- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- 1-475-503/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62051-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- I. S.
- Nukentėjusysis
- A. M.
nukentėjusiajai A. M., jos atstovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Mariui Dūdoniui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. 2017 m. lapkričio 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, galimai apie 16,00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį - seserį A. M., t. y. tampė sugriebusi už plaukų, laikydama abejomis rankomis galvą, šią trenkė į sieną, bei sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu I. S. kalta padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą neprisipažino. Teismui iš esmės paaiškino, jog konfliktas tarp jos ir sesers A. galėjo būti laikotarpyje apie 16.00 val., nes nuo 15 val. iki 15,30 val. jau buvo mergaitės sugrįžę iš mokyklos, persirengę ir pavalgę, po ko jie vyko visi pas jos mamą L. Pas mamą važiavo ji, M. I. ir keturios jų mergaitės (trys jos, o viena M.). Pas mamą tomis dienomis buvo A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso ir duomenų apie šį nežino. Šis asmuo yra pažįstamas jos draugo M. I.. A. G. turėjo sutvarkyti pas mamą namuose šildymo pečius. Kai jie atvažiavo į mamos L. namus, tai ši ir sesė A. su jaunesniais broliais buvo namuose. Kai ji (I. S.) atėjo į namus, tai pamatė, kad šiuose netvarka, būtent: neišplauti indai, nebuvo pagaminta vaikams valgyti. Ji mamos paklausė, kodėl nesutvarkyta, nėra valgyti padaryta. Mama pasakė, kad A. nieko nedaro ir prašė su A. pasikalbėti. Po to ji (I. S.) seseriai A. liepė eiti persirengti, nes ši grįžusi iš mokyklos nebuvo persirengusi. Taip pat šiai liepė eiti padėti tvarkytis, ruošti maistą. Tačiau A. jos neklausė. Ji pakartojo tai šiai daug garsiau, tačiau jos A. vis tiek neklausė. Po to jos viena ant kitos išsišaukė. Neigė, jog sesei A. tampė plaukus, sudavė rankomis šiai į veidą. Atkreipė dėmesį į tai, kad po jos ir sesers A. konflikto, sesuo A. kad ir nenorėdama, tačiau atėjo jai padėti. Be to, taro jos ir sesers A. konfliktas žodžiais vyko virtuvėje, o tuo metu virtuvėje buvo mama L., M. I., A. G., ir jos mergaitės. Mažųjų brolių virtuvėje nebuvo, jie su savo draugais laiką leido kitame kambaryje.
Nepilnametė nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji kaltinamosios sesuo. Iki konflikto su I. sutardavo gerai, po konflikto nebendravo. O konfliktas su seserimi vyko 2017-11-16, mamos namų virtuvėje. Po to, kitą dieną socialinė darbuotoja ją (A.) išsivežė į seniūniją aiškintis dėl ko neina namo, o laiką leidžia pas sesę I. Mama nuėjusi iš sesės I. paėmė jos daiktus, papasakojo šiai ką ji pasakojo socialinei darbuotojai. Kai ji (A.) grįžo iš mokyklos atvažiavo I., buvo susinervinusi, kad ji pasakojo socialinei darbuotojai. Ji (A.) buvo kambaryje ir žaidė su broliais. Sesė ją pasikvietė į virtuvę, nepamena ką sakė. O tam priežastis buvo dėl to, kad ji (A.) pasakė, kad jie ruošiasi parduoti malkas. Sesuo sugriebė jai už plaukų, sudavė per veidą. Po to ji (A.) nuėjo pas brolius į kambarį, verkė. Kai visi išsiskirstė, atėjo į kambarį sesuo I., ši kalbėjo, kad ji mamai nepadeda, kad valkiojasi naktimis. Ši ją pastūmė. Tačiau nebuvo, kad sesuo suėmusi trenkė jos galvą į sieną. Tačiau ši du sykius sudavė ranka jai į veidą, tąsė už plaukų. Jai skaudėjo, todėl verkė, nuėjo pas brolius į kambarį. Patikslino, jog ją sesuo I. pastūmė į sieną. