Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis G. O. įmonėje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 286 str., 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. liepos 4 d. apie 16 val.,. T. m., savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis Linas G. T. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei O. P. atliekant savo tarnybines pareigas – tikrinant pranešimą apie tai, kad L. G. savo bute yra neblaivus, nesirūpina savo mažamečiais vaikais, t.y. sūnumi E. G., 8 metų amžiaus, ir dukra K. G., 9 metų amžiaus, O. P. atžvilgiu elgėsi agresyviai, savo mažamečių vaikų akivaizdoje ją įžeidinėjo, jai grasino šaukdamas „aš jums parodysiu, mes dar susitiksime“, tuo trukdė O. P. atlikti tarnybines pareigas, bei tyčia sudavė vieną smūgį ranka jai į ranką, taip pasipriešino valstybės tarnautojai O. P., jai sukeldamas fizinį skausmą bei ją įžeisdamas.

Kaltinamasis L. G. dėl kaltinamajame akte nurodytų veikų kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2011-07-04 buvo atsiprašęs iš darbo, nes draugui gimė sūnus ir buvo „užbaliavoję“, tačiau teigė namuose negirtavęs. Kaimynė iškvietė globos ir rūpybos skyriaus darbuotojas, dėl ko jis užpyko, nes jam nėra malonu kai po namus vaikšto svetimi žmonės. Vaikai jau nėra maži ir jie nebuvo neprižiūrėti – jie buvo kaimynų kieme, su savimi turėjo telefonus ir tuoj sugrįžo. Jam nepatiko, kad globos ir rūpybos skyriaus darbuotojos pasakė, jog vaikus išveš į globos namus. Kai jam davė pasirašyti lapą, kad vaikus išveš į globos namus, jis galėjęs nustumti darbuotojos ranką, tačiau kad būtų uždavęs per ranką, nepamena. Atvykę policininkai nustatė, kad jis neblaivus. Dėl savo veiksmų atsiprašo, teigia, kad jei iš jo bus priteista nukentėjusiajai, ši suma bus atimta iš vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

N. O. P. parodė, kad 2011-07-04 gavo pranešimą, kad L. G. šeimoje tėvas girtauja, nesirūpina vaikais. Su kolege nuvyko į tą šeimą. Norėjo su kaltinamuoju išsiaiškinti situaciją, t.y. kur jo vaikai, kokia situacija namuose, tačiau jis pradėjo rodyti nepasitenkinimą. Netrukus parbėgo mergaitė, o L. G. nepasitenkinimas peraugo į agresiją, jis šaukė ir ant jos su kolege ir ant vaikų, vaikai jautėsi nesaugiai, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie jam nustatė girtumą. Kaltinamojo dukra susisiekė su močiute, kuri paprašė vaikus atvežti jai, nes pati sunkiai vaikšto. Jai pasakė, kad atveš vaikus, tačiau kaltinamasis pareiškė, kad vaikai iš namų bus išvežti tik per jo lavoną. Tuomet paprašė L. G. parašyti, kad jis pajėgus pasirūpinti vaikais, padavė jam popieriaus lapą ir tuo metu jis trenkė jai savo ranka per dešinę ranką ir pasakė, kad nieko nerašys. Tuomet policijos pareigūnai pasiliko su L. G., o ji su kolege pasiėmė vaikus ir juos nuvežė pas vaikų močiutę. Apie vaikų išvežimą į globos namus kalbos nebuvo. Kaltinamojo smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė. Dėl patirto smurto ji patyrė stresą, todėl nori, kad byla būtų išnagrinėta, t.y. taikytis atsisako, nes dėl tokių veiksmų darbe jaučiasi nesaugiai, todėl stengiasi apginti save ir koleges nuo panašių atvejų. Civilinį ieškinį palaiko, teigia, kad dėl priteistinos sumos palieka spręsti teismui.

