- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- eI3-3586-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00084-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas
- Kategorijos
- 18.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (33.205.E) R-3624 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtą nuosavybės teisių atkūrimui 4042 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą.
Pareiškėja skunde bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja, būdama pretendente atkurti nuosavybės teises į T. M. priklausiusią žemę, siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į visą likusią T. M. iki 1940 m. priklausiusią nacionalizuotą žemę. Teigė, jog atsakovei parengus ir patvirtinus žemės sklypo planą 2017 m. sausio 9 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį žemės, tačiau ne į visą. Paaiškino, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovė ir kitą dalį žemės sklypo buvo pažymėjusi kaip preliminariai laisvą plotą ir net pavedusi valstybės įmonei Valstybės žemės fondui parengti žemės sklypo planą, kuris buvo parengtas. Pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu informuoti apie grąžinamos žemės sklypo plano rengimo eigą, tačiau ginčijamu 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (33.205.E) R-3624 pranešta, kad, išnagrinėjus tvirtinimui pateiktą sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą, nuspręsta preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusios savininkės T. M. turėtoje žemės valdoje, žemės sklypo plano netvirtinti, kadangi visa teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Taip pat pareiškėja gavo trečiojo suinteresuoto asmens pranešimą, kad atsižvelgiant į skundžiamame rašte nurodytą informaciją nuosavybės teisės už likusį žemės plotą – 0,5352 ha – bus atkuriamos atlyginant pinigine kompensacija. Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, po žeme nutiesti įvairūs tinklai nėra pripažįstami valstybės poreikiu išpirkti žemę iš pretendentų, ypač kai atitinkamų komunikacijų savininkai net neišreiškia poreikio atitinkamą žemę įsigyti. Šiuo atveju atsakovės nurodomos atitinkamoje dalyje esančios komunikacijos yra tik inžineriniai tinklai, kurių eksploatacijai žemės sklypai nėra suteikiami ir neformuojami. Akcentavo, jog šiuo atveju atitinkamą kvalifikaciją ir būtinus atestatus turinti valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, pagal atsakovės pavedimą išnagrinėjusi visą faktinę situaciją, parengė planą nuosavybės teisių atkūrimui, patvirtindama, jog atitinkama žemė gali būti suformuota kaip atskiras sklypas bei naudojama, todėl pareiškėjai nežinomos jokios aplinkybės, kurios galėtų leisti abejoti parengto plano teisėtumu. Mano, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo nusprendė atitinkamą žemę pasilikti savo poreikiams, nors joks įstatymas nenumato teisės atsakovei savo poreikiams pasilikti žemę, į kurią turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, atsakovė, neatkūrusi nuosavybės teisių, neturi pagrindo planuoti šią žemę naudoti kitiems savo poreikiams. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-3729-(14.8.7.) su prašymu informuoti apie galimai laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal teisės aktų nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, NŽT 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 70-2-2772 buvo informuota, jog išnagrinėjus medžiagą nustatyta galimai laisva (neužstatyta) žemė prie (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad žemė patenka į verslo ir pramonės teritorijas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos 2013–2023 m. bendrąjį planą, galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, ir kad sklype būtina nustatyti servitutus bei atsižvelgti į esamus detaliuosius planus. Pažymėjo, kad kai 2019 m. rugsėjo 17 d. NŽT pateikė atsakovei raštą Nr. 8SD-4877-(14.8.125.E), kuriuo prašė suprojektuoti natūra grąžintinos žemės sklypo planą, organizuoti sklypo kadastrinius matavimus ir parengtą planą patvirtinti, atsakovė kreipėsi į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrių dėl žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusios savininkės T. M. turėtoje žemės valdoje, kadastrinių matavimų užsakymo, kuriuo buvo pateiktas užsakymas rengti preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės kadastrinius matavimus. Teigė, kad gavus pareiškėjos prašymą informuoti apie grąžinamos, T. M. iki 1940 m. turėtos, laisvos neužstatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektavimo eigą, 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. R13-3624 pareiškėja ir NŽT Kauno miesto skyrius buvo informuoti, jog išnagrinėjus tvirtinimui pateiktą sklypo planą nustatyta, kad visa teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad tvirtinimui pateikta teritorija turi būti naudojama pagal paskirtį, ji yra paliekama savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.
Pažymėjo, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos kreipimąsi bei atsakydama į jį, veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106¹ punktu, pagal kurį tiek atsakovė, tiek NŽT atlieka joms priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su neva teisinių pagrindų nenurodymu ginčijamame rašte, negali būti pagrindu laikyti jį neteisėtu, o egzistuojantys mažareikšmiai ir formalūs skundžiamo rašto trūkumai nesutrukdė pareiškėjai suprasti jo turinio bei esmės, vien faktas, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamo rašto turiniu, nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti. Akcentavo, kad skundžiamame rašte buvo nurodyta, jog visas prašomas atkurti žemės plotas yra užimtas inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), kurie patenka į valstybės išperkamą žemę, taip pat žemės sklypas naudojamas kaip pravažiavimo kelias ir negalėtų būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, kuri nurodyta Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane. Pastebėjo, jog ginčo teritorijoje suformuoti grąžintinų žemės sklypų, atitinkančių Atkūrimo tvarkos 106¹ punkto reikalavimus, nėra galimybės, kadangi žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, ši teritorija patenka į verslo ir pramonės teritorijas, kuriose galimas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Mano, kad atsakovė atliko savo pareigas tinkamai, kaip tai numato Atkūrimo tvarkos 106¹ punktas, pateikdama skundžiamu raštu įformintą sprendimą – išsamiai išnagrinėjo ginčo teritoriją, įvertindama visas svarbias bei reikšmingas aplinkybes ginčo situacijoje taikytinų teisės aktų kontekste. Teigė, kad atsakovė teisės aktuose reglamentuotą pareigą dėl sklypų suformavimo teritorijoje, kuri yra laisva (neužstatyta), yra atlikusi, kai grąžinimui natūra pretendentei buvo patvirtintas ir suformuotas 0,3848 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), pretendentė su grąžinamo žemės sklypo plotu sutiko ir nereiškė pretenzijų bei reikalavimų grąžinti daugiau žemės iki šio ginčo atsiradimo. Atsakovės atstovės įsitikinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos pareiškėjos teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui. Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi diskrecijos teisės vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokios teisės yra suteiktos kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹ punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas už laisvą (neužstatytą) žemę ar ta žemė yra valstybės išperkama. Pabrėžė, kad įstatymų leidėjas atskyrė asmens teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą jo nuosavybės teise valdomam pastatui eksploatuoti ir asmens teisę į nacionalizuotos žemės sklypo grąžinimą natūra. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovei įrodžius, kad ginčo žemės sklypo dalis yra priskirta valstybės išperkamai žemei, pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir teisėtumo, nes pareiškėja siekia teisės atkurti nuosavybės teises perduodant žemės sklypą natūra buvusioje iki nacionalizacijos vietoje.
Nuosavybės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog turto savininkė T. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,6100 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra 2001 m. balandžio 5 d. pateikė savininkės duktė V. K.. Pareiškėja I. T. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į T. M. iki 1940 m. priklausiusią žemę po jos senelės V. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties.
Pretendentei V. K. nuosavybės teisės atkurtos į priklausančios 2,8050 ha žemės dalį – 2,1698 ha, liko neatkurta į 0,5352 ha.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 26 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-3729-(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma informuoti apie galimai laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal teisės aktų nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 70-2-2772 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT, jog išnagrinėjus medžiagą nustatyta galimai laisva (neužstatyta) žemė prie (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog žemė patenka į verslo ir pramonės teritorijas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos 2013–2023 m. bendrąjį planą, galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Sklype būtina nustatyti servitutus bei atsižvelgti į esamus detaliuosius planus. Taip pat pridėjo minėtos preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės ploto (apie 4300 kv. m) plano nagrinėjimo schemą tolesniam dokumentų nagrinėjimui.
NŽT 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakovei raštą Nr. 8SD-4877-(14.8.125.E) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusios žemės savininkės T. M. turėtoje žemėje“, kuriuo prašė suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypo planą, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.
Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su raštu Nr. 70-2-3695 „Dėl žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusios savininkės T. M. turėtoje žemės valdoje“, kuriuo buvo pateiktas užsakymas rengti preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės kadastrinius matavimus.
Atsakovė 2020 m. lapkričio 25 d. gavo pareiškėjos prašymą informuoti apie T. M. iki 1940 m. turėtos ir grąžinamos laisvos neužstatytos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), grąžinimo eigą.
Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją ir NŽT Kauno miesto skyrių, jog išnagrinėjus tvirtinimui pateiktą sklypo planą nustatyta, kad visa teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad teritorija turi būti naudojama pagal paskirtį, tvirtinimui pateikta teritorija yra paliekama savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.
NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. sausio 5 d. raštu Nr. 8SD-23-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, jog, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, pareiškėjai mirusios pretendentės V. K. vardu nuosavybės teisės į likusį 0,5352 ha žemės plotą bus atkuriamos atlyginant pinigine kompensacija.
Pareiškėja, nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), prašo jį panaikinti, nes atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Gero administravimo principas reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o priimami sprendimai privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Rašte nėra nurodomos konkrečios teisės normos, kuriomis remdamasi atsakovė nusprendė netvirtinti plano ir atitinkamą žemę palikti savo poreikiams, Rašte nėra nurodyta jokių argumentų, jog šiuo metu egzistuoja teisėtai išreikštas valstybės poreikis, kuriuo remiantis atitinkama žemė turėtų būti išperkama ir negalima grąžinti natūra žemės sklypo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus, turi teisę priimti administracinius sprendimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, apibrėžiančiu atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, valstybė išperka žemę (1 d. 3 p.), kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Pažymėtina, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07, 2007 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-70-07, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305-08, 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008).
Be to, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177).
Administracinėje byloje Nr. A11-263-2003 LVAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymių, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.
Apibendrinant pirmiau nurodytą LVAT praktiką darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būtų grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011).
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 106¹ punktą, nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus nustatytos savininko turėto žemės sklypo ribos sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ribomis arba pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus suprojektuotas žemės sklypas yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.
Pagal paminėtą teisinį reguliavimą savivaldybės administracija informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas pateikia tik žemėtvarkos skyriui pagal jo prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą organizuoja tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.
Taigi vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju atsakovė tik pagal pareiškėjos prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, nesant žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, neprivalėjo (nebuvo kompetentinga) atlikti veiksmų, nurodytų Tvarkos 106¹ punkte, t. y. kitaip vertinti ginčo faktinių aplinkybių, nei jos nurodytos Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 70-2-2772 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ atsakant į NŽT prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.
Kadangi atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAĮ 3 ir 10 straipsniuose įtvirtintais principais ir nuostatomis. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (akto redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą bendrine prasme VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) suteiktų teisę nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). LVAT yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 70-2-2772 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ turinį, jog išnagrinėjus medžiagą nustatyta galimai laisva (neužstatyta) žemė prie (duomenys neskelbtini), kuri (žemė) patenka į verslo ir pramonės teritorijas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos 2013–2023 m. bendrąjį planą, galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl sklype būtina nustatyti servitutus bei atsižvelgti į esamus detaliuosius planus, bei 2020 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ turinį, jog išnagrinėjus tvirtinimui pateiktą sklypo planą nustatyta, kad visa teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti, todėl atsižvelgiant į tai, kad teritorija turi būti naudojama pagal paskirtį, tvirtinimui pateikta teritorija yra paliekama savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, vertina, jog atsakovės Raštas visiškai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, Rašte pateikta informacija nėra tiksli, aiški ir prieštaraujanti 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 70-2-2772 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nurodytiems duomenims, nėra nurodytos pareiškėjos prašymo netenkinimo priežastys (argumentai dėl miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių visuomenės poreikiams skirtingo vertinimo), teisinis pagrindas. Atsakovės Rašte turi būti įvertinti bendrojo plano sprendiniai, kurie buvo žinomi abiejų raštų priėmimo metu, faktinė situacija, galimai parengto detaliojo plano sprendiniai ir kitos aplinkybės ir nustatyta, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
Nagrinėjamu atveju Rašte nėra nurodyta jokių duomenų, jog ginčo žemės sklypas, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėja, negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsakovės argumentai, jog ginčo žemės sklype yra nutiestos įvairios komunikacijos, kad per jį eina įvažiavimai į gretimas teritorijas, nepaneigia galimybės žemės sklypą naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o komunikacijų bei pravažiavimo klausimai gali būti išsprendžiami nustatant atitinkamus žemės sklypo servitutus, kaip tai nurodyta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 70-2-2772 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, kuris yra priimtas Tvarkos 106¹ punkto nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į nurodytus prieštaravimus dėl ginčo žemės sklypo visuomenės poreikio, jo tinkamumo naudoti pagal savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, į tai, jog būtent atsakovei yra suteikta teisė formuoti žemės sklypus tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek kitais tikslais, teismas dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų vertina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai duomenys, motyvai, teisės aktai), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 8, 9 ir 10 punktų, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai VAĮ 3 ir 10 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, nes pareiškėja iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo (Rašto) faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų esant minėtiems prieštaringo turinio administraciniams aktams, todėl ginčijamas Raštas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir todėl panaikintas kaip neteisėtas iš esmės bei atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą, reg. Nr. R13-2348 (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja skundu prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtą nuosavybės teisių atkūrimui 4042 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą.
Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra nurodęs, jog administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai lemia „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Tai reiškia, kad teismas negali spręsti klausimo dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui, nes tai yra atsakovės kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija (Tvarkos 106¹ punktas), todėl skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTI 41 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis prašymas netenkinamas .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. T. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (33.205.E) R-3624 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą, reg. Nr. R13-2348.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.