Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-1173/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
1-40-1173/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12558-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius, Kęstutis Ramanauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-1173/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12558-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.5.1.; 2.1.15.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, Agnei Bružienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,kaltinamajai D. J. ir jos gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,nukentėjusiajam D. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), našlė, nedirbanti, įgijusi profesinį išsilavinimą, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. J., būdama vokiečių aviganio šuns vardu T. laikytoja, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, pagal kurį gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir Panevėžio rajono savivaldybės mero 2024 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. M-741 patvirtintų gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 40 punkto, pagal kurį žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis, reikalavimus, su šunimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad šuo nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad šuo būtų laikomas saugiai, tinkamai laikomas žemės valdoje, todėl 2025 m. vasario 28 d. apie 17.30 val. šuo vardu T. pabėgo pro neuždarytus tvoros vartus, užpuolė ir apkandžiojo savo žemės valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvusį D. B., taip jam padarydamas viršutinio dešinio antro danties išnirimą (netekimą), kąstines žaizdas, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas veide, kąstines žaizdas, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kąstines žaizdas dešinės plaštakos I-III pirštuose, kairės plaštakos I, III pirštuose, kas komplikavosi dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos supūliavimu ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji D. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2025 m. vasario 28 d., buvo atvažiavęs sūnus E. J.. Apie 17.30 val. sūnus atėjo su ja atsisveikinti ir išgirdo kaimyno (D. B.) šauksmą. Apsidairė ir pamatė, kad kieme nėra šunų. E. J. sėdo į mašiną ir nuvažiavęs rado kaimyną visą purviną, sudraskytą ir jo šuniuką. Kaimynas D. B. dirbo su traktoriumi, šuniukas jau buvo traktoriuje ir kaimynas liepė gelbėti šuniuką. Sūnus išvežė šuniuką į veterinarinę Piniavoje. Kai sūnus buvo išvažiavęs, po 10-20 min., ji nuėjo pas kaimyną D. B., kuris sėdėjo traktoriuje. Klausė, ar nereikia greitosios. Kaimynas atsakė, kad jis vis tiek taip nepaliks, nedovanos, nusipraus ir pats išsikvies greitąją. D. B. atrodė purvinas, matėsi kažkiek kraujo ant rankų. Suprato, kad negerai gavosi, bet jos šuo puolė ne kaimyną, o jo šuniuką, kurį kaimynas gynė. Pati įvykio nematė, bet suprato, kad kaimynas pakrito, gulėjo ir laikė šuniuką, o jį gulintį jos šuo apdraskė, norėdamas atimti tą šuniuką. Jos šuo yra sveikas. Dabar šuns voljeras sutvarkytas, yra ženklas, kad kieme yra šunys. Jos šunys visą laiką būdavo kieme, nebūdavo uždaryti voljere. Nežino kaip atsitiko, kad šuo išbėgo. Šuo niekada neidavo, net jei vartai būdavo atviri. Mato savo kaltę dėl įvykio. Galėjo paprasčiausiai uždaryti šunį į voljerą. Sutinka, kad pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad šuo neišbėgtų. Būdavo, kad šuo išeina, bet tik vakare, kai visai būdavo tamsu. Dabar supranta, kad turi užtikrinti, jog šuo neišeitų iš teritorijos. Dabar šunys visą laiką būna uždaryti, tik valandai išleidžia į kiemą, kad palakstyti. Kiemas yra aptvertas tvora. Viską sutvarkė, ko prašė tarnyba. Anksčiau panašių atvejų nebuvo. Toks atvejis, kada šuo užpuolė žmogų, yra pirmas. Sutinka su Specialisto išvadoje nurodytais D. B. sužalojimais, jie galėjo būti padaryti įvykio metu. Nesutinka tik su nurodytu sužalojimu dėl danties netekimas. Mano, kad nukentėjusiojo danties netekimas nesusijęs su nagrinėjamu įvykiu. Pagal savo sveikatos būklę ji gali pasirūpinti šunimis. Su nukentėjusiojo D. B. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Tiek pinigų, kiek jis prašo, ji neturi. Galėtų atlyginti 2 000 Eur žalą, mokant po 20 Eur per mėnesį. Pati yra našlė, gyvena viena, turi nedarbingumą, už kurį gauna tik 580,00 Eur. Nuo 2019 m. serga onkologine liga, vartoja vaistus, važinėja į pas gydytojus. Sodyba, kurioje gyvena, priklauso jos vaikams. Turi 2013 m. automobilį, jis reikalingas, nes ji važinėja gydymuisi į Vilnių. Šių metų pradžioje gulėjo ligoninėje, kas 3 savaites važiuoja susileisti vaistų. Neįgalumas kol kas nustatytas 2 metams. Bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, bet jis nesutiko, liepė skambinti jo advokatui. Atsiprašė nukentėjusiojo ir dabar atsiprašo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka dėl 50 eurų žalos atlyginimo už suplėšytą striukę. Dėl 278 eurų už akinius su stiklais nesutinka, mano, kad ši suma per didelė, nes tik stiklai buvo subraižyti. Dėl išlaidų už eksperto paslaugas sutinka. Dėl išlaidų už žaizdų perrišimus ir medikamentus sutinka. Dėl 500 eurų išlaidų už advokato paslaugas sutinka. Dėl išlaidų už danties implantaciją nesutinka. Nėra garantuota, kad jos šuo išmušė nukentėjusiajam dantį. Gal jo paties šuniukas išmušė jam dantį. Danties implantacija galimai tiek ir kainuoja, kiek nurodyta gydymo plane. Dėl neturtinės žalos sutiktų su 500 Eur suma.

3. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad kaimynų šuo, kuris jį užpuolė, yra išmokytas žudyti ir pulti gyvūnus. Įvykio metu šuo puolė ne jį, bet jo šuniuką, kurį jis bandė apginti. Kadangi bandė apsaugoti savo šunį, smarkiai nukentėjo pats ir jo šuo. Įvykio dieną jis nuo savo namo buvo apie 40 metrų atstumu, o traktorius stovėjo už 15-20 metrų. Kai kaimynų šuo jį užpuolė, suprato, kad nenutemps savo šunio iki namo. Grumtynės truko gal pusę valandos. Jis bandė savo šunį įkelti į traktoriaus kabiną, bet kaimynų šuo jį (D. B.) vis pargriaudavo. Tas didžiulis šuo temdavo už jo rankos, dėl to suplėšyta jo striukė. Buvo įsikandęs jo šunį. Kai jį nugriaudavo ant žemės, savo šunį jis kišdavo po savimi. Griuvo 3-4 kartus. Užpuolimas ir grumtynės vyko 15-20 min. Jo žmona kitą dieną rinko akinių stiklus po tą pievą, iš purvo. Negalvojo apie savo sužalojimus, bandė gelbėti savo augintinį. Anksčiau kaimynų prašė, kad susitvarkytų, kad taip būti negali, kad bus bėda. Palaikydavo šunį 1-2 dienas uždarytą ir vėl tas pats. Po įvyko pirmą kartą į savo namą atvažiavo daugiau negu po mėnesio, nes negalėjo nei batų apsimaut, nei sagų užsisegti. Ant jo veido yra 10 siūlių, atkasta ausis susiūta, buvo sukramtyti pirštai. Pirštus sulenkus, nebegali jų atlenkti, reikia atlenkti ranka. Po įvykio buvo ligoninėje, bendras apsilankymų skaičius apie 28. Kadangi šuo buvo neskiepytas, gavo skiepų nuo stabligės, nuo pasiutligės 5 skiepus, gėrė antibiotikus, buvo supūliavusi žaizda. Stacionare negulėjo. Mėnesį laiko vaikščiojo su šlepetėmis ir treninginėmis kelnėmis, antrą mėnesį jau galėjo batus užsirišti. Darbus dirbti pradėjo trečią mėnesį. Šiuo metu rankos skauda, bet gydymo jokio nėra, operuoti irgi nereikia. Po 2 metų matysis, kiek atsistatys. Pirštai iki galo nesusilenkia. Praėjus maždaug 2 mėnesiams po įvykio, tie šunys toliau lakstė jo kieme. Prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro: akiniai – 278 Eur, buvo sulankstyti akinių rėmai, subraižyti stiklai, jie buvo įsigyti neseniai. Pagal garantinį kvitą jam sudėjo stiklus ir laikinai jais naudojasi. 278 eurų kainuotų nauji tokie patys akiniai. Stiklai yra suraižyti, mato kaip per rūką, rėmeliai atitiesinti, neaišku, kiek laiko laikysis. Reikėtų keisti rėmelius ir stiklus. Dantis buvo sužalotas per eilinį pargriuvimą. Griuvimo metu užsigavo veido priekį. Dantis iš karto neiškrito, buvo juntamas klebėjimas ir skausmas. Dantis iškrito po savaitės. Negali pasakyti kuriuo metu susižalojo dantį. Buvo šoko būsenoje ir stengėsi apsaugoti savo šunį. Ten nelygi dirva, galėjo trenktis į kokį dirvos nelygumą ar kraštą. Dantį pradėjo skaudėti ir jis pradėjo iš savo vietos „išeidinėti“, o po savaitės visai iškrito. Pas ekspertą buvo penktą dieną po įvykio, o dantis iškrito dar po kelių dienų. Dar kurį laiką pavaikščiojo su skaudančiu dantimi, o paskui jis iškrito. Prieš įvykį pas odontologą lankėsi seniai. Prašoma suma už implantavimą - 3028 Eur yra nurodyta pagal sudarytą gydymo planą. 5000 eurų neturtinę žalą vertina todėl, kad ilgą laiką negalėjo nieko daryti. Tebeskauda pirštus, yra atsiradusi baimė šunims. Pasekmės įtakoja darbinę veiklą. Po įvykio nedarbingumo neturėjo. Reabilitacija nebuvo taikoma.

4. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 244/2025 (05) (toliau ir Specialisto išvada) matyti, kad joje nurodyta, jog D. B. nustatyta kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide, kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kąstinės žaizdos dešinės plaštakos I-III pirštuose, kairės plaštakos I, III pirštuose, kas komplikavosi dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos supūliavimu (gijimu antriniu būdu). Šie sužalojimai padaryti kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Dėl dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos supūliavimo (gijimo antriniu būdu), D. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 14-16).

5. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 37/2026 (05) (toliau ir Ekspertizės aktas) matyti, kad D. B. nustatyta viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide, kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kąstinės žaizdos dešinės plaštakos I-III pirštuose, kairės plaštakos I, III pirštuose, kas komplikavosi dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos supūliavimu (gijimu antriniu būdu). Šie sužalojimai padaryti kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys ir/ar kiti kieti buki paviršiai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Dešinės plaštakos III piršto kąstinė žaizda, gijusi antriniu būdu dėl supūliavimo, sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 38.1 punktu ir 6.2 punktu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 127-129).

6. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. Ž. palaikė pateiktą išvadą. Paaiškino, kad 2025-03-04 buvo atlikta nukentėjusiojo D. B. apžiūra ir papildomai pareikalauti medicininiai dokumentai apie gydymą ir sužalojimo pasekmes po gydymo. D. B. buvo nustatyta kąstinės žaizdos, nubrozdinimai, poodinės kraujosrūvos veide, kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kąstines žaizdos dešinės plaštakos I-III pirštuose, kairės plaštakos I, III pirštuose. Dešinės plaštakos III piršto žaizda komplikavosi kąstinės žaizdos supūliavimu ir todėl buvo kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu išskirtas šis vienas sužalojimas, visi kiti sužalojimai – nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiriamojoje dalyje nurodyti duomenys, kad asmuo skundžiasi viršutinio dešinio antro danties paslankumu, čiuopiant jaučiasi šio danties judumas. Toks nusiskundimas buvo, bet nebuvo pateikta jokių medicininių duomenų apie danties šalinimą ar tolimesnę gydymo eigą, todėl šis sužalojimas nebuvo įtrauktas. Jeigu būtų duomenys, kad dantis iškrito, būtų konstatuota kaip danties netekimas, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Danties išnirimas gali būti padaromas kietu, buku daiktu. Gal šuns letena galėjo būti kažkoks smūgis, nukentėjusiojo nosis buvo apibraižyta. Dabar identifikuoti žalojantį daiktą nėra galimybės. Kiek atsimena, asmens lūpose sužalojimų nebuvo, gal krentant priekinis dantis galėjo būti sužalotas, jeigu atsitrenkė į kažkokį daiktą. Atsitrenkiant į lygų paviršių, toks vieno danties sužalojimas nelabai galėjo būti, turėjo būti kažkoks atsikišimas, nelygumas arba turėjo būti koncentruotas smūgis į tą vietą. Jeigu vyko grumtynės, asmuo griuvinėjo, negalima atmesti tokios galimybės dėl danties sužalojimo. Danties judumą nustatė apžiūros metu. Medicininiuose dokumentuose, kuriuos gavo, apie dantį jokių duomenų nebuvo. Negalėjo susieti danties judumo su galimu jo praradimu. Asmuo turėjo kreiptis pas odontologą, kad užfiksuotų faktą ir odontologas nustatytų ar dantis iškris ar ne. Medicininiame dokumente yra nurodyta 12 danties netekimas. Kai asmuo buvo apžiūroje, tas dantis dar buvo, jis buvo judus. Paskui dantis iškrito, yra užfiksuotas iškritimas, todėl tai būtų konstatuojama kaip danties netekimas. Turint šiuos duomenis galima sieti išvadą su danties netekimu. Nekelia abejonių, kad tai to paties įvykio dalykas. Kai nukentėjusysis kreipėsi pas jį, skundėsi judumu, dantis klibėjo, o paskui neprigijo ir iškrito. Būna, kad esant daliniam išnirimui, dantis prigyja. Šiuo atveju jis iškrito ir tai konstatuota odontologo, kad danties nebėra. Galima teigti, kad asmuo danties neteko įvykio metu. Nukentėjusiojo žaizdos gijo komplikuotai, nes šuns įkandimai visada gyja labai sunkiai, visada didelė rizika, kad gys komplikuotai ir kuo gilesni įkandimai, tuo gyja sunkiau. Yra užfiksuota medicininiuose įrašuose, kad nukentėjusysis sąžiningai vykdė perrišimus. Apie tai, kad netinkamai gydėsi, nevykdė gydytojų rekomendacijų, duomenų nėra. Žaizdų buvo daug, o supūliavo tik viena. Jeigu būtų netinkamas gydymas, komplikacijų galėjo būti ir daugiau. Jeigu vyko grumtynės, nukentėjusysis galėjo trenktis į kokį grumstą, ar pats susižaloti, jeigu mojavo rankomis. Tikslaus laiko negalima nustatyti, ar dantis buvo pažeistas prieš įvykį, ar per įvykį ar po jo. Nukentėjusysis kreipėsi į ekspertą po keturių dienų, kraujosruvų ant lūpų nebuvo, todėl tikslaus danties pažeidimo laiko nustatyti neįmanoma. Pas odontologus kreipėsi, kai jau dantis buvo iškritęs, todėl odontologas tik konstatavo, kad danties nėra, ar jis buvo sugedęs to jis nustatyti negalėjo. Jeigu būtų matomas danties vainiko gedimas, kai nukentėjusįjį apžiūrėjo jis, būtų tą užfiksavęs, bet šiuo atveju dantis tik judėjo. Neužfiksavo, kad dantis buvo sugedęs, jeigu taip būtų, būtų užfiksavęs. Vidinis danties sugedimas nematomas, bet būtų likusi šaknis, jeigu dantis būtų sugedęs iš vidaus, nes paprastai genda nuo vainiko. Šiuo atveju dantis iškrito su visa šaknimi.