Liudytoja J. S. prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, t.y.: 2011 m. liepos 4 d. apie 16.00 val. kartu su O. P. nuvykus pas L. G. patikrinti informacijos, kad jis girtauja ir neprižiūri vaikų, kaltinamasis namuose buvo rastas girtas. Tai patvirtino iškviesti policijos pareigūnai, nustatę jo girtumą. O. P. paaiškinus, kad jo vaikus laikinai išveš pas kaltinamojo motiną, jis pradėjo šūkauti ir įžeidinėti O. P., sudavė jai per ranką. Teismui pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas E. J. prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, t.y.: 2011 m. liepos 4 d. apie 16.00 val., gavęs budėtojo pranešimą nuvyko pas L. G., kur jau buvo atvykusios Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos O. P. ir J. S.. Alkotesteriu nustatė, kad kaltinamasis neblaivus. Jis elgėsi agresyviai, konfliktavo su šiomis darbuotojomis, neleido išvežti jo mažamečių vaikų, panaudojo smurtą O. P. atžvilgiu - sudavė jai per ranką. Papildomai paaiškino, kad smūgį matė, smūgį kaltinamasis sudavė dėl nesusivaldymo.

Iš pranešimo nustatyta, kad 2011-07-T. T. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad adresu Vytauto g. 99 gyvenantis G. girtauja, vaikų motinos apie dvi savaites nėra namuose, vaikai be priežiūros (b.l. 117).

Iš pareigybės aprašymo matyti, kad O. P. T. T. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė – karjeros valstybės tarnautoja (b.l. 113-116).

Iš šeimos aplankymo akto matyti, kad 2011-07-04 apsilankyta L. G. šeimoje pagal gautą pranešimą (b.l. 118).

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad L. G. nustatytas 2.56 promilių girtumas (b.l. 24).

Iš piliečių ir kitų asmenų T. T. rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu O. P. vykdė tarnybos funkcijas (b.l. 81-94).

Iš visumos surinktų įrodymų yra pagrindas teigti, kaltinamasis L. G. įvykdė inkriminuojamą veiką. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholioT. T. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei O. P. atliekant savo tarnybines pareigas, jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, ją įžeidinėjo, jai grasino bei tyčia sudavė vieną smūgį ranka jai į ranką, tokiu būdu pasipriešino pareigas einančiai valstybės tarnautojai, kurios veiksmai buvo teisėti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 286 straipsnį.

L. G. kaltinimas pareikštas ir pagal LR BK 290 straipsnį - valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas, tačiau tais atvejais, kai kaltininkas vienu metu ne tik įžeidinėja valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, bet ir jam priešinasi panaudodamas smurtą, veika turi vieno nusikaltimo požymius ir kvalifikuojama pagal BK 286 straipsnį, kuris numato atsakomybę už sunkesnį nusikaltimą. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamasis L. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje, išteisintinas.

L. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. L. G. neteistas (b.l. 45-46), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 44), todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str). Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas – 1 para: nuo 2011 m. liepos 4 d. (b.l. 26) iki 2011 m. liepos 5 d. (b.l. 31), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 str. 2 d.).

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji O. P. kaltinamajam pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 67). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad O. P. nukentėjo nuo L. G. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl yra pagrindas nukentėjusiajai priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą. Nukentėjusioji po kaltinamojo smūgio jautė fizinį skausmą, ji po įvykio buvo stipriai emociškai sukrėsta, teigia apie mėnesį laiko po įvykio jautusi nerimą, bijodavo ir vėl patirti smurtą jos atžvilgiu. Vertindamas aplinkybes dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tą aplinkybę, kad O. P. jos atžvilgiu panaudotas smurtas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo nustatyta, kad būtų buvęs sutrikdytas jo darbingumas. Ji yra valstybės tarnautoja, iš jos pareigybės aprašymo matyti, kad į jos funkcijas įeina lankymasis šeimose, ėmimasis priemonių vaikų saugumui užtikrinti, taigi ji žino ir supranta, kad jai tenka dirbti ir ekstremaliomis sąlygomis, kai vaikų tėvai ar kiti asmenys yra neblaivūs, agresyvūs ar pan. Kaltinamasis dirba, tačiau jis augina du nepilnamečius vaikus, todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Nustatytų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos (duomenys neskelbtini)298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

nusprendė:

L. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 286 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 (dešimties) MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – 1 parą: nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2011 m. liepos 5 d., prilyginant vieną laikino sulaikymo parą dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą privalu pateikti teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 290 straipsnį, L. G. išteisinti.

Priteisti iš L. G. nukentėjusiajai O. P. 500 (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje O. P. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.