Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-878-491-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1A-878-491-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus (pirm.), Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
S. V., ir A
Nukentėjusysis
M. V.
Advokatai
Dovilė Baniulė
Baudžiamoji byla 1 A – 878 – 491 / 2014Proceso Nr. 1-54-1-00482-2012-0Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant :prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjai advokatei Dovilei Baniulei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 6 mėnesių.

Iš A. S. ir S. V. priteista :

- nukentėjusiajai M. V. – 1640 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- AB „ (duomenys neskelbtini) “ – 229 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. V. nuteistas už tai, kad :

1) 2013-10-08 apie 19 – 20 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., turėdamas tikslą pagrobti M. V. turtą, pasikėsino įsibrauti į jos gyvenamąjį namą ir plėšimo būdu užvaldyti jos turtą – pinigus, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes sutrukdė nukentėjusioji M. V. išeidama į lauką;

2) 2013-10-09 apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užsidėję kaukes, atsineštais pagaliais išdauždami M. V. gyvenamojo namo trijų kambarių langų stiklus, pro langą įsibrovė į jos gyvenamąjį namą, kur reikalaudami atiduoti pinigus panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t.y. pargriovė ją ant grindų, grasino papjauti ir pakarti, užlaužė M. V. už nugaros rankas, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis ir nežymiai sutrikdydami jos sveikatą, pagrobė jos turtą – prožektorių 20 litų vertės, 8000 litų, bei sudaužė šešis langų stiklus bendros 200 litų vertės, tuo bendrai padarydami nukentėjusiajai M. V. 8220 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę taikant BK 62 str. nuostatas, t. y. atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, jog supranta, kad jo pasikėsintos padaryti ir padarytos nusikalstamos veikos yra sunkūs nusikaltimai, už kurias įstatymų leidėjas numatė griežtas laisvės atėmimo bausmes ir kad tokiu atveju nėra galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas (bausmės vykdymo atidėjimas). Tačiau apeliantas tvirtina iškart padaręs rimtas išvadas ir neketinantis ateityje nusikalsti. Jau per pirmąją apklausą jis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus, parodė, kur yra paslėpti nusikaltimo padarymo įrankiai, kas padėjo greičiau ir operatyviau išsiaiškinti nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kartu pabrėžia, jog neginčija nusikaltimu padarytos turtinės žalos bei jos dydžio, o iki pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme jis nukentėjusiajai M. V. atlygino pusę padarytos žalos. Be to, po nuosprendžio paskelbimo draudimo kompanijai jis atlygino pusę patirtos žalos. Pabrėžia, jog tuo atveju, jei nuteistasis A. S. neatlygintų jam tenkančios civilinio ieškinio dalies, tai padarytų jis pats. Nuteistasis pažymi ir tai, jog tai buvo pirmi jo nusikaltimai, po to jis daugiau nepadarė jokio teisės pažeidimo. Mano, kad jam turėtų būti taikomos BK 62 str. nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmė – atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. V. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė už jas teisingas bausmes. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę ir kelia klausimą dėl aplinkybių, kurios galėjo būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Atsižvelgdamas į tai skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jau pirmoje apklausoje jis parodė, kur yra paslėpti nusikaltimo padarymo įrankiai, kas padėjo greičiau ir operatyviau išsiaiškinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, iki pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai M. V. atlygino pusę padarytos žalos bei po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo draudimo kompanijai atlygino pusę patirtos žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Taigi, apelianto geranoriškumas prisipažįstant savo atliktus veiksmus bei įvykio aplinkybių nurodymas policijos pareigūnams apylinkės teismo buvo įvertintas bei į tai buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo sutikti, kad šiuo atveju yra dalis sudėtinių alternatyvių BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės elementų – kaltininkas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ne tik apeliantas, tačiau ir jo bendrininkas prisipažino padaręs jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jokių papildomų ar sunkiai nustatomų aplinkybių šioje byloje nebuvo, o baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (3 t., 162 b. l.). Taigi, aplinkybė, jog apeliantas praktiškai nurodė visas nusikalstamų veikų aplinkybes apylinkės teismo buvo nustatyta bei įvertinta, juo labiau kad tai lėmė ir nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo nuostatų taikymą (paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu taikant BK 64¹ str. nuostatas). Papildomai pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo ne tik prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nesudaro pagrindo pripažinti dvi BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytas aplinkybes, kadangi nuoširdus gailėjimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis tėra alternatyvios sąlygos, kurių keleto egzistavimas papildomai kaip dar viena BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta lengvinanti aplinkybė nėra pripažįstama.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitą apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas neįvertino to, kad nuteistasis atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos. Išties, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nukentėjusiajai M. V. atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos (3 t., 155 b. l.), dalį padarytos žalos atlygino draudimo kompanijai AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 186 b. l.) bei sumokėjo skundžiamu nuosprendžiu jam priteistas proceso išlaidas (3 t., 186 b. l.). Žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Šiuo atveju apeliantas išties dalį nukentėjusiajai padarytos žalos atlygino iki nuosprendžio priėmimo, stengiasi pašalinti likusią žalą. O iš nuosprendžio matosi, kad apylinkės teismas tai įvertino ir į šias aplinkybes atsižvelgė skirdamas S. V. bausmę. Tokiu būdu priimant skundžiamą nuosprendį apelianto nurodomos aplinkybės teismui buvo žinomos, jis jas vertino bei laikė reikšmingomis, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į šiuos duomenis, yra atmetami kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją tam tikras aplinkybes pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis. Taigi, nustatęs tam tikrus duomenis teismas turi teisę, tačiau ne pareigą pripažinti, kad šie duomenys yra BK 59 str. ar 60 str. numatytos atitinkamai kaltininko atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliantas atlygino dalį žalos ir yra pasiryžęs atlyginti kitą dalį išties yra reikšmingos, kaip minėta pirmiau, apylinkės teismo buvo įvertintos nustatant jam laisvės atėmimo bausmės dydį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas šiuo atveju apeliantui paskyrė ne per griežtas bausmes. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 ir 54 str. nuostatomis, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (pasikėsinta padaryti ir padaryta nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., yra sunkūs nusikalimai, abi veikos tyčinės, viena iš jų baigta), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti prieš senyvo amžiaus moterį, kuri praktiškai neturėjo jokių galimybių apsiginti nuo jaunesnių bei fiziškai stipresnių užpuolikų, nusikaltimas padarytas nakties metu, prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas grubus fizinis smurtas), į jo asmenybę (anksčiau nėra teistas, nėra duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, per metus nėra baustas administracine tvarka, dirba pagal verslo liudijimą, nevedęs), į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes (nukentėjusiajai atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, yra pasiruošęs atlyginti ir kitą dalį padarytos žalos), į vieną jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi) bei į dvi atsakomybę sunkinančias (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, kurios šiuo atveju buvo reikšmingos teisingos bausmės skyrimui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ir tai vienintelė BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta rūšis), kurių dydis nustatytas mažesnis, nei numatytas šios bausmės vidurkis. Negana to, paskirtos bausmės buvo subendrintos apeliantui palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė dar papildomai sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, manyti, jog teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė įstatymą ir skyrė nuteistajam neteisingą bausmę, kolegija neturi jokio pagrindo. Skunde apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi darbą, nusikalto pirmą kartą ir dėl to labai gailisi, o šiuo metu jau yra padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio yra svarbios ir reikšmingos. Tačiau nusikalto būdamas pilnamečiu, nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, yra sunkūs, o tai iškart eliminuoja galimybę jam taikyti BK 75 str. nuostatas ir spręsti klausimą dėl jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Apelianto teisinė padėtis galėtų būti švelninama tik BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatų pagrindu, tačiau, įvertinus aukščiau paminėtas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad nėra pakankamo pagrindo, nes kita, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, nebūtų teisinga.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, S. V. gynėja advokatė D. Baniulė pateikė prašymą iš nuteistojo valstybei priteisti 182 Lt (52,71 Eur) už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas negali būti tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Artūras RidikasEvaldas Vanagas