7. Liudytojas E. J. parodė, kad įvykio dieną buvo pas mamą (D. J.), ruošėsi važiuoti namo ir išgirdo, kad D. kieme kažkas šaukia. Greitai automobiliu nuvažiavo iki jo ir pamatė, kad šunys užpuolė jį ir jo šuniuką. Iki D. B. buvo koks 100-150 m. Viskas vyko lauke prie traktoriaus, D. teritorijoje. D. rado atsirėmusį į traktorių, jo buvo kruvinas veidas, kruvinos rankos. Šuniukas buvo įkeltas į traktorių. Pačio veiksmo nematė, bet jų šuo dar lakstė aplinkui. D. B. pasakė, kad jo šuo užpuolė jo šuniuką, jis bandė gelbėti, todėl įkando ir jam. D. paklausė, ar jam reikia pagalbos, gal kviesti greitąją. D. pasakė, kad šuniuką reikia gelbėti, vežti pas veterinarą. Jis nuvažiavo namo, paėmė apklotą, nes tas šuniukas visas drebėjo, nuvežė jį pas veterinarą. Paskui mamai parašė, kad nueitų pas D. pažiūrėti, nes jis ten ir liko prie traktoriaus stovėti. Mama parašė, kad buvo nuėjusi, bet D. atsisakė pagalbos, pats nuėjo namo apsiprausti. Kitą dieną skambino D., pasakė, kad pasikalbėsim, kai nusiramins. Po kurio laiko vėl skambino. Paskui nuvažiavo pasikalbėti apie viską. Tada D. pasakė, kad su juo nieko nekalbės, davė advokato numerį. Advokatas irgi pasakė, kad negali kalbėti, nes gina D.. Sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jam (E. J.) ir sesei. Ten gyvena mama, šunys yra jo mamos. Jis pats ten negyvena, bet policijai pasakė, kad šunys jo, nes nenorėjo, kad mamai reikėtų važinėti į policiją. Kol tėtė buvo gyvas, šunis paleisdavo dieną, o naktį uždarydavo. Šunys būdavo kieme, nes yra aptverta teritorija. Dabar šunys laikomi voljere. Neleisdavo jiems už vartų lakstyti, bet būdavo, kad pabėga. Žinojo gyvūnų laikymo taisykles. Šunys turi būti voljere arba vartai turi būti uždaryti. Būdavo, kad šunys pabėgdavo iš namų. D. paskambina ir sako, kad atbėgo pas jį į kiemą šuo. Kad šuo užpultų ką nors, pirmas kartas. Po įvykio buvo atvažiavę iš tarnybų tikrinti šunų laikymo sąlygų. Dabar yra įrengtas voljeras, šunys būna voljere, mama susitvarko su jais. Iki tarnybos apsilankymo, voljero kieme nebuvo.

8. Iš 2025 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra tvora neaptverta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas vieno aukšto gyvenamasis namas, žvyruoto kelio centre, kuris veda link namo, stovi traktorius „JBC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint traktoriaus kabiną, matomos šlapiai valytos grindinys. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 20-26).

9. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos N. Š. 2025 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad jame nurodoma, jog 2025-02-28 apie 17.33 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją užpuolė kaimynų šuo, sukandžiojo rankas ir veidą, pranešėjas gynė savo šunį. Kartu su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu M. V. nuvykus nurodytu adresu, GMP darbuotojai nukentėjusį D. B. jau buvo pristatę į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietoje buvo D. B. sutuoktinė V. B., kuri paaiškino, kad įvykio nematė. Jai pranešė sutuoktinis, kuris paaiškino, kad gindamas savo šunį buvo užpultas kaimyno E. J. šuns. Susisiekus telefonu su E. J., pastarasis pasakė, kad šiuo metu vyksta pas veterinarą su kaimyno D. B. augintiniu bei paaiškino įvykio aplinkybes, kad ruošdamasis išvažiuoti iš namų pamatė, kad yra atidaryti kiemo vartai ir suprato, kad jo augintinis T. bus išbėgęs pro kiemo vartus. Nuėjęs ieškoti šuns, E. J. pamatė sužeistą kaimyną D. B. bei pastarojo šunį. Savo augintinį uždaręs namuose, kaimyno šunį nuvežė pas veterinarą. Nuvykus į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių buvo pabendrauta su D. B., kuris paaiškino, kad savo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vedžiojo savo. Į kiemą atbėgęs kaimyno E. J. šuo T. puolė jo šunį. Norėdamas apsaugoti savo augintinį, D. B. bandė šį užkelti į traktoriaus kabinos vidų. D. B. bandant užkelti savo augintinį į traktoriaus kabiną, kaimyno šuo T. vis bandydavo pasiekti D. B. šunį, tokiu būdu šuo T. sužalojo D. B. abi rankas ir veidą. D. B. įkėlus į traktorių augintinį, šuo T. atsitraukė. Tuo metu atėjo kaimynas E. J., kuris nuvedė savo augintinį į namus, o D. B. augintinį nuvežė pas veterinarą (1 t., b. l. 190-191).

10. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo T. J. 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su E. J. matyti, kad jame nurodoma, jog pokalbio metu E. J. paaiškino, kad jis buvo atvykęs pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Išėjus iš namų girdėjo kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini) name, riksmus ir pastebėjo, kad mamos kieme nėra dviejų vokiečių aviganių veislės šunų. Greitai įsėdęs į mašiną jis privažiavo prie kaimyno. Matė, kad kaimynas kruvinas. Jis šunis nuvijo. Paklausus, kokia pagalba reikalinga, kaimynas jam padavė šuniuką, kad nuvežtų pas veterinarą. Sugrįžęs namo jis pasiėmė rankšluostį, į kurį įvyniojo šunį bei nuvežė į veterinarijos kliniką. Po apžiūros veterinarė pasakė, kad siūti žaizdų nereikia ir gydymui davė antibiotikus bei tepalą. Jis apmokėjo visas suteiktas paslaugas. Sugrįžus pas kaimynus, šuo buvo perduotas kaimyno broliui. E. J. kelis kartus skambino kaimynui pasiteirauti dėl sveikatos, taip pat buvo nuvykęs dėl žalos atlyginimo, tačiau kaimynas paaiškino, kad reikia bendrauti su pastarojo advokatu. E. J. teigimu, dėl įvykio pats pergyvena (1 t., b. l. 192-193).

11. Iš 2025 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta dėl įvykio reagavusios pareigūnės N. Š. nešiojamos kameros vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20250228-175626UTC+0200“, peržiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas nukentėjusiojo D. B. sutuoktinės ir policijos pareigūnų pokalbis, kurio metu D. B. sutuoktinė paaiškina, kad prie traktoriaus, kur matosi kraujo ir grumtynių žymės, kaimynų šunys užpuolė sutuoktinį, kuris tuo metu vedė savo šuniuką. D. B. sutuoktinės teigimu, šuniukai kartais išlenda iš kaimynų kiemo, tačiau ant vyro niekada nešokdavo. D. B. sutuoktinė patikslina, kad sutuoktinis įvykio metu gelbėjo savo šuniuką. D. B. sutuoktinė parodo, kur yra įvykio vieta. Pareigūnei pasiteiravus, ar matosi kraujo, įvykio vietą fotografuojantis pareigūnas atsako, kad matosi, daug kraujo yra traktoriaus viduje. Telefoninio pokalbio metu E. J. paaiškina, kad šiuo metu jis yra nuvežęs šunį pas veterinarą. E. J. teigimu, vartai buvo atidaryti, šunys kieme buvo palaidi. Įvykio nematė ir tik išėjęs į kiemą pastebėjo, kad kieme nebėra šunų. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20250228-181923UTC+0200“, užfiksuotas policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo D. B. pokalbis. Ligoninės priimamajame nukentėjusysis guli ant lovos su abejomis sutvarstytomis plaštakomis, ant veido matyti kraujo dėmės. D. B. patvirtina, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholio ir paaiškina, kad sodybos kieme jis vedžiojo savo šuniuką. Būnant savam kieme prie traktoriaus vienas iš dviejų kaimynų vilkinių šunų (patinas) užpuolė jo šuniuką. D. B. patikslina, kad šuo ant žmonių nepuola, puola tik ant šunų. Nukentėjusiojo sutuoktinė pasako, kad puolė šuo, vardu T.. Pokalbio metu D. B. paaiškina, kad jis gynė savo šuniuką ir bandė šį įkelti į traktoriaus kabiną. Bandė savo šuniuką uždengti savimi, tačiau kaimynų šuo vis traukdavo. Šunį į traktoriaus kabiną įkėlė gal iš ketvirto karto, nebeturėjo sveikatos. Po to atvažiavo kaimynas, kuris uždarė savo šunis, o jo šunį nuvežė pas veterinarą. Po to apie įvykį pranašė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu (1 t., b. l. 183-188).

12. Iš 2025 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusiojo D. B. striukė. Visa striukė aplipusi gyvūnų kailiu. Apžiūrint striukės priekinę pusę, dešinės pusės apačioje, matyti 6 cm ilgio medžiagos plyšimas. Dešinėje pusėje, ties striukės viduriu, yra 1,5 cm pločio ir 4,5 cm ilgio plyšimas, taip pat 0,5 cm pločio ir 2,5 cm ilgio medžiagos plyšimas. Kairėje pusėje yra apvalus, 0,5 cm pločio ir 0,5 cm ilgio plyšimas. Apžiūrima ir striukės nugara. Kairėje pusėje, ties pečiu yra 3 cm ilgio plyšimas. Ant dešinės rankovės, ties alkūne, yra 2 cm pločio ir 2 cm ilgio plyšimas (1 t., b. l. 161-169).

13. Iš 2025 m. rugsėjo 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo D. B. akiniai. Akinių rėmeliai juodos spalvos su užrašu „Fila“. Rėmeliai nesulankstyti. Akinių stiklai peršviečiami, ovalios formos. Ant abiejų stiklų yra 1-2 mm dydžio suraižymai (1 t., b. l. 174-180).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

14. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

15. CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

16. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

17. Panevėžio rajono savivaldybės mero 2024 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. M-741 patvirtintų gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 40 punkte numatyta, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis).

18. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamoji D. J. pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad jos laikomas šuo nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jis būtų laikomas saugiai, tinkamai laikomas žemės valdoje, todėl šuo pabėgo iš žemės valdos pro neuždarytus tvoros vartus, užpuolė ir apkandžiojo savo žemės valdoje buvusį nukentėjusįjį D. B., taip jam padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus.

