- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2YT-9814-251/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04155-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gema Janušienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama P. V. ( gim. (duomenys neskelbtini)) P. V. buvo našlė. Mama daugelį metų gyveno su sūnumi S. V., jam nuosavybės teise priklausančiame name. Po mamos mirties liko vienas sūnus S. V., A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko dalis žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis , dalis žemės sklypo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Įvairūs kilnojamieji daiktai. Po mamos mirties į notarą nesikreipiau ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Notaras išdavė liudijimą, kad po P. V. mirties paveldėjimo byla Šiaulių miesto trečiajame notarų biure nėra užvesta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl P. V. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., a. k (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo mamos P. V., gim. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (el. b. -1-3 l .).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų tenkinamas.( civ. b. l- 25-26).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (el. b. 18-20 l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina P. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pirmos eilės paveldėtojas yra sūnus S. V., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (civ. b .6 l). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 83/250 ha žemės sklypas, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), 684/250 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l.-9- 10). Iš 2017-10-31 Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės N. V. liudijimo matyti, kad P. V. paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( b. l.-14. Pareiškėjas nurodė, kad jis iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y., mama iki mirties gyveno jo name, po jos mirties jis naudojosi likusiais daiktais, buitine technika, knygomis ir kt.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos P. V. mirties atsirado palikimas. Palikėja P. V. turi pirmos eilės įpėdinį – pareiškėją S. V..
Pareiškėjas S. V., mirus motinai, naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, naudojosi žemės sklypu. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės motinos turtu iki šiol.
Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos P. V. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos P. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos vaikas S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos P. V. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po motinos mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.