- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-268-116/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Bronius Zalaga, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- G. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-11-10 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudėjus ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trims metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2005 m. rugpjūčio 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d., apie 20 val. 30 min. Z. S. namuose, (duomenys neskelbtini), suduodamas nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis, mediniu šluotos kotu, šakėmis puodams nukelti, į įvairias kūno vietas, tame tarpe į kairį riešą, virtuviniu peiliu įdurdamas 3 kartus į abiejų kojų šlaunis, Z. S. padarė paviršines durtines žaizdas abiejose šlaunyse, kairio riešo sąnario laivakaulio lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė Z. S. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas pripažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., tačiau mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Skundu nurodo, kad turi nuolatinį darbą, pastovią gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko tik iš savo atlyginimo, kadangi vaikų mama šiuo metu yra nėščia ir niekur nedirba, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, taip pat atlygino ir Kauno teritorinei ligonių kasai. Taip pat apeliantas mano, kad yra visos aplinkybės jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nuteistasis G. S. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl per griežtos bausmės
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas, kuris nesutinka tik su pirmos instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas G. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalaujančių, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. anksčiau jau buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, dėl ko jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bei jos atidėjimas G. S. pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus. G. S. teisiamas trečią kartą, naują nesunkų nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik G. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus šias bylos aplinkybes bei tai, kad byloje nustatyta viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kolegija konstatuoja, jog G. S. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta tokios bausmės vidurkis, nėra per griežta, kaip nurodo apeliantas, ir jos švelninti nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta tik dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Nuteistojo G. S. nurodytos aplinkybės, jog jis turi darbą, šeimą, mažamečius vaikus, kuriais turi rūpintis, savo reikšmingumu neatsveria nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių - anksčiau teistas, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, o tai, kad nuteistasis G. S. savo gyvenimo būdu pablogina šeimos materialinę padėtį, priklauso nuo jo paties elgesio.
Dėl LR BK 62 str. taikymo
Apelianto argumentas, kad yra visos sąlygos taikyti LR BK 62 str. ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra nepagrįstas, todėl atmestinas. LR BK 62 str. numatytų sąlygų skirti G. S. švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, nėra. Nuteistasis į jokią valstybės instituciją savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamą veiką, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ji nėra pakankama taikyti LR BK 62 str. 1 d. nuostatas. Operatyvus ir iniciatyvus žalos atlyginimas laikytinas reikšmingesniu pagrindu taikyti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, o nuteistojo žalos atlyginimą nukentėjusiajam negalima laikyti operatyviu, kadangi žala buvo atlyginta po ganėtinai ilgo laiko tarpo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taigi nėra ir to paties baudžiamojo kodekso straipsnio 2 d. nurodytų aplinkybių visumos, kuri pagrįstų švelnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės skyrimą G. S. . Pažymėtina ir tai, kad pagal LR BK 62 str. nuostatas, teismas gali, o ne privalo taikyti šį įstatymą ir paskirti švelnesnę bausmę. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, nurodytoms minėtame įstatyme, švelnesnė, nei specialiame baudžiamojo kodekso straipsnyje už padarytą nusikaltimą numatyta, bausmė skiriama tik įvertinus bylos aplinkybių visumą, kuri rodytų mažesnį kaltininko asmenybės ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, jos atsitiktinį ar situacinį pobūdį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo G. S. asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, tokių išvadų daryti negalima, kadangi anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai rodo, jog G. S. yra linkęs pažeidinėti teisės normas, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo atžvilgiu LR BK 62 str. nuostatos netaikytinos.
Nurodytos aplinkybės parodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepažeidė įstatymo reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.