Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje, išnagrinėjusi įtariamojo D. P. (D. P. ) gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria įtariamajam D. P. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. yra įtariamas trijų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

D. P. įtariamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 3 lankstinukus narkotinės medžiagos - heroino, kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. vasario 9 d., po ko, tą pačią dieną apie 22.10 val., laiptinėje už 50 Lt pardavė J. G. minėtą kiekį narkotinės medžiagos - heroino.

Taip pat D. P. įtariamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 2 lankstinukus narkotinės medžiagos - heroino, kurį laikė prie savęs iki 2012 m. sausio 10 d., 11.20 val., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie sulaikymo metu rankoje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos - heroino.

Taip pat D. P. įtariamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš kito asmens įgijo ne mažiau kaip 0,100 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,021 g narkotinės medžiagos - heroino, kuriuos neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, gabeno į butą esantį (duomenys neskelbtini), ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 08.00 val., nurodytame bute, kol 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 08.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė P. S. 0,021 g narkotinės medžiagos - heroino.

Įtariamasis D. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. vasario 10 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. balandžio 10 d. nutartimi D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teigiama, kad vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Įtariamojo gynėja prašo atsižvelgti į tai, jog D. P. savo kaltę iš dalies pripažįsta, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, augina du nepilnamečius vaikus, be to, įtariamasis turi sveikatos problemų.

Įtariamojo gynėja teigia, kad ankstesni teistumai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, ikiteisminis tyrimas nelaikytinas ypač sudėtingu bei didelės apimties. Įtariamojo gynėja tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas trunka ilgai ne dėl D. P. kaltės, o dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl BPK numatytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. P. gynėjos skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria įtariamajam D. P. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, atitinka Lietuvos Respublikos BK 119 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatas.

Įtariamojo gynėja skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytų faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių duomenų detaliau neaptaria. Skundą nagrinėjantis teismas tik konstatuoja, kad iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, jog joje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

D. P. yra įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, visos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, D. P. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtariamasis nėra vedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šios aplinkybės rodo, silpnus jo socialinius ryšius. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog taikyti suėmimą D. P. yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Aplinkybės, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, du nepilnamečius vaikus, nepaneigia tikimybės, kad jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų.

Kaip jau buvo minėta, D. P. yra įtariamas trijų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu. Be to, jis anksčiau teistas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikaltimų darymas galimai buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Visos šios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. D. P. suėmimas pagrįstai taikomas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl trijų sunkių nusikaltimų padarymo, įtarimai šioje byloje pareikšti penkiems asmenims, iki šiol ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aktyviai, t. y. buvo atliekamos kratos, apklausiami proceso dalyviai, paskirtos užduotys specialistams bei atlikti kiti procesiniai veiksmai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byla laikytina sudėtinga bei didelės apimties.

Nekyla jokių abejonių, kad ikiteisminio tyrimo trukmė priklauso ne vien tik nuo įtariamojo veiksmų. Visgi teigti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas vangiai, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog bylos apimtis ir sudėtingumas yra tik papildoma sąlyga suėmimo taikymui virš šešių mėnesių, tačiau ši sąlyga nėra tiesiogiai susijusi su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindų konstatavimu. Konstatavus minėtos sąlygos egzistavimą (kartu su kitomis BPK numatytomis suėmimo taikymo sąlygomis) yra vertinama ar egzistuoja suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindai. Būtent vertinant ar konkrečiu atveju egzistuoja suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje, yra analizuojami faktai, apibūdinantys įtariamąjį bei jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kurie ir leidžia teismui nuspręsti dėl suėmimo taikymo konkrečiu atveju būtinumo. Bylos sudėtingumas bei apimtis yra tik būtina sąlyga tokiam vertinimui atlikti, ji nėra susijusi su paties įtariamojo veiksmais ikiteisminio tyrimo metu ir nėra laikoma suėmimo taikymo pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir punktuose, numatytus suėmimo taikymo pagrindus, tuo pačiu konstatavo ir tai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima pasiekti. Todėl nepagrįstas įtariamojo gynėjos skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės įtariamajam skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones ir tokiu būdu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, mano, kad parinkus D. P. kitą švelnesnę kardomąją priemonę, šioje byloje nebus pasiekti tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje (BPK 122 straipsnis 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo D. P. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.