- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- e2A-814-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- R. C.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui R. C. (R. C.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 23 104,08 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-14 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-201/2016 atsakovas (duomenys neskelbtini). Minėtu baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad atsakovas būdamas(duomenys neskelbtini), turėdamas pareigą sumokėti mokesčius, laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, turėdamas finansines galimybes sumokėti dalį, t. y. 2639 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų, jų nesumokėjo po to, kai Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2015-03-26 raštu Nr. (8.1) SI-15323 priminė apie pareigą sumokėti deklaruotas įmokas per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos. Taip pat nurodė, kad ieškovui sumokėta 4 601,82 Eur (iš jų 1 866,48 Eur sumokėjo pats draudėjas; 2 735,34 Eur išieškota, pritaikius priverstinio poveikio priemones), todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl 23 104,08 Eur žalos atlyginimo, iš jų 21 794,83 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už kiekvieną 2013 m. vasario mėn. – 2015 m. vasario mėn. bei 1 309,25 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2012-09-17 iki 2015-01-15. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, turėdamas finansines galimybes nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. vasario mėn. ir tyčia nemokėdamas deklaruotų mokėtinų socialinio draudimo įmokų pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau – VSDĮ) (neteisėtas veikimas), t. y. nesumokėjo ieškovui deklaruotų VSD įmokų ir delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už apdraustuosius, bei tokiu būdu padarė 23 104,08 Eur žalą ieškovui. Nurodė, jog ieškovo patirta žala nėra išvestinė, todėl ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Teigė, jog byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-12-21 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
3.1. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo įrodinėja atsakovo neteisėtus veiksmus tuo pačiu laikotarpiu, kuris buvo vertinamas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu, nėra pagrindo nustatyti, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
3.2. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčo laikotarpiu būdamas (duomenys neskelbtini), teikė ieškovui klaidingą informaciją, siekė išvengti mokestinės prievolės ar atliko kitus nesąžiningus veiksmus ieškovo atžvilgiu.
3.3. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog iki 2015-03-26 reikalavimo (duomenys neskelbtini) įvykdyti mokestinę prievolę, ieškovas teikė reikalavimus bendrovei dėl VSD įmokų sumokėjimo, be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) iki finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) parengimo už 2015 metus buvo moki, iki nemokumo atsiradimo (duomenys neskelbtini) neturi pareigos kreditoriams, o tik pačiai bendrovei, tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje.
3.4. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atliko nusikalstamus ar tyčinius veiksmus ieškovo atžvilgiu ginčo laikotarpiu (2013 m. vasario mėn. – 2015 m. vasario mėn.), byloje nėra, nesumokėta VSD įmokų suma (21 794,83 Eur), kurią priteisti ieškovas prašo iš atsakovo, nelaikytina žala.
3.5. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus išimtinai ieškovo atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniame skunde ieškovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų tenkinti tiesioginį bankrutuojančios įmonės kreditoriaus ieškinį buvusiam juridinio asmens vadovui bei padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus išimtinai ieškovo atžvilgiu.
4.2. Pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika šioje civilinėje byloje negali būti taikoma, dėl to kad iš esmės skiriasi faktinės šių bylų aplinkybės. Šioje byloje žalą iš atsakovo siekia prisiteisti kreditorius dėl to, kad, atsakovas turėdamas finansines galimybes tyčia nemokėjo (duomenys neskelbtini)deklaruotų mokėtinų socialinio draudimo įmokų, pažeidė VSDĮ nuostatas.
4.3. Ieškovės patirta žala nėra išvestinė, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
4.4. Mano, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
5.1. Valstybinio socialinio draudimo įmokų galimybės sumokėti laiku buvo ištirtos baudžiamojoje byloje, tad neaišku, kaip ir kokiu pagrindu ieškovė bando paneigti baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes.
5.2. Teismas priimtame sprendime teisingai nustatė, jog iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės ataskaitos turinio matyti, jog bendrovės bankroto byloje, be ieškovo, yra patvirtinti kitų dviejų antros eilės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreditiniai reikalavimai, todėl šių aplinkybių pagrindu padarė teisingą išvadą, jog nėra nustatyta, ar mokėjimų atlikimo momentu trečiasis asmuo neturėjo pradelstų mokėjimų kitiems aukštesnės ar tos pačios eilės kreditoriams.
5.3. Vien tai, kad trečiasis asmuo pagal kasos dokumentus turėjo atitinkamas pinigines lėšas, nereiškia, jog šią pinigų sumą ir galėjo paskirti VSD įmokoms sumokėti.
5.4. Teismas priimtame sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų tenkinti tiesioginį bankrutuojančios įmonės kreditoriaus ieškinį buvusiam juridinio asmens vadovui.
5.5. Teismas priimtame sprendime, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, jog trečiasis asmuo iki finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) parengimo už 2015 metus, buvo mokus.
5.6. Teismas priimtame sprendime teisingai ir pagrįstai pritaikė kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje išaiškinta, jog žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos.
