintą Vilniaus miesto vedėjo 2020-05-14 įsakymu Nr.49VĮ-10-91-(14.49.2E).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017-12-21 raštu Nr.A51-90427/17(2.14.2.12) perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-06-29 įsakymą Nr.A30-1907, kuriuo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose buvo suprojektuotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas. Apie šį įsakymą pareiškėjų atstovas buvo informuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019-07-04 raštu Nr.49SF-1360-(14.49.104).
Pareiškėjai 2019-12-10 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydami vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą procedūras buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams ir iki nuosavybės teisių atkūrimo sustabdyti pinigų išmokėjimą pagal 2016-03-08 sprendimą.
NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamu 2020-02-06 raštu Nr.49SJ-32-(14.49.18.) pareiškėjus informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal A. T. 2003-03-26 prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą atlyginti vertybiniais popieriais nebuvo galimybių, į tai, kad minėta pilietė valios dėl žemės grąžinimo natūra neišreiškė, taip pat įvertindami tai, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais jau išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, skyrius neturi teisinio pagrindo stabdyti NŽT 2016-03-08 sprendimo Nr.49S-30 procedūrų.
Nesutikdami su šiuo raštu pareiškėjai skundu kreipėsi į NŽT, kuri išnagrinėjusi pareiškėjų skundą 2020-04-10 rašte Nr.1SS-773-(7.5.) nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir administracine tvarka pakeisti (panaikinti) NŽT 2016-03-08 sprendimo Nr.49S-30, kuriuo A. T. nuosavybės teisės atkurtos į 1,3565 ha žemės dalį, atlyginant pinigais. Taip pat rašte pažymėta, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-07-04 raštu Nr.49SF-1360-(14.49.104) informavo apie 2017-06-29 įsakymu Nr.A30-1907 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose buvo suprojektuotą 0,4891 ha ploto žemės sklypą, kuris nustatyta tvarka bus grąžintas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pažymėtina, jog vienas iš esminių kilusio ginčo aspektų yra pareiškėjų siekis, kad, esant priimtam, bet neįvykdytam 2016-03-08 sprendimui Nr.49S-30 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,3565 ha žemės dalį, atlyginant pinigais, taip pat pareiškėjų prašymui pakeisti atkūrimo būdą priimto sprendimo vykdymas turėjo būti sustabdytas, o nuosavybės teisės pareiškėjams atkuriamos nustatyta tvarka grąžinant 2017-06-29 įsakymu Nr.A30-1907 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose suprojektuotą 0,4891 ha ploto žemės sklypą.
Ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo (2018-11-08 įstatymo Nr.XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01) 21 straipsnio 8 dalis nustato, kad įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.
Taigi, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjai, šis reglamentavimas leidžia atsižvelgti į pokyčius sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau ši įstatymo nuostata nėra absoliuti. Kaip matyti iš šioje įstatymo dalyje nustatyto reguliavimo atsiradus galimybei žemę grąžinti natūra, įstatymas numato teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau tik tuo atveju, jeigu nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.
Tik nesant priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių į turtą atkūrimo pilietis per 3 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas institucijai. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas, piliečių prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio nekilnojamas turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir nebuvo grąžintas natūra, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT 2016-03-08 sprendimu Nr.49S-30, A. T. nuosavybės teisės atkurtos į 1,3565 ha žemės dalį, atlyginant pinigais. Likęs neatkurtas žemės plotas – 0,12 ha. Be to, atsakovo rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad A. T. (duomenys neskelbtini) numeriu yra įrašyta į Piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, patvirtintą Vilniaus miesto vedėjo 2020-05-14 įsakymu Nr.49VĮ-10-91-(14.49.2E).
Taigi, piliečiai pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatas turi teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Pažymėtina, jog pareiškėjai ginčijo NŽT 2016-03-08 sprendimą Nr.49S-30 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,3565 ha žemės dalį, atlyginant pinigais, teigdami, kad NŽT savo nuožiūra prieš jų valią parinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdą į 1,3565 ha žemės. Šis ginčas buvo išnagrinėtas buvo išnagrinėtas priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-05-16 sprendimą administracinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2132-415/2019, kuriomis pareiškėjų skundas ir apeliacinis skundas buvo atmestas. Pažymėtina, kad 2018-05-16 sprendime teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje priimant ginčijamą sprendimą buvo laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai, žemės, kurioje galėtų būti projektuojami gražinti natūra skirti žemės sklypai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad NŽT 2016-03-08 sprendimas Nr.49S-30 dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas, buvo patikrintas teismine tvarka ir yra galiojantis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog 2019-07-04 raštu Nr.49FS-1360-(14.49.104) NŽT Vilniaus miesto skyrius įvykdė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatytą įpareigojimą informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Šiame rašte nurodyta, jog minėtas žemės sklypas nustatyta tvarka bus grąžintas pretendentams turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Apibendrinant, remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu bei įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-02-06 sprendimą Nr.49SJ-32-(14.49.18) ir NŽT 2020-04-10 sprendimą Nr.1SS-773-(7.5) nebuvo padaryta. NŽT tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų atstovo 2019-2019-12-10 prašymą ir 2019-03-02 skundą, pateikė argumentuotus ir teisės aktais pagrįstus sprendimus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad NŽT skyrius ir NŽT priimdami skundžiamus sprendimus būtų viršiję jiem suteiktus įgaliojimus, ar būtų padarę esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius savarankišką pagrindą skundžiamam sprendimui panaikinti. Netekinus pareiškėjų prašymo dėl sprendimų panaikinimo, taip pat nėra tenkinamas ir išvestinis prašymas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjų 2019-12-10 prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų remiantis pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl šioje byloje jie neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.