19. Kaltinamoji viso proceso metu pripažino, kad ji pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino, jog jos laikomas šuo T. neišeitų iš žemės valdos teritorijos, nes šuo išbėgo pro neuždarytus tvoros vartus, užpuolė ir apkandžiojo savo žemės sklype buvusį nukentėjusįjį D. B. taip jam padarydamas sužalojimus. Be kaltinamosios parodymų minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai: nukentėjusiojo D. B. parodymai apie tai, kad jam būnant savo žemės sklype atbėgo kaimynų šuo T., kuris jį užpuolė, apkandžiojo bei jam padarė kaltinime nurodytus sužalojimus; liudytojo E. J. parodymai, kad šuo T. išbėgo pro namų vartus bei apkandžiojo kaimyną D. B., matė jį kruviną, sužalotą; tarnybiniai pranešimai ir juose užfiksuotos įvykio aplinkybės; kitų objektų apžiūrų protokolai bei kiti pirmiau nuosprendyje aptarti rašytiniai bylos įrodymai. Specialisto išvada bei Ekspertizės aktas patvirtina, kad D. B. nustatyta: viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide, kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kąstinės žaizdos dešinės plaštakos I-III pirštuose, kairės plaštakos I, III pirštuose, kas komplikavosi dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos supūliavimu (gijimu antriniu būdu); šie sužalojimai padaryti kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys ir/ar kiti kieti buki paviršiai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku; dešinės plaštakos III piršto kąstinė žaizda, gijusi antriniu būdu dėl supūliavimo, sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 127-129). Taigi, remiantis bylos įrodymų visuma daroma išvada, kad būtent kaltinamosios D. J. veika, t. y. gyvūno laikymo gyvenamosiose vietovėse reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nukentėjusiojo D. B. sužalojimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, priežastis.

20. Kaltinamoji D. J. pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam D. B. galėjo būti padaryti Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, tačiau nesutiko su Ekspertizės akte konstatuotu sužalojimu – viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas). Šis sužalojimas, kaltinamosios teigimu, nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, o galėjo būto padarytas kitu metu ir aplinkybėmis. Su tokia kaltinamosios pozicija teismas nesutinka. Visų pirma vertintina tai, kad nukentėjusysis D. B. nuosekliai parodė, kad užpuolimo ir grumtynių su šunimi metu, jam buvo sužalotas dantis – po įvykio jis jautė danties skausmą, dantis klebėjo, o po savaitės iškrito. Danties sužalojimas užfiksuotas iš karto po įvykio pirmoje nukentėjusiojo D. B. apžiūroje pas teismo medicinos specialistą 2025-03-04: Specialisto išvadoje nurodyta, tą patvirtino ir teismo posėdžių metu apklaustas ekspertas R. Ž., kad apžiūrint nukentėjusįjį D. B., pastarasis skundėsi viršutinio dešinio antro danties paslankumu; čiuopiant jaučiasi šio dantis judrumas (1 t. b. l. 15). Nukentėjusiojo parodymus dėl netekto danties patvirtina VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad objektyviai nustatyta: apžiūrint stebimą, kad 12 dantis iškritęs; diagnozė: dantų netekimas dėl nelaimingų atsitikimų, jų pašalinimo ar sritinės periodonto ligos (2 t., b. l. 120). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. Ž. paaiškino, kad Specialisto išvadoje nebuvo nurodytas sužalojimas – viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), kadangi šios išvados surašymo metu nebuvo gauti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai susiję su danties netekimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtas papildomas tyrimas ir gautas Ekspertizės aktas, kuriame, įvertinus papildomai gautus duomenis, medicininius išrašus, be visų kitų Specialisto išvadoje nurodytų, konstatuotas ir sužalojimas – viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas); konstatuoti sužalojimai padaryti kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys ir/ar kiti kieti buki paviršiai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku; viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 38.1 punktu ir 6.2 punktu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 127-129). Nukentėjusysis D. B. teisme papasakojo tokias įvykio aplinkybes: į jo kiemą atbėgęs kaimyno šuo T. puolė jo mažą šuniuką, kurį jis bandė gelbėti, įkelti į traktorių; užpuolimas ir grumtynės vyko 15-20 minučių; jis atsistodavo ir vėl šuns būdavo pargriaunamas ant žemės, buvo nukritęs kelis kartus; nežino kuriuo tiksliai metu susitrenkė dantį, buvo šoko būsenoje, įvykis vyko lauke, toje vietoje buvo nelygi dirva, galėjo trenktis į kokį dirvos nelygumą ar kraštą; po įvykio jam skaudėjo dantį ir jis pradėjo iš savo vietos „išeidinėti“, po savaitės visai iškrito; pas teismo medicinos ekspertą buvo penktą dieną po įvykio, o dantis iškrito dar po kelių dienų. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiojo D. B. nurodytomis įvykio aplinkybėmis aptariamas sužalojimas (viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas)), galėjo būti padarytas; danties išnirimas gali būti padaromas kietu, buku daiktu; gal šuns letena galėjo būti smūgis, nukentėjusiojo nosis buvo apibraižyta; krentant priekinis dantis galėjo būti sužalotas, jeigu atsitrenkė į kažkokį daiktą; jeigu vyko grumtynės, nukentėjusysis griuvinėjo, galėjo trenktis į kokį grumstą, ar pats susižaloti, jeigu mojavo rankomis; nukentėjusysis danties neteko įvykio metu; nekelia abejonių, kad tai to paties įvykio dalykas; kai kreipėsi pas jį nukentėjusysis, jis skundėsi danties judumu, dantis klibėjo, o paskui neprigijo ir iškrito. Teismas nenustatė pagrindų abejoti nukentėjusiojo D. B. parodymais, medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, Specialisto išvada, Ekspertizės aktu, eksperto R. Ž. teisme duoti parodymais, todėl remdamasis jais ir kitų pirmiau aptartų įrodymų visuma daro išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), yra nagrinėjamo įvykio padarinys.

21. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad jos laikomas šuo nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jis būtų tinkamai laikomas žemės valdoje ir neišeitų iš jos teritorijos, o tai privalėjo padaryti, dėl to nebuvo garantuotas aplinkinių žmonių saugumas. Taigi, D. J. nesilaikė pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų ir dėl to kilo BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, dėl kaltinamosios neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. B. sveikata. Įvertinus D. J. padarytų teisės aktų pažeidimus, nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusius padarinius (nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam padaryti daugybiniai sužalojimai įvairiuose kūno vietose), nėra jokio pagrindo, kaip prašė gynėjas, padaryto nusikaltimo vertinti kaip mažareikšmio. Darytina išvada, kad D. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jos kaltė įrodyta.

IV. Civiliniai ieškiniai

22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

23. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 373,35 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 90-95). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam D. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamosios D. J. veiksmais, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl D. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tenkintinas, iš kaltinamosios D. J. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 373,35 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 983,19 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu jis prašė priteistini turtinę žalą, kuria sudaro: sugadinti drabužiai – įvykio metu suplėšyta striukė, kurią vertina 50 Eur; sugadinti akiniai – įvykio metu sulaužyti akinių rėmeliai, suraižyti stiklai – 278,00 Eur; išlaidos už eksperto paslaugas kreipiantis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimų – 53,10 Eur; už gydymo paslaugas atliekant perrišimus – 15 Eur; medikamentams – 38,39 Eur; rentgeno nuotrauka – 20,70 Eur; 500 Eur sumokėjo už teisines paslaugas advokatui kreipiantis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam D. B. reikėjo medicininių paslaugų, medikamentų, įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo drabužiai (striukė), sugadinti akiniai (reikalinga keisti rėmelius ir stiklus), jis patyrė išlaidų kreipdamasis pas advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo iki pradedant ikiteisminį tyrimą, į bylą yra pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (daiktų apžiūrų protokolai, mokėjimo kvitai, medicininiai dokumentai dėl suteiktų paslaugų, siuntimai, pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo nurodymai, „Optika Vizija“ garantija dėl akinių (1 t., b. l. 118-138, 164-168, 176-180). Atsižvelgus į tai, pirmiau nurodomos išlaidos (955,19 Eur) pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos nukentėjusiajam D. B. iš kaltinamosios D. J.. Taip pat nukentėjusysis D. B. prašo priteisti ir būsimas išlaidas – 3028,00 Eur dėl po įvykio netekto priekinio 12 - to danties implantacijos. Nukentėjusysis pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: UAB „Šypsenos akademija“ gydymo planą, gydytojo įrašą, iš kurių matyti, kad minėtas išlaidas sudaro: kaulo augmentacija – 549,00 Eur; minkštųjų audinių augmentacija, rinkinys po chirurginių procedūrų, gijimo galvutės užsukimas, implantacijos operacinė procedūra, „Nobel“ implantas ir jo įsriegimas, implantacijos rinkinys – 1156 Eur; atspaudai, sąkandžio registras, kompiuterinė tomografija – 56 Eur; okliuzinės skylės uždarymas, atrama, lūpų ir skruostų plėtiklio uždėjimas, laikinas vainikėlis ir jo prisukimas – 329 Eur; antspaudai, sąkandžio registras, lūpų ir skruostų plėtiklio uždėjimas – 108 Eur; cirkonio vainikėlis su keramikos apdaila ir jo prisukimas, lūpų ir skruostų plėtiklio uždėjimas, protezavimas rinkinys, individualus vaistinis preparatas – 830 Eur (1 t., b. l. 139-140; 2 t., b. l. 117-122). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaip aptarta pirmiau, D. B. konstatuotas sužalojimas - danties netekimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su nagrinėjama veika, neatsargiais kaltinamosios D. J. veiksmais, byloje nėra pateikta minėtas išlaidas / jų dydį paneigiančių priešingų duomenų, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų tenkintinas pilnai ir iš kaltinamosios D. J. nukentėjusiojo D. B. naudai priteistina 3028,00 Eur. Viso priteistinos turtinės žalos dydis – 3 983,19 Eur.

25. Nukentėjusysis D. B. prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo užpultas ir apkandžiotas kaimynų šuns, jam buvo išmuštas priekinis dantis, padarytos daugybinės kastinės žaizdos visame veide, daugybinės abiejų rankų riešų ir plaštakų kastinės žaizdos, kai kurias žaizdas reikėjo siūti. Žaizdos buvo supūliavę, todėl reikėjo gydyti infekciją, gerti antibiotikus. Taip pat pagal grafiką buvo skiepijamas nuo pasiutligės. Lankėsi pas gydytojus žaizdų perrišimui. Ilgą laiką jautė skausmą, gėrė nuskausminamuosius, tepė tepalus, negalėjo judinti plaštakų, liko randai. Jam buvo sutrupintos kraujagyslės, yra surandėję mazgais atsistatymas galimas tik dalinai. Šiai dienai negali pilnai valdyti pirštų. Iki šiol lankosi pas specialistą. Po įvykio laiką negalėjo dirbti, todėl prarado pajamas. Dėl įvykio patyrė didelį stresą, ilgą laiką skaudėjo rankas, negalėjo jų judinti, negalėjo padėti šeimai buityje, bendrauti su žmonėmis. Jaučia baimę dėl kaimynų šuns, kuris laksto laisvai ir nuolat girdi jo lojimą. Nėra aišku, ar ateityje pilnai galės valdyti pirštus.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

28. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš namų valdos teritorijos pro neuždarytus vartus pabėgęs šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusįjį D. B.. Nukentėjusiajam nustatyta viršutinio dešinio antro danties išnirimas (netekimas), kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide, kąstinės žaizdos, odos nubrozdinimai ausies srityje, odos nubrozdinimai dilbyje, abiejose plaštakose, kąstinės žaizdos dešinės plaštakos I-III pirštuose, kairės plaštakos I, III pirštuose, kas komplikavosi dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos supūliavimu (gijimu antriniu būdu). Dėl dešinės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos, viršutinio dešinio antro danties išnirimo, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 127-129). Po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, veide buvo stebimos smulkios žaizdos: nuo 1 iki 2 cm dydžio, abiejų plaštakų daugybinės kąstinės žaizdos; žaizdos išplautos, susiūtos ir jis paleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 15). Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Nukentėjusysis patyrė ir įvairių nepatogumų, daug kartų lankėsi gydymo įstaigose žaizdų perrišimams ir kitoms procedūroms, jam konstatuoti sužalojimai matomose kūno vietose – veido, rankų srityse, viena žaizda gijo komplikuotai, buvo supūliavusi, jis gėrė antibiotikus ir vartojo kitus medikamentus, kurį laiką negalėjo pilnai valdyti plaštakos, pirštų, negalėjo dirbti, atlikti buities darbų. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai nors pagal jų kiekį ir gausūs, tačiau nebuvo ypač dideli (konstatuoti nedideli, iki 2 cm. dydžio, nubrozdinimai, kraujosruvos, kąstinės žaizdos, dalis kurių susiūtos chirurginiais siūlais), sužalojimai įvertinti nežymiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jam stacionarus gydymas nebuvo taikomos, operacijos nebuvo atliekamos, šiuo metu joks gydymas netaikomas, nėra duomenų, kad iš esmės būtų pakenkta nukentėjusiojo ateičiai, darbinei veiklai ir pan., jam nedarbingumas nėra nustatytas. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat į D. J. kaltės formą (nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo), kaltinamosios turtinę padėtį (turi sveikatos problemų, jai nustatytas 25 proc. dalyvumo lygis, nedirba, gauna tik nedideles socialines išmokas, nekilnojamojo turto neturi), į tai, kad iš kaltinamosios priteista pakankamai didelės sumos turtinėms žaloms atlyginti (viso 4 356,54 Eur), į kilusias pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios D. J. nukentėjusiajam D. B. priteistina 3 000 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

30. Už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

31. Kaltinamosios D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

32. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą). Be to, teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, vertina, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

33. Kaltinamoji D. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą žmogaus sveikatai, teisės aktų reikalavimus pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, veika baigta, įvykio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. B. sveikata. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, duomenų, kad ji būtų įrašyta į Psichikos sveikatos centro bei Priklausomybės ligų įskaitas, nėra, našlė, turinti sveikatos problemų, iš dalies darbinga (nustatytas 25 proc. dalyvumo lygis), nedirbanti, gaunanti nedideles socialines išmokas. Kaltinamoji savo kaltę didžiąją dalimi pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo D. B., sutiko pagal galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kurios iki šiol neatlygino nė dalies. Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis) neskiriant intensyvios priežiūros, o vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, skiriant įpareigojimą, kuris, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui: per 11 (vienuolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. B. dalį nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

VI. Kiti bylos klausimai

34. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

35. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

36. Nukentėjusysis D. B. ir jo atstovas prašė priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamosios bylinėjimo išlaidas bei pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11, pinigų priėmimo kvitą Nr. 1111464, kurie patvirtina, kad D. B. už atstovavimą sumokėjo 700,00 Eur (2 t., b. l. 84-85). Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, į nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurią prašoma priteisti iš kaltinamosios, sumą, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl iš kaltinamosios priteistina 700,00 Eur (septyni šimtai eurų, 00 ct) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam D. B. (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

37. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (2 vnt.), paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti D. J. per 11 (vienuolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. B. dalį nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamosios D. J. 3 983,19 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 19 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. B..

Priteisti iš kaltinamosios D. J. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. B..

Kitoje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios D. J. priteisti 373,35 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 35 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo D. B. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios D. J. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų, 00 ct) nukentėjusiojo D. B. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (2 vnt.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė