Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kriminalinės policijos biuro, atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, trečiasis suinteresuotas asmuo N. E., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvoje, gavus pareiškėjo skundą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas pripažintas civiliniu ieškovu. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2017 m. kovo 21 d. nutarimu (toliau – Prokuroro nutarimas) ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra nepakankami N. E. kaltei pagrįsti padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. E. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Į teismo klausimus atsakė, kad žalą kildina iš N. E. veiksmų, o ne iš ikiteisminio tyrimo. Esminę klaidą padarė kriminalinės policijos biuras, N. E.. Mano, kad į teismingumo kolegiją kreiptis nereikia, ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo iki buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas 2015 m. Vokietijos teismo sprendimo neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (2 t., b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad 2013 m. birželio 10 d. gautas (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos tarnybos paklausimas Lietuvai, susijęs su (duomenys neskelbtini)“ skyriaus atliekamu tyrimu (1 t., b. l. 196–198).

2013 m. liepos 1 d. gautas I. V. prašymas dėl informacijos apie DNR atitiktį (1 t., b. l. 130–132).

2013 m. rugpjūčio 1 d. N. E. (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos tarnybai (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą dėl DNR profilio Nr. 235001 atitikimo L. V. DNR. Pridėjo jo nuotrauką (1 t., b. l. 87–88).

2013 m. rugpjūčio 5 d. N. E. V. Federalinės kriminalinės policijos tarnybai (duomenys neskelbtini) išsiuntė L. V. pirštų antspaudus.

Kaselio apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. išdavė Europos arešto orderį dėl L. V. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui (1 t., b. l. 29–51, 90–99).

2014 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismas pareiškėjui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. (1 t., b. l. 112–113).

2014 m. spalio 1 d. pareiškėjas raštu sutiko būti perduotas supaprastinta tvarka V. F. Respublikai pagal Europos arešto orderį ir atsisakė specialiosios taisyklės reikalavimo (1 t., b. l. 114).

2015 m. balandžio 20 d. V. K. žemės teismas anuliavo 2013 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės arešto orderį ir kaltinamąjį nedelsiant išleido iš kalėjimo (1 t., b. l. 194).

Kaselio pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad žemės kasa įsipareigoja atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., kuri atsirado dėl ekstradicinio ir kardomojo kalinimo (1 t., b. l. 137).

LKPB Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdyba 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė išvadą dėl „(duomenys neskelbtini) pranešime nurodytų teiginių patikrinimo“ Nr. 38-IS-16, kurioje nurodyta, kad LKPB (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė N. E. padarė tarnybinį nusižengimą, kai 2013 m. rugpjūčio 1 d. V. F. kriminalinės policijos tarnybai (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą dėl DNR atitikties (1 t., b. l. 52–65, 142–155).

2016 m. lapkričio 25 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) L. V. pripažino nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 159).

2016 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pareiškėją pripažino civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24672-16 (1 t., b. l. 163).

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2017 m. kovo 21 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24672-16 nutraukė, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra nepakankami N. E. kaltei pagrįsti padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje (1 t., b. l. 164–175).

2017 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2017 m. kovo 21 d. Prokuroro nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (1 t., b. l. 176–180).

2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2017 m. kovo 21 d. Prokuroro nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (1 t., b. l. 183–187).

2017 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį (1 t., b. l. 189–192).

Dėl skundo dalyko teismas pabrėžia, kad pareiškėjo skunde tik keliuose sakiniuose nurodyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui tai sukėlė esminių nepatogumų. Tačiau išskyrus šiuos kelis sakinius toliau visame pareiškėjo skunde teigiama, kad pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala kilo iš neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko trečiasis suinteresuotas asmuo N. E.. Pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą LKPB, o ne Lukiškių TI-K, priežastinis ryšys skunde apibūdintas tik tarp neteisėtų N. E. veiksmų ir pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos. Teismo posėdyje pareiškėjas teismo paprašytas konkrečiai įvardinti neteisėtus veiksmus, iš kurių jis kildina savo neturtinę žalą, nurodė tik trečiojo suinteresuoto asmens N. E. veiksmus. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų pareigūnės N. E. veiksmų.

Dėl bylos teismingumo teismas pažymi, kad byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Tokios praktikos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (Specialiosios kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-101/2018). Nagrinėjamoje byloje N. E. 2013 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė atsakymą V. F. kriminalinės policijos tarnybai (duomenys neskelbtini). Tai yra viešojo administravimo subjekto pareigūno veiksmai pagal CK 6.271 straipsnį, tai nėra veiksmai, patenkantys į CK 6.272 straipsnyje nustatytus veiksmus.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir ieškinio senaties termino taikymo teismas pažymi, kad LKPB pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą.

Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su neteisėtais N. E. veiksmais. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų pareigūnės N. E. veiksmų, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė ir kai sužinojo apie savo suėmimo neteisėtumo priežastį (neteisingai sutapdintus DNR), todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Teismas laiko, kad apie savo neteisėto suėmimo priežastis pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2015 m. balandžio 20 d., kai buvo priimtas V. K. žemės teismo nutarimas, kuriuo anuliuotas 2013 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės arešto orderis ir nurodyta kaltinamąjį nedelsiant išleisti iš kalėjimo (1 t., b. l. 194). Tai, kad pareiškėjas tiksliai nežinojo, koks konkrečiai pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes apie savo teisių pažeidimą jis jau žinojo (turėjo žinoti) ir galėjo ginti savo pažeistas teises.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 5 d. (1 t., b. l. 1), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už neteisėtus N. E. veiksmus. Kadangi LKPB, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašo taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už minėtą laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą senaties terminą. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad apie supainiotus DNR (kad jo DNR yra ne tas, kuris rastas tiriant nusikaltimą Vokietijoje) žinojo jį paleidžiant iš suėmimo. Pareiškėjas aktyviai siekė pakartotinio DNR testo atlikimo (duomenys neskelbtini), jis buvo atliktas ir pareiškėjas paleistas į laisvę. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už neteisėtus N. E. veiksmus paduoti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.