Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. G. (toliau – Š. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo Š. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė - 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-06-29 18.35 val. iki 2016-06-30 18.15 val.. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2016-06-29 apie 18.25 val. Kauno apskrities VPK areštinės kameroje (duomenys neskelbtini), atlikdamas administracinio arešto bausmę, kameroje (duomenys neskelbtini) su skiaute degindamas dūmų detekcijos jutiklį, nevykdė Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) postinių V. J., R. V. ir specialisto A. L. teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, tyčia vieną kartą spyrė vyriausiajam postiniui V. J. į pilvo sritį, tyčia vieną kartą spyrė specialistui A. L. į kairės rankos dilbį, nubrozdindamas ranką, o bandant išvesti iš kameros Nr. 306, tyčia vieną kartą spyrė vyriausiajam postiniui R. V. į kairę koją, tokiais savo veiksmais priešinosi savo pareigas atliekantiems vyriausiems postiniams V. J., R. V. ir specialistui A. L..Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti iš dalies ir sušvelninti paskirtą bausmę, kadangi teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tuo tarpu prokurorė skundą prašė atmesti, kadangi pagrindo švelninti bausmę bei bausmę bendrinti su kitu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nėra pagrindo.Nuteistojo Š. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo aspektu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę Š. G. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau yra daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, labai daug kartų baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus nuosavybei, nusikaltimą padarė atlikdamas administracinį areštą, praėjus kelioms dienoms po teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos arešto bausmės. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, už ankstesnes nusikalstamas veikas bei administracinius pažeidimus taikytos švelnesnės bausmės bei nuobaudos įtakos jo elgesiui neturėjo ir skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad dėl nusikaltimo sunkių pasekmių neatsirado, paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., sumažino vienu trečdaliu. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo padaryta nusikalstama ir jos padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, baustumai administracinėmis nuobaudomis, t. y. tos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę atsižvelgė apylinkės teismas, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad Š. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai Š. G. paskyrė būtent laisvės atėmimo bausmę. Už BK 286 str. įtvirtintą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki trejų metų, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, kitas aukščiau paminėtas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., skyrė nuteistajam gerokai mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta tik 3 mėnesiai laisvės atėmimo, tad tais pačiais motyvais dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį teisinio pagrindo nėra, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo atveju taip pat nebuvo taikytos pagrįstai, kadangi įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę Š. G. individualizavo tinkamai, paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, ji yra teisinga ir ne per griežta, neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad taikant BK 64 ¹ str. nuostatas Š. G. buvo paskirta netgi mažesnė bausmė, nei turėtų būti paskirta 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti Š. G. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o Š. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.