5.7. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Byloje nustatyta, kad 2015-03-26 priminimu Nr. (8.1)SI-15323 (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog bendrovė apskaičiuotų ir mokėtinų VSD įmokų nesumokėjo, bendrovei nurodyta, jog per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 27 705,90 Eur skolą (26 285,58 Eur VSD įmokų ir 1 420,32 Eur delspinigių už pavėluotą įmokų pervedimą. Nuo 2015-03-31 iki 2016-07-07 iš (duomenys neskelbtini) pritaikius priverstinio poveikio priemones išieškota/sumokėta 4 601,82 Eur VSD įmokų suma. 2015-03-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimu, įvertinus, jog (duomenys neskelbtini) skola biudžetui 2015-03-17 sudarė 27 705,90 Eur nustatytas priverstinis įkeitimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-14 teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-177-201/2016) atsakovas(duomenys neskelbtini). Baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, nustatyta, jog R. C. nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10 turėdamas finansines galimybes sumokėti dalį, t. y. 2 639 Eur VSD įmokų, jų nesumokėjo po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2015-03-26 raštu Nr. (8.1)SI-15323 priminė apie pareigą sumokėti deklaruotas įmokas per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos. 2018-06-14 patikrinimo akte nurodoma, jog susipažinus su (duomenys neskelbtini) avansinės apyskaitos dokumentais (už laikotarpį nuo 2012-11-12 iki 2015-03-31), nustatyta, kad darbuotojams per avansines apyskaitas išmokėtos lėšos buvo naudojamos įmonės ūkinėje veikloje, t. y. buvo dengiamos įvairios įmonės veiklos išlaidos, apmokamos tiekėjų sąskaitos.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.
10. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų tenkinti tiesioginį bankrutuojančios įmonės kreditoriaus ieškinį buvusiam juridinio asmens vadovui bei padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus išimtinai ieškovės atžvilgiu. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado.
12. Kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).
13. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
14. Kaip byloje nustatyta, ieškovo pateiktame 2018-06-14 patikrinimo akte Nr. (8.2)VI-9802 nurodyta, kad susipažinus su perduotais (duomenys neskelbtini) avansinės apyskaitos dokumentais, nustatyta, kad viso per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys per avansines apyskaitas išmokėtus 224 632,63 Eur panaudojo įmonės ūkinėje veikloje, t. y. 546,82 Eur darbo užmokesčiui ir 142 830,39 Eur kitoms įmonės veiklos išlaidoms bei tiekėjų sąskaitoms apmokėti. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) avansinės apyskaitos dokumentų matyti, kad nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. įmonės kasoje turimų lėšų (142 830,39 Eur) buvo pakankamai, kad sumokėti ne tik 23 104,08 Eur įsiskolinimą ieškovui, bet ir atsiskaityti su kitais kreditoriais (Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas, kaip atsakingas asmuo, turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo nukreipti į ieškovą (CK 6.248 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-14 baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyti atsakovo R. C. neteisėti veiksmai tik laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10. Taigi baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-201/2016 (duomenys neskelbtini) kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. nebuvo tiriami, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų galimybės sumokėti laiku buvo ištirtos baudžiamojoje byloje. Taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis jau yra nubaustas už valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, nėra pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės.
16. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad (redakcija nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01), priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, 14 straipsnio 2 dalį – draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi pagal minėtą reglamentavimą, atsakovas neturėdamas pakankamai įmonėje lėšų, turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu ir kitais trečios eilės kreditoriais ir tik po to atsiskaityti su kitais kreditoriais.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-713-538/2017 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas ir jų 60 076,03 Eur finansiniai reikalavimai, iš jų 40 838,10 Eur antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (26 506,15 Eur Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, 14 242,87 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 89,08 Eur UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) ir 19 237,93 Eur trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Tačiau ieškovės 2018-06-14 patikrinimo akte Nr. (8.2)VI-9802 nurodyta, kad susipažinus su perduotais (duomenys neskelbtini) avansinės apyskaitos dokumentais, nustatyta, kad nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys per avansines apyskaitas išmokėtus 224 632,63 Eur panaudojo įmonės ūkinėje veikloje, t. y. darbo užmokesčiui ir kitoms įmonės veiklos išlaidoms bei tiekėjų sąskaitoms apmokėti. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu. Tuo atveju, jeigu įmonėje nebuvo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, atsakovas privalėjo laikytis 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. pirmiausia atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, tarp jų ir su ieškovu, o šios tvarkos nesilaikydamas, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą kreditoriui, šiuo atveju ieškovui, todėl yra pagrindas iš jo priteisti žalos atlyginimą ieškovui (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).
19. Nors atsakovas savo atsikirtimų pagrindu ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui yra pareiškusi ne bendrovė, o bendrovės kreditorius, kreditorius šioje byloje įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala jam, o ne bendrovei. Taigi atsakovo nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo atsakovo nurodyta kasacinio teismo byla vadovautis.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir vertino bylos duomenis, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovui netaikytinos civilinės atsakomybės, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
21. Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o tik pasirinkto ieškinio pagrindo, ir tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo. Tiesioginis kreditoriaus ieškinys akcininkui ir/ar įmonės vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu galimas išimtiniais atvejais, kai vadovo (dalyvio) neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą - veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, ir tai reiškia, kad įmonės vadovo (dalyvio) atsakomybė šiuo konkrečiu atveju nėra subsidiari (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, nors ir ieškovo kreditinis reikalavimas yra patvirtintas(duomenys neskelbtini) bankroto byloje, 23 104,08 Eur žalos atlyginimas ieškovei priteistinas tik iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą žyminis mokestis, tai yra 520 Eur už ieškinį ir 520 Eur už apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinas į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovo R. C. 23 104,08 Eur žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. C. 1 040 eurų žyminio mokesčio į valstybės pajamas.