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 1, b. l. 41-43), jog „2017 m. lapkričio mėn., dienos neprisimena, bet buvo ketvirtadienis pas juos buvo atvykusi sesė I., jos sugyventinis M. I. ir sesės vaikai: M., Ž., E. ir J. Ji mokykloje socialinei darbuotojai buvo pasakiusi, kad jos sesuo I. ketina parduoti malkas, kurias šiai buvo davusi mama. I. S. I. atvažiavusi į namus supyko, kad mama neduoda malkų dėl to, kad ji papasakojo viską socialinei darbuotojai. I. S. atėjo iki jos ir suspaudusi stipriai už rankos pasakė „ateik į virtuvę“. Virtuvėje tuo metu be jų buvo sesės I. sugyventinis M. I. ir mama. Pirmiausiais sesuo I. S. sugriebė už plaukų, ir purtė už šių. I. S. A. M. sakė: „bus tau lot visokias nesąmones“. I. S. jos galvą trenkė į sieną. Tuo metu I. S. viena ranka buvo sugriebusi plaukus viršugalvyje, o kitą ranką laikė prie kaktos ir abiem rankomis prilaikant trenkė jos galvą atgal link sienos. Po to dar kartą I. S. sugriebusi už plaukų, kurie tuo metu jau buvo palaidi (kaip suprantu gumytę turėjo išpešti tuomet, kai buvo trenkta galva į sieną), šiuos tempė. I. S. viena ranka laikė sugriebusi jos plaukus, o kita ranka trenkė jai du kartus ištiestu delnu per veidą. Kai buvo tampoma už plaukų, buvo suduotas smūgis jos galva į sieną, tai jai skaudėjo. Po kurio laiko sugrįžus į virtuvę, jau po visų įvykių, sesuo I. S. pasakė: „jei kam pasiskųsi, tai užmušiu“. Tai pasakiusi sesuo I. su visais asmenimis išvažiavo. Mama nestojo ir jos negynė, kai ją skriaudė šios vyresnioji sesuo I. Kai visi išvažiavo, tuomet mama pasakė, kad ji nueitų iki V. S. ir pasakytų, kad ją mušė I. Ji tik kitą dieną, būdama mokykloje apie įvykius su sese I. S., pasakė mokyklos socialinei pedagogei R. S..“, atsakė, kad šie paaiškinimai teisingi, jais galima vadovautis.
Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji I. ir A. mama. I. mušė A., trenkė šiai per veidą, nors šiai ji sakė A. nemušti. Paskui I. A. trenkė į sieną. Anksčiau nebuvę tarp jų konflikto. Viskas įvyko dėl malkų. I. pas juos malkas gamino. A. nuėjusi pas socialinę darbuotoją apie tai šiai pasakė. Tai sužinojo I. ir dėl to aiškinosi su A. Be to, ji atėjusi į kambarį pamatė, kaip I. sudavė A. per veidą su ranka, o A. į sieną su galva pataikė. A. stovėjo prie sienos, I. šią stūmė ją į sieną. Matė kaip vieną sykį I. sudavė su ranka A. per veidą, kai ši į sieną su galva atsitrenkė, A. pradėjo verkti. Galėjo būti lapkričio 16 diena, po pietų. Viskas vyko pas ją namuose, virtuvėje. Nežino, kas daugiau šį įvykį matė. Kai ji pasakė, I. A. paleido ir daugiau nesmurtavo. Po to I. dar malkas gaminosi. Vakare su šeima I. išvažiavo. Neliepė A. pasisakyti socialinei darbuotojai, ji pati nuėjusi pasisakė. Kai sudavė ranka, A. neverkė, o kai atsitrenkė galva į sieną, tada apsiverkė, nes jai skaudėjo. Tačiau I. nelabai stipriai ranka sudavė A. O kai A. galva atsitrenkė į sieną, mano, kad stiprus smūgis buvo.
Nepilnametis liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam 10 metų. I. S. yra jo sesuo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nematė kas vyko namuose. Nieko negirdėjo. Buvo policijos komisariate pas pareigūną. Tačiau neprisimena, ką pareigūnui kalbėjo. Jis nematė, kad I. muštų A. Neprisimena. Tačiau matė, kai nusivedė A. į kambarį (virtuvę) ir išgirdo kažką rėkaujant. Viskas buvo kambaryje (virtuvėje). Po to A. verkė kaip grįžo pas juos į kambarį. Sesuo verkė, nes ją I. mušė, tampė už plaukų, daugiau neatsimena. Jis matė, kaip I. tampė A. už plaukų. Matė ir kaip vieną ar du kartus I. sudavė A. per veidą. Matė, kaip I. A. du ar vieną kartą vožė į sieną, t. y. paėmė už galvos ir stūmė į sieną. A. pradėjo verkti kai jai sudavė per veidą ir ji atsitrenkė į sieną. Tuo metu kambaryje (virtuvėje) buvo I. ir A. Mama nežino kur buvo, neatsimena.
Nepilnametis liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam 12 metų. Kaltinamoji ir nukentėjusioji jo seserys. Kai viskas vyko jis buvo prie kompiuterio, buvo užsidėjęs ausines. Kambaryje buvo brolis M., A. ir virtuvėje mama. I. buvo atvažiavusi su vyru M. ir dukromis. Ji atvažiavo pabūti. Jis nematė, kad I. su A. bendrautų. Matė, kaip jos sėdėjo virtuvėje, paskui jį M. pasikvietė. Vėliau matė, kad A. verkė. Ši jam nesakė dėl ko verkia, jis jos neklausė.
Liudytojas M. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis kaltinamosios sugyventinis, juodu turi bendrų vaikų, esame faktinė šeima. Pas B. namuose I. pasakė didesniu tonu A. išplauti puodelius. Ir pas B. namuose daugiau nieko neįvyko. Ten nieks nieko nemušė, tik pasakė išplauti puodelius, ir tai buvo prie jo. Jis visą laiką buvo kambaryje. Jokio konflikto nebuvo. Be to, kai jie atvažiavo pas B., vyriškis pečių mūrijo. Be to B. virtuvėje buvo puodeliai neplauti, todėl I. A. paliepė išplauti puodelius. Jis A. nematė apsiverkusios. Jis gaminosi malkas tėvams, jos buvo sukrautos krūvoje, priklausė L. B.. Jis tik paklausė L. B. ar gali padaryti savo mamai malkų. Jie pagamino malkas, šias krovė į priekabą vežti pas jo mamą. Jam I. nieko nesakė apie malkas, nebuvo šnekos apie malkas.
Liudytojas A. P. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog buvo pas B. praeitų metų lapkričio viduryje, taisė viryklę. Girdėjo, kad susikivirčijo vyresnė sesuo su jaunesniąja. Šių vardų nežino. Šios susikivirčijo, apsižodžiavo ir viskas. Šios kažką apie indus šnekėjo, kad nesuplauta ar panašiai. Be to, jis dirbdamas nekreipė į tai labai dėmesio. Be to, girdėjo, jog tarp seserų buvo konfliktas dėl kažkokių melagysčių mokykloje. Tačiau jis nematė, kad kas nors ką muštų, tampytų už plaukų, kad kas verktų.
Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. B. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę dėl socialinių įgūdžių stokos. Lanko dažnai šią šeimą. Nebuvo pastebėjusi, kad būtų smurtaujama, tačiau iš vaikų girdėjusi. Buvo posėdis dėl M. M.. Posėdžio metu išaiškėjo, kad mama elgiasi negerai būtent dėl sesers. Buvo svarstomas klausimas, nes suprastėjo mergaitės mokymosi rezultatai. Ji paaiškino, kad turi eiti prižiūrėti sesers vaikus ir neparuošia pamokų. A. pasakė, kad mamą žada apgauti sesuo su savo sugyventiniu. Po posėdžio atėjo I. S. ir M. I., klausė ką pasakojo A. Ji šiems nesakė, tada S. pasakė, kad nuvažiuos į namus pas L. B. ir išsiaiškins, ką A. prikalbėjo. Buvo 2017-11-16, apie 16 val. Nuo seniūnijos iki B. namų apie 6 kilometrai. Be to, mergaitė pas ją verkė ir sakė „mama vėl tave išdurs“ ta prasme apgaus. Ji tai pasakė ir girdint mamai. Mama teigė, kad M. sakęs, jog malkų paliks ir jai. Sekančią dieną jai paskambino S. ir pasakė, kad A. atėjusi į mokyklą teigė, kad atvažiavusi į namus sesuo I. jai trenkė per veidą ir tąsė už plaukų. Pirmadienį atvykusi L. B. pas ją parašė jai paaiškinimą. Paaiškinime ji aprašė 16 dienos įvykius. Ji dažnai bendrauja su A. Ji nėra linkusi išsigalvoti.
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba socialine pedagoge. Pažįsta L. B. ir jos vaikus. Sužinojo, kad A. M. pasisakė, kad ją sumušė sesuo I., sakė tampė už plaukų ir dėjo delnu smūgį į veidą. Tai buvo 2017 metų lapkričio mėnuo. Greičiausiai buvo penktadienis, gal 17 diena. Ji apie tai pranešė socialinei darbuotojai. A. sakė, kad ją mušė I. S.. A. pažįsta du metus. Ji gali fantazuoti tada, kada pati nori išsisukti iš situacijos, bet kiek ji jai pasiskundusi, visi faktai pasitvirtino. Šnekant su mama, mama patvirtindavo faktus. Akivaizdžių smurto požymių nepastebėjo, A. buvo šiek tiek pasimetusi. Ji buvo minėjusi, kad I. verčia būti pas ją, prižiūrėti jos vaikus.
Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusioji A. M., liudytojai L. B., M. M., M. M., V. S., R. S. dėl kokių tai aplinkybių teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti kaltinamąją I. S.. Šių asmenų ankščiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, neprieštarauja vieni kitiems, kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims. Šių asmenų paaiškinimai, vieni kitus patvirtindami, papildydami, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas šių asmenų paaiškinimais tiki ir šie yra kaltinamosios I. S. kaltės įrodymai.
Teisiamojo posėdžio metu anksčiau aprašytus liudytojo M. I. duotus paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Be to šie jo paaiškinimai neišsamūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis, kaip jis teigia buvo viso konflikto metu, tačiau iš jo duotų paaiškinimų akivaizdžiai aišku, kad jis teismui nenurodė visas įvykių tarp I. S. ir A. M. aplinkybes. Tai akivaizdu iš teisiamojo posėdžio metu liudytojų L. B., M. M., M. M., duotų paaiškinimų. Gi, kaip nurodė L. B., M. M., jie irgi matė visas minėto konflikto tarp I. ir A. aplinkybes bei I. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to, M. M. po minėto nusikaltimo padarymo matė A. verkiančią. Gi tiek V. S., tiek ir R. S. teisiamojo posėdžio metu paliudijo, jog, palyginus netrukus po nusikaltimo padarymo, joms A. M. nurodė, jog jos atžvilgiu sesuo I. S. smurtavo. Šie minėtų asmenų paaiškinimai akivaizdu, kad išsamūs, patvirtina tikrąsias I. S. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad M. I. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog I. S. A. M. atžvilgiu nesmurtavo neįtikinantys.
Motyvuojamoji dalis
Be to, kaltinamosios I. S. kaltė padarius teismo nustatytą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais rašytinais duomenimis:
Protokolu, kuomet 2017-11-27 atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu yra fiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-13);
2017-11-24 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu L. B. paaiškinimu dėl smurto atvejo, kai 2017-11-16 I. S., galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo seserį A. M., t. y. tampė ją už plaukų, sudavė smūgius per veidą, grasino, kad niekam nesiskųstų, mergaitė jautė fizinį skausmą, išsigando. Pridedame L. B. paaiškinime yra nurodyta, kad 2017-11-16 į jos namus atvažiavo jos dukra I. S. su savo sugyventiniu M. I.. L. B. nurodė, kad I. S. virtuvėje jos mažametei dukrai A. „traukė per veidą ir tašė už plaukų“ (1 t. b. l. 14, 15);
Vilkaviškio socialinės pagalbos centras pateikta rašytine informacija apie Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Paramos šeimai tarnybos posėdžių, kuriuose buvo svarstoma smurto atvejai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, protokolų kopijos, kuriuose buvo nurodyta informacija, kad 2017-11-16 fiksuotas netinkamas vaikų priežiūros ir auklėjimo klausimas, kurio metu svarstytos aplinkybės dėl M. M. sužaloto veido. 2017-11-24 fiksuotas netinkamas vaikų priežiūros ir auklėjimo klausimas, kurio metu svarstytos aplinkybės dėl I. S. smurtas prieš L. B. dukrą A. M.. Protokole yra fiksuota, kad V. S., Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja, darbui su socialinės rizikos šeimomis posėdžio dalyviams pranešė, kad ji 2017-11-17 telefonu gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės pedagogės R. S. apie tai, kad 2017-11-16 į L. B. namus atvykusi jos dukra I. S. naudojo fizinį smurtą prieš mažametę A. M.. Protokole yra fiksuota, kad apie paaiškėjusį faktą buvo informuota Vilkaviškio rajono savivaldybės VTAS. Vykusio posėdžio metu I. S. nurodė, kad ji nesutinkanti su pateikta informacija (1 t. b. l. 24, 25-26, 27-28).
Anksčiau aprašytuose: protokole, raštuose, užfiksuotos aplinkybės, neprieštaraudamos tarpusavyje, neprieštaraudamos anksčiau teismo aprašytiems duomenims, kuriuos teismas pripažino I. S. kaltės įrodymais, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Nenustatyta, kad minėti rašytinai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamosios I. S. kaltės įrodymai.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, ankščiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad I. S. pagal kaltinamajame akte aprašytas aplinkybes mušdama, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – A. M.. I. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jos kaltę.
I. S. teisiamojo posėdžio nurodyta gynybinė pozicija, jog ji kaltinime nurodytu, laiku, būdu nesukėlė fizinio skausmo seseriai A., neįtikinanti, nes ji paneigta anksčiau aprašytais įrodymais.
I. S. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajai I. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji I. S. neteista, nebausta administracine tvarka. Pagal tai jai skirtina bausmė – viešieji darbai. Šios bausmės dydis I. S. nustatomas žemiau vidurkio, numatyto BK 46 straipsnyje, nes ji augina tris nepilnametes savo mergaites ir vieną sugyventinio.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti I. S. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui ir už tai ją nubausti keturiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po dvidešimt valandų visuomenės labui.
I. S. bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.
I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o šiam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.