- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- ATP-517-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00003-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – M. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 22 d. 00:30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o narkotines medžiagas – „žolę“ buvo vartojęs apie 19-20 val. vakaro, jį sustabdė vairuojantį 00.30 val., o tabletę su narkotinėmis medžiagomis buvo vartojęs prieš keletą dienų iki vairavimo. Taip pat nurodo, kad iš medicininės apžiūros akto matyti, jog gydytoja skiltyje „Išvada“ nurodė, kad M. K. yra vartojęs ekstazio bei galimai kanapių, apsvaigimo požymių nerasta, ir išvadoje nėra nurodyta, ar jis gali ar negali vairuoti. Nurodo, jog liudytoja L. S. parodė, kad atlikdama medicininę apžiūra objektyvių požymių, kad jis nuo ko nors būtų apsvaigęs, nenustatė. Teigia, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį kyla tik tuomet, kai konstatuojamas asmens, vairavusio transporto priemonę, atitinkamas neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, nurodo ir tai, kad teismas nagrinėdamas bylą, nenustatęs naujų aplinkybių, jam skirdamas bausmę ją sugriežtino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. K. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo M. K. skundo netenkinti ir jam paskirtos nuobaudos nenaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Pažymima, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, jog M. K. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.
ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad M. K. vairavo automobilį prieš tai vartojęs narkotinių medžiagų. Pats apeliantas neneigia iki įvykio prieš 4-5 valandas vartojęs narkotinių medžiagų, ką patvirtina ir medicininės apžiūros aktas, tačiau teigia, kad vien narkotinių medžiagų kraujyje ir kituose biologiniuose skysčiuose nustatymas nerodo apsvaigimo stiprumo.
Iš tiesų, iš byloje esančio medicininės apžiūros akto matyti, jog skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad M. K. yra vartojęs ekstazio bei galimai kanapių, tačiau apsvaigimo požymių nerasta (8 b. l.). Visgi, teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas apsvaigimo / neapsvaigimo faktas paprastai neatspindi to, koks buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Be to, medicininės apžiūros aktas neturi pranašumo prieš kitus įrodymus, ir jis turi būti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Taigi pirmiausia reikia nustatyti, ar šioje byloje medicininės apžiūros aktas surašytas laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų, nepažeidžiant išvados formulavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Vairuotojui M. K., įvykio vietoje dėl seilių trūkumo nepavykus atlikti narkotinių medžiagų nustatymo testo „ORATECT III“, jis buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti jo medicininę apžiūrą. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo ir šlapimo tyrimus ir gavus jų rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują ir/ arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).
Iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 41 matyti, kad M. K. medicininė apžiūra buvo siejama su bendru asmens būklės įvertinimu, tiriamųjų medžiagų paėmimu (šlapimo, kraujo), ir išvados dėl atlikto tyrimo pateikimu. Tačiau šiame akte, darant išvadą, kad apsvaigimo požymių nerasta, nebuvo ne tik atsižvelgta į M. K. pulsą – 110 k/min, arterinį kraujospūdį – 140/80mHg, bet ir medicininės apžiūros akto išvadoje nenurodyta, ar tiriamasis, t. y. M. K., gali / negali vairuoti (8 b. l.). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje yra nurodyta, jog atlikus M. K. kraujo ir šlapimo tyrimą, M. K. kraujyje rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (9 b. l.).
Vadinasi, medicininės apžiūros aktas Nr. 41 to, kad M. K. vairavo transporto priemonę būdamas neapsvaigęs, nepagrindžia. Ir priešingai, M. K. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina ne tik jo šlapimo ir kraujo testo rezultatai, bet ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyti objektyvūs tiriamojo duomenys (pakankamai aukštas kraujospūdis; pulsas), be kita ko, atitinkantys liudytojų policijos pareigūnų – S. S. (92-93 b. l.), V. B. (93 b. l.), sustabdžiusių apelianto vairuojamą automobilį parodymus, kai jie apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad tikrinant M. K. dokumentus, įtarimą sukėlė jo elgesys – jis atrodė išsigandęs, pasimetęs, kalba ir judesiai sulėtėję, akių vyzdžiai išsiplėtę, asmuo blaškėsi. Taip pat, kadangi alkoholio kvapo nesijautė, jam buvo pasiūlyta atlikti seilių testą, tačiau šio testo atlikti nepavyko, nes M. K. paaiškino, kad burnoje nėra seilių, ir kad jis prieš 2 val. yra rūkęs narkotinių medžiagų – žolės, ir būtent todėl M. K. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių.
Tai reiškia, kad sugretinus visus šiuos anksčiau nurodytus duomenis su ekspertizės akte Nr. EG 1031/15(14) duota išvada, jog tikėtina, kad 2014 m. spalio 22 d. 0.30 val., t. y. praėjus apie 2 val. 30 min. iki automobilio sustabdymo ir 3 val. 10 min. iki medicininė apžiūros pradžios, M. K. galėjo pasireikšti lengvi apsvaigimo požymiai (57-58 b. l.), ką sustabdę M. K. vairuotą automobilį iškart pastebėjo ir policijos pareigūnai, apylinkės teismo išvada, kad M. K. 2014 m. spalio 22 d. 0.30 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – pagrįsta.
Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad jo medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja objektyvių požymių, kad jis nuo ko nors būtų apsvaigęs, nenustatė, vis dėlto, M. K. medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja L. S. apklausiama teismo posėdyje nurodė ir tai, kad per laikotarpį nuo to momento, kai M. K. sustabdė policijos pareigūnai iki kol buvo pradėta medicininė apžiūra, apsvaigimo požymiai galėjo ir pasikeisti (93-94 b. l.). Kad taip nutiko ir nagrinėjamu atveju, be to, kas nurodyta anksčiau, patvirtina ir tai, kad M. K. sustabdytas buvo 00.30 val., o jo medicininė apžiūra pradėta 1.10 val., o tai atitinka ir ekspertizės akte Nr. EG 1031/15(14) nurodytus duomenis, kad po tokio laikotarpio apsvaigimo požymiai galėjo būti ir išnykę.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, M. K. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad anksčiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir dėl to atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį jis patrauktas pagrįstai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pažeidė non reformation in peius (keitimo į blogąją pusę) principą. ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju, byloje esanti medžiaga tvirtina, kad dar Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu M. K. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį ir jam buvo skirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (66-68 b. l.). Tačiau nesutikdamas su šiuo nutarimu M. K., prašydamas jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kuris 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (78-80 b. l.). Taigi pakartotinai bylą pagal M. K. apeliacinį skundą nagrinėjęs Kelmės rajono apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu, neatsižvelgdamas į tai, kad procesas byloje tęsiasi tik M. K. iniciatyva, ir nevertindamas to, kad M. K. negali atsidurti blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad skundė ankstesnį apylinkės teismo nutarimą, kas prieštarauja non reformato in peius principui, jam skyrė didesnę administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą, nei prieš tai M. K. bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, kuris pažeidėjui buvo skyręs 300 Eur baudą.
Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keistinas, ir M. K. skirta nuobauda – 400 Eur dydžio bauda mažintina iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą pakeisti:
M. K. pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį skirtą baudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.