Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-426-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2A-426-227/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
S. S., I. Ž., D. S.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 426 – 227 / 2012

Vijolė Vitienė Proceso Nr. Nr. 2-50-3-01499-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovėms S. S., I. Ž. ir D. S. – Ž, įtraukiant instituciją išvadai duoti Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė iki 300,00 Lt sumažinti periodinių kas mėnesį jo mokamų vaikų išlaikymui išmokų dydį: nepilnametei dukrai R. Ž., gimusiai 1998-03-06, kuriai išlaikymas priteistas Utenos rajono apylinkės teismo 1998-06-19 nutarimu Nr.AV-97/98 ir yra ¼ dalies visų rūšių uždarbio (pajamų) dydžio, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL; nepilnamečiam sūnui D. Ž., gimusiam 2001-02-28, priteistas Utenos rajono apylinkės 2008-09-19 teismo sprendimu ir yra 400 Lt dydžio; nepilnamečiam sūnui D. Ž., gimusiam 2008-08-14, priteistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimu ir yra 400 Lt dydžio. Nurodė, kad jis nebeišgali mokėti išlaikymo, priteisto 400 Lt dydžio išmokomis sūnums D ir D bei dukrai R ¼ dalies jo darbo užmokesčio (kitų pajamų) dydžio išmokomis, nes sumažėjo jo gaunamos pajamos, jis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, gaunamos pajamos sudaro 2520 Lt atlyginimo kas mėnesį bei 600 Lt kitų išmokų, jis neturi nei nekilnojamojo turto, nei kito vertingo kilnojamojo turto, tai rodo jo sunkią turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei D. S. – Ž. 200 Lt advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą 33,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, kad R. Ž. tėvų S. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta 1998-04-20 teismo sprendimu (64 b.l.). R. Ž., gimusiai 1998-03-06 (12 b.l.), išlaikymas priteistas 1998-06-19 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr.AV-97/1998 ¼ dalies visų rūšių ieškovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio (7 b.l.). R. Ž. šįmet sukako 14 metų, teismo nutarimo 1998 m. priėmimo metu ji buvo ką tik gimusi, todėl tikėtina, kad jau vien dėl amžiaus dukros poreikiai ne sumažėjo, o padidėjo. Atsakovė yra sveika ir darbinga, tačiau nedirba, nedarbo draudimo išmokos nebegauna nuo 2011-05-31 (65-72, 111 b.l.), kartu su buvusiu sutuoktiniu M. S. (110, 113-115 b.l.) ji turi pareigą išlaikyti 2 dukras, iš vaikų tėvo dukroms E. ir A. priteisto išlaikymo dydis yra po 125 Lt kiekvienai (116 b.l.), viena dukra yra neįgali, nutraukiant santuoką M. S. neprašė priteisti piniginę kompensaciją iš S. S. už jai tenkančią didesnę turto dalį, (115 b.l.), ji turi piniginę prievolę bankui, nes už kreditą įsigijo ir nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, žemės sklypą, kurie asmeninės nuosavybės teise atiteko jai po santuokos su M. S. nutraukimo, turtas tebėra įkeistas bankui (82-86, 113-115, 117-226 b.l.), jos pajamos (išlaikymas vaikams, išmokos iš valstybės biudžeto, motinos parama pinigais) mėnesiui yra 1500 Lt, iš kurių ji su dukromis pragyvena ir grąžina kreditą bankui (112 b.l.). D. Ž., gimusio 2001-02-28 (13 b.l.), tėvų I. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2008-09-19 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu (rašymo apsirikimas ištaisytas 2008-10-24 nutartimi) (8-9, 63 b.l.), patvirtintas vaiko tėvų susitarimas, kad ieškovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokės periodines 400 Lt dydžio išmokas bei perduos asmeninės nuosavybės teise sūnui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu įvertino 60.000 Lt (80-81 b.l.). D. Ž. šįmet sukako 11 metų, teismo sprendimo priėmimo metu jam tebuvo 7 metai, jis lanko mokyklą, specialių poreikių neturi, kartu su motina gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Vaiko motina I. Ž. dirba, jos darbo užmokestis nuo 2008 metų ženkliai sumažėjo (73-76 b.l.), t.y., jei 2008 metais jos priskaičiuotas darbo užmokestis viršydavo 3 tūkstančius litų, tai 2010-2011 metais yra tik truputį daugiau nei 1 tūkstantis litų, nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo. D. Ž., gimusio 2008-08-14 (10-11 b.l.), tėvų D. S. – Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2011-04-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu (10-11 b.l.), tuo pačiu sprendimu buvo patvirtintas vaiko tėvų susitarimas, kad ieškovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokės periodines 400 Lt dydžio išmokas. D. Ž. šįmet sukaks 4 metai, jis lanko vaikų darželį, specialių poreikių neturi, jo motina D. S. – Ž. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo (94 b.l.), verčiasi individualia veika (127-144 b.l.), jos teigimu, per mėnesį uždirba apie 2 tūkstančius litų, iš jos už ½ dalį automobilio ieškovui priteista 4 tūkstančių litų kompensacija (149 b.l.). Teismas laikė, kad nėra pagrindo teigti, jog po teismo sprendimų priėmimo vaikų poreikiai būtų sumažėję, ar esmingai pagerėjusi jų motinų turtinė padėtis. Įvertino, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, nuo 1998 metų iki dabar dirba Lietuvos kariuomenės sistemoje (98-109 b.l.), jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1998 metų iki dabar kito, t.y. tiek didėjo, tiek mažėjo, tačiau nuo 2006 m. gruodžio iki dabar viršija 2000 Lt, jam taip pat yra išmokama virš 600 Lt išmoka, nuo kurios nėra atskaičiuojami nei mokesčiai, nei išlaikymas. Ieškovui iki liepos buvo mokamas 2.520 Lt dydžio atlyginimas ir beveik 700 Lt kitų išmokų, nuo kurių išlaikymas neatskaičiuojamas, nuo liepos mokamas 30-50 litų didesnis darbo užmokestis ir tiek pat mažesnės kitos išmokos. Nuo algos (nuo kitų išmokų neskaičiuojama) atskaičiuojamas išlaikymas dukrai R. yra beveik 500 Lt (483 Lt, 471 Lt, 493 Lt). Ieškovo teigimu, iš likusio darbo užmokesčio jis sumoka išlaikymą abiems sūnums, o jam pragyvenimui liekanti 1.309,00 Lt suma, kuri per maža, nes jis važinėja iš Utenos į darbą Vilniuje keletą kartų per mėnesį. Nuosavybės teise transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų ieškovas nevaldo (15-16 b.l.), tačiau D. S. – Ž. pagal teismo sprendimą įpareigota jam dalimis išmokėti 4.000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį automobilio. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas, žinodamas apie pareigą išlaikyti dukrą R., jai mokant ¼ dalies darbo užmokesčio (kitų pajamų) dydžio išmokas, gera valia sutiko mokėti sūnaus D. išlaikymui 400 Lt dydžio periodines išmokas bei skyrė jam kaip papildomą išlaikymą nekilnojamojo turto už 60 tūkstančių litų, be to, kad ieškovas, žinodamas apie pareigą išlaikyti du vaikus, gera valia sutiko mokėti ir sūnaus D. išlaikymui 400 Lt dydžio periodines išmokas, taigi jis turėjo tokią galimybę. Laikė, kad ieškovas prašo įvertinti ne jo turtinės padėties pablogėjimą laikotarpiu nuo 2011 metų teismo sprendimo priėmimo, o aplamai susidariusią faktinę situaciją, kad jis neturi turto ir, jo teigimu, likusios darbo užmokesčio dalies jam nepakanka pačiam pragyventi, kai visiems vaikams moka nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. kvestionuoti 1998 m. teismo nutarimą, 2008, 2011 metų sprendimus ir vertinti, ar kiekvienam vaikui priteisto išlaikymo dydis nėra pernelyg didelis. Laikė, kad ieškovas neįrodė (CPK 178 str.) pasikeitusių naujų faktinių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo 2011 m. priėmimo, kurios būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, t.y. kad jo turtinė padėtis esmingai pablogėjo, todėl ieškinį atmetė. Atsakovei D. S. – Ž. iš ieškovo už advokato teisinę pagalbą priteisė 200 Lt išlaidų, į valstybės biudžetą – 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d. 3p., 92, 93, 96, 98 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, atmesti, priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines ir procesines teisės normas, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, teismo išvados pažeidžia visų nepilnamečių vaikų lygybės principą, įtvirtintą CK 3.198 str. 2d. Ieškovo nepilnamečiai vaikai yra sveiki, neturi specialiųjų poreikių ar kitokių sveikatos problemų, nėra duomenų, kad jie užsiimtų papildoma veikla, kuri reikalautų papildomų išlaidų. Ieškovo dukters R. išlaikymo dydis siekia iki 500 Lt per mėnesį, kitų vaikų tik 400 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo suvienodinti visų vaikų išlaikymo dydį nepaliekant vieno jų prioriteto. Atsakovės būdamos darbingos ir sveikos turi išlaikyti tik po vieną vaiką, kai tuo tarpu jis tenkina trijų vaikų būtiniausius poreikius tik iš savo gaunamo uždarbio, todėl mano, jog buvo neatsižvelgta į jo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovė S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas yra sveikas, dirbantis asmuo, gali teikti dukrai R. priteistą išlaikymą. Tuo tarpu atsakovė turi dar dvi nepilnametes dukras, dvejus metus niekur nedirba, 4 asmenų mėnesinės pajamos siekia tik 1500 Lt, iš kurių 400 Lt mokami bankui už kreditą, suteiktą gyvenamajam namui pirkti.

