Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1004-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2S-1004-460/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
L. R., S. R.
Atsakovas
S. R., L. R.

Įžanginė dalis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1004-460/2012Teisėja Dalė Žukauskienė Proceso Nr. 2-06-3-01330-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos:(S) 99.1.2; 99.4; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) S. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-3510-328/2012 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui S. R., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo bei ieškovo S. R. priešieškinį atsakovei L. R., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo priešieškinis ieškovei, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo dydžio priteisimo. Atsakovas prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-06 nutartimi priėmė atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei L. R., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo dydžio priteisimo; atidėjo 2 200 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, paduodant priešieškinį. Nurodė, jog įvertino atsakovo gaunamų pajamų dydį, valdomo turto vertę bei bylos dalyką, todėl atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki sprendimo priėmimo.

Atskiruoju skundu apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 nutartį pakeisti ir atleisti apeliantą nuo likusios 2 200 Lt žyminio mokesčio sumos. Nurodo, kad teismas nesprendė apelianto klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet nepagrįstai atidėjo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas pagal priešieškinį kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas neatleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jo sumokėjimą atidėjo.

CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, jog prie ieškinio turi būti pateikiami duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, prie priešieškinio (b. l. 54–59) pridėjo 300 Lt žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą (b. l. 79).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas pažymi, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, teismas turi teisę, bet ne pareigą iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tuo tarpu asmuo, pateikdamas tokį prašymą, turi imperatyviai nustatytą pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Iš apelianto byloje pateiktų įrodymų matyti, jog apeliantas yra dirbantis, o jo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis, kurio dydis atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro apie 1 650 Lt per mėnesį (b. l. 57, 66, 67–68, 69). Apeliantas nurodo, jog gyvena nuomojamame bute, moka nuomos bei komunalinius mokesčius (b. l. 70–71), be to, moka įmokas pagal prisiimtus įsipareigojimus bankui, už internetą ir televiziją. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teismui nuomos sutarties nepateikė, todėl lieka neaišku, kiek laiko apeliantas butą nuomojasi ir kokią sumą jis moka už nuomą. Apeliantas pateikė tik vieno mėnesio, pasak jo, nuomojamo buto sąskaitos išrašą. Iš jo taip pat neįmanoma nustatyti, kiek laiko apeliantas butą nuomojasi. Be to, ir iš banko sąskaitos išrašo (b. l. 75–78) nėra galimybės nustatyti, nes išraše tokių duomenų nėra, kad apeliantas realiai moka už buto nuomą. Minėtame išraše nėra apmokėta ir apelianto pateikta vienintelė sąskaita už butui suteiktas komunalines paslaugas Debreceno g. Dar daugiau, apeliantas teismui nepateikė nė vieno mokesčio kvito už buto nuomą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Teismas pažymi ir tai, kad apeliantas teismui teigia, jog yra skolingas bankui pagal kredito sutartį, tačiau jokių duomenų ar įrodymų, kokią sumą apeliantui reikia per mėnesį bankui grąžinti, kokią sumą iš viso reikia grąžinti, nepateikė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Apeliantas teismui nepateikė turto ir pajamų deklaracijos ar kitų dokumentų, kurie įrodytų turto ir lėšų turėjimą ar jų neturėjimą.

Pabrėžtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir pirmosios instancijos teisme bei surašant atskirąjį skundą naudojosi advokato paslaugomis (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis.).

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes teismas mano, kad byloje apelianto pateikti įrodymai gali neatspindėti tikrosios jo turtinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, jog apelianto šiuo metu turtinė padėtis yra tiek sunki, kad būtų pagrindas jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, jog tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, nes tik įvertinęs atsakovo gaunamų pajamų dydį, valdomo turto vertę bei bylos dalyką atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki sprendimo priėmimo (b. l. 81).

Negalima nepaminėti ir to, kad jeigu apelianto priešieškinis bus pagrįstas, t. y. teismas tenkins priešieškinio reikalavimus, apeliantui atidėtas žyminio mokesčio dydis turės būti priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas ypatingai atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantui neužkirto teisės į teisminę gynybą, kuri yra prigimtinė, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs visus pateiktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog yra pagrindas apeliantui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines šiam klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimus. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Esant nurodytų aplinkybių visetui, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė