- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- e2YT-17011-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11469-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Pareiškėjas
- P. K., R. K., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. N., Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras
- Advokatai
- Remigijaus Katinas, Indrė Panavaitė
- Kategorijos
- 2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. K., R. K. ir A. K. pareiškimo dėl mirusiosios paveldimos turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys L. N., Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai P. K., R. K. ir A. K. prašo nustatyti, kad mirusiajai J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso – ½ 148,36 kv.m. buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ 0,0616 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ parkavimo vietos, 1/42 patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti pareiškėjams iš L. N. bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. N.. Visą turtą pagal testamentą J. N. paliko pareiškėjams P. K., R. K. ir A. K.. 2019 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras informavo pareiškėjus, kad mirusios J. N. sutuoktiniui L. N. buvo išsiųstas kvietimas atvykti į notarų biurą dėl nuosavybės teisių liudijimo išdavimo, tačiau laiškas buvo grąžintas, kadangi L. N. jo neatsiėmė, todėl notarų biuras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjams ir rekomendavo kreiptis į teismą dėl mirusios dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėjams susisiekus su L. N., jis nurodė, kad niekur nevyks ir jokio nuosavybės teisės liudijimo ar sutikimo neduos. J. N. dalis santuokoje įgytam turtui nėra nustatyta, todėl siekiant, kad šį turtą priimtų pareiškėjai, kadangi sutuoktinis savo dalies nenusistatė, būtina nustatyti mirusios J. N. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. K. paaiškino, jog jis kreipėsi į L. N., kad jis po žmonos mirties kreiptųsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kadangi jiems negalės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kol L. N. nesikreips dėl savo dalies. L. N. atsisakė tai padaryti, jis žinojo, kad testamentu viskas buvo palikta pareiškėjams. Tik gavęs pareiškimą iš teismo, suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Sutinka, kad dabar jau po suinteresuoto asmens atliktų veiksmų, gali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Dėl suinteresuoto asmens kaltų veiksmų pareiškėjai patyrė materialinių nuostolių, todėl prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Remigijus Katinas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Pripažįsta, kad suinteresuotas asmuo yra atlikęs pareiškimu reikalaujamus veiksmus, kliūčių pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra, tačiau pareiškėjai dėl suinteresuoto asmens veiksmų patyrė materialinius nuostolius, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš suinteresuoto asmens.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjų P. K., R. K. ir A. K. pareiškimą atmesti. Nurodo, jog jam yra žinoma, jog J. N. jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjams. Jis šios jų teisės – priimti palikimą po P. K. motinos ir R. bei A. K. senelės mirties nekvestionuoja, nes tam neturi pagrindo. L. N. iki šio pareiškėjų pareiškimo teismui padavimo į notarą kokiu nors su J. N. palikimu sietinu klausimu savo iniciatyva iš tiesų nesikreipė, kadangi žinojo, jog po jos mirties turto nepaveldėjo ir neturi atlikti veiksmų, kurie privalomi palikimą priimti ketinantiems įpėdiniams. Pažymėjo, kad kvietimo atvykti į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo negavo, priešingu atveju būtų išsiaiškinęs kokius veiksmus turi atlikti, kad būtų baigtos J. N. palikto turto paveldėjimo procedūros. L. N. neneigia aplinkybės, kad kalbėjo su pareiškėju P. K. palikėjos palikto turto klausimais, tarėsi kaip ateityje šis turtas bendraturčių bus valdomas, ar juo disponuojama, dėl to nėra pagrindo kalbėti apie kokį nors sąmoningą L. N. neveikimą, nukreiptą prieš įpėdinių interesus. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vos tik sužinojęs šią situaciją kreipėsi į notarų biurą ir jam 2019 m. birželio 5 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame yra nurodytos jam ir mirusiai sutuoktinei priklausiusio turto dalys. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą, sietina su palikėjos dalies bendrame turte nustatymu.
Suinteresuoto asmens atstovė advokatė Indrė Panavaitė teismo posėdžio metu prašė pareiškimo netenkinti, kadangi klausimas yra išspręstas, nuosavybės teisės liudijimas jau yra išduotas, kurio pagrindu suinteresuoto asmens dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jau yra nustatyta. Visi klausimai, kurie buvo aptariami su pareiškėjais buvo dėl turto atidalijimo, o ne dėl notarinių veiksmų. Jis savo gera valia, supratęs, ko iš jo norima, pats nuėjo į notarų biurą dėl nuosavybės teisių liudijimo išdavimo. Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia teisinė turto padėtis išlieka kol šis turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 str. 1 p. numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str. 1 d. nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
Byloje nustatyta, kad gyvendami santuokoje mirusioji J. N. ir suinteresuotas asmuo L. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teisė įgijo: 148,36 kv.m. buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0616 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); parkavimo vietos, 1/42 patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjai prašo nustatyti, kad mirusios J. N. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis lygi: ½ 148,36 kv.m. buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ 0,0616 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ parkavimo vietos, 1/42 patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad pareiškėjams siekiant priimti pagal testamentą mirusios J. N. turtą, būtina nustatyti jai tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi J. N. sutuoktinis nesikreipia į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Suinteresuotas asmuo L. N. atsiliepime nurodė, kad tik gavęs pareiškimą dėl mirusiosios paveldimos turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo sužinojo, kad turi kreiptis į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, ką nedelsdamas ir atliko. Byloje nustatyta, kad L. N. Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išdavė Nuosavybės teisės liudijimą (Notariato įstatymo 52 str. 1 d.) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad L. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ 148,36 kv.m. buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ 0,0616 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ parkavimo vietos, 1/42 patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. K. bei pareiškėjo atstovas patvirtino, kad esant aplinkybei, kuomet suinteresuotam asmeniui L. N. išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir nustatyta jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiškėjams nėra kliūčių kreiptis į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo mirusios J. N. turto daliai priimti.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, į tai, kad suinteresuotam asmeniui L. N. yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir šiuo atveju pagrindinė priežastis, kodėl pareiškėjams negalėjo būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios J. N. turto dalį, yra pašalinta, pareiškėjų pareiškimas dėl mirusiosios paveldimo turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai P. K., R. K. ir A. K. prašo iš suinteresuoto asmens L. N. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų bei sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad L. N. nedavė sutikimo atskirti iš jo vardu registruoto turto mirusiosios sutuoktinės dalį ir nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, o tik gavęs pareiškimą iš teismo, atliko prašomus veiksmus, todėl pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos taikant išimtį, turi būti priteisiamos iš suinteresuoto asmens. Teismas, atsižvelgdamas į bylos metu nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalimi, kuri nurodo, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas bei CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, netenkina pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens, kadangi atmetus pareiškėjų pareiškimą ir nenustačius suinteresuoto asmens skirtingų ir/ar priešingų interesų, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.