Atsakovė D. S.-Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei 1 MMA, t.y. 800 Lt, todėl sūnui D. teismo sprendimu priteistas 400 Lt kasmėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas yra minimalus, jo mažinti negali, ypač, kai ieškovui lieka 1300 Lt asmeninėms reikmėms. Skunde ieškovas iš esmės sutinka, kad vaikams būtų mokama po 400 Lt kas mėnesį, nesutinka dėl dukrai nustatyto išlaikymo dydžio. Tačiau ieškovas reiškia prašymą panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują jo ieškinį tenkinant. Tokiu būdu apeliacinio skundo dalykas neatitinka skundo pagrindo.

Atsakovė I. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad ieškovas su sūnumi Deividu palaiko gerus santykius, moka priteistą išlaikymą. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CK 3.198 str. 2d. numatytą lygybės principą, kad išieškoma išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, nes ieškovo dukrai, priešingai nei kitiems vaikams, mokamas didesnis, iki 500 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad R. Ž. tėvų S. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta 1998-04-20 teismo sprendimu (64 b.l.). R. Ž., gimusiai 1998-03-06 (12 b.l.), išlaikymas priteistas 1998-06-19 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr.AV-97/1998 ¼ dalies visų rūšių ieškovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio (7 b.l.). D. Ž., gimusio 2001-02-28 (13 b.l.), tėvų I. Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2008-09-19 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu (rašymo apsirikimas ištaisytas 2008-10-24 nutartimi) (8-9, 63 b.l.), patvirtintas vaiko tėvų susitarimas, kad ieškovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokės periodines 400 Lt dydžio išmokas bei perduos asmeninės nuosavybės teise sūnui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu įvertino 60.000 Lt (80-81 b.l.). D. Ž., gimusio 2008-08-14 (10-11 b.l.), tėvų D. S. – Ž. ir R. Ž. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2011-04-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu (10-11 b.l.), tuo pačiu sprendimu buvo patvirtintas vaiko tėvų susitarimas, kad ieškovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokės periodines 400 Lt dydžio išmokas. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują – sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Tačiau, kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Atmesdamas ieškovo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo jog ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi nuo teismo sprendimų priėmimo, nepilnamečių vaikų poreikiai nėra sumažėję, atsakovių turtinė padėtis ženkliai nepagerėjusi. Nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, nuo 1998 metų iki dabar dirba Lietuvos kariuomenės sistemoje (98-109 b.l.), jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1998 metų iki dabar kito, t.y. tiek didėjo, tiek mažėjo, tačiau nuo 2006 m. gruodžio iki dabar viršija 2000 Lt, jam taip pat yra išmokama virš 600 Lt išmoka, nuo kurios nėra atskaičiuojami nei mokesčiai, nei išlaikymas. Ieškovui iki liepos buvo mokamas 2.520 Lt dydžio atlyginimas ir beveik 700 Lt kitų išmokų, nuo kurių išlaikymas neatskaičiuojamas, nuo liepos mokamas 30-50 litų didesnis darbo užmokestis ir tiek pat mažesnės kitos išmokos. Nuo algos (nuo kitų išmokų neskaičiuojama) atskaičiuojamas išlaikymas dukrai R. yra beveik 500 Lt (483 Lt, 471 Lt, 493 Lt). Ieškovo pripažino, kad jam pragyvenimui liekanti 1.309 Lt suma. Nuosavybės teise transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų ieškovas nevaldo (15-16 b.l.), tačiau D. S. – Ž. pagal teismo sprendimą įpareigota jam dalimis išmokėti 4000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį automobilio.

R. Ž. 1998-06-19 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr.AV-97/1998 priteistas ¼ dalies visų rūšių ieškovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio, išlaikymo dydis, ieškovas dukros išlaikymui atsižvelgiant į savo pajamas kas mėnesį moka beveik 500 Lt. Vien jau tuo, kad nurodytu teismo nutarimu ribojamas minimalus išlaikymo dydis ne mažesne 0,4 MGL suma, ir tuo atveju, jei ieškovas nedirbtų, toks išlaikymo dydis neužtikrintų protingo vaikų poreikių patenkinimo, tikslinga nustatyti R. Ž. išlaikymo dydį įvardinant konkrečią piniginę sumą. R. Ž. šįmet sukako 14 metų, teismo nutarimo 1998 m. priėmimo metu ji buvo ką tik gimusi, todėl tikėtina, kad jau vien dėl amžiaus dukros poreikiai padidėjo. Manytina, kad dukters poreikiai atsižvelgiant į jos amžių, į tai, kad ji neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto, yra didesni nei kitų ieškovo vaikų, ką apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbia priežastimi nukrypti nuo lygybės principo. Atsakovė S. S. nedirba, nedarbo draudimo išmokos nebegauna nuo 2011-05-31 (65-72, 111 b.l.), kartu su buvusiu sutuoktiniu M. S. (110, 113-115 b.l.) ji turi pareigą išlaikyti 2 dukras, iš vaikų tėvo dukroms E.i ir A. priteisto išlaikymo dydis yra po 125 Lt kiekvienai (116 b.l.), viena dukra yra neįgali, nutraukiant santuoką M. S. neprašė priteisti piniginę kompensaciją iš S. S. už jai tenkančią didesnę turto dalį, (115 b.l.), ji turi piniginę prievolę bankui, nes už kreditą įsigijo ir nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, žemės sklypą, kurie asmeninės nuosavybės teise atiteko jai po santuokos su M. S. nutraukimo, turtas tebėra įkeistas bankui (82-86, 113-115, 117-226 b.l.), jos pajamos (išlaikymas vaikams, išmokos iš valstybės biudžeto, motinos parama pinigais) mėnesiui yra 1500 Lt, iš kurių ji su dukromis pragyvena ir grąžina kreditą bankui (112 b.l.). Teisėjų kolegija pastebi, kad nors atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovo, byloje duomenų, kad ji būtų nedarbinga, nėra. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovė nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi per dvejus metus ieškodama darbo be to, kad yra registruota darbo biržoje. Pripažintina, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo nutarimo dienos yra pablogėjusi dėl to, kad ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą vėliau gimusiems sūnums. Be to, šiuo metu ieškovas turi dėl darbo 8-10 kartų per mėnesį važiuoti į Vilnių iš Utenos, dėl ko patiria papildomų išlaidų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra pagrindas pakeisti 1998-06-19 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr.AV-97/1998 priteisto išlaikymo dydį, nustatant, kad ieškovas dukters išlaikymui privalo mokėti po 400 Lt kasmėnesinėmis išmokomis.

D. Ž. šįmet sukako 11 metų, teismo sprendimo priėmimo metu jam tebuvo 7 metai, jis lanko mokyklą, specialių poreikių neturi, kartu su motina gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Įvertintina aplinkybė, kad šį butą jam perdavė ieškovas kartu įsipareigodamas mokėti ir kasmėnesinį išlaikymą piniginėmis išmokomis. Vaiko motina I. Ž. dirba, jos darbo užmokestis nuo 2008 metų ženkliai sumažėjo (73-76 b.l.), t.y., jei 2008 metais jos priskaičiuotas darbo užmokestis viršydavo 3000 Lt, tai 2010-2011 metais yra tik truputį daugiau nei 1000 Lt, nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės I. Ž. turtinė padėtis yra prastesnė nei buvo priimant teismo sprendimą. Ieškovas, žinodamas apie pareigą išlaikyti dukrą R., jai mokant ¼ dalies darbo užmokesčio (kitų pajamų) dydžio išmokas, gera valia sutiko mokėti sūnaus D. išlaikymui 400 Lt dydžio periodines išmokas bei skyrė jam kaip papildomą išlaikymą nekilnojamojo turto už 60 tūkstančių litų, ir šį veiksmą pirmosios instancijos teismas vