Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. T. ir R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 5 d. testamentu tėvas joms paliko visą savo turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone. Kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarus pavėlavo keletą dienų. Butas adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, kuris minimas testamente, buvo parduotas dar tėveliui esant gyvam pagal jo išduotą įgaliojimą. Pagal tėvelio suteiktą įgaliojimą, dar jam esant gyvam rūpinosi ir jam priklausančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone. Pagal 2024-11-17 panaudos sutartį tie žemės sklypai yra dirbami trečiųjų asmenų. Po tėvelio mirties reguliariai lankėsi minėtuose žemės sklypuose, bendrauja su panaudos gavėju M. N., rūpinasi išlikusios sodybos aplinka, atlieka ataugusių krūmų šalinimo darbus, siekdamos išlaikyti tvarką ir tinkamą sodybos būklę. Atlikdamos aktyvius veiksmus, tėvui J. J. priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdė ir valdo kaip savo, suvokdamos, kad turi pareigą pasirūpinti turtu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjų mama E. J. mirė anksčiau. Pareiškėjos yra J. J. dukros. J. J. testamentu savo turtą po jo mirties paliko D. T. ir R. Š.. Po J. J. mirties liko žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone. Mirus tėvui pareiškėjos ir toliau naudojosi jo turtu, daiktais, rūpinosi žemės sklypų priežiūra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nėra nurodyta minėto turto paveldėtojų, taip pat iš pateiktų į bylą paaiškinimų ir įrodymų, duomenų, kad po J. J. mirties dėl jo turto paveldėjimo buvo kreiptasi į notarą, nėra. Paveldėtinas turtas registruotas J. J. vardu. žemės sklypai pagal panaudos sutartį yra dirbami trečiųjų asmenų. D. T. ir R. Š. po J. J. mirties toliau rūpinosi jo turtu, žemės sklypas pagal panaudos sutartį yra dirbamas trečiojo asmens. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu turtu rūpinosi kas nors kitas. Palikimą, atsiradusį po J. J. mirties, D. T. ir R. Š. priėmė, toliau šiuo turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Niekas po J. J. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusio tėvo J. J. palikimą D. T. ir R. Š. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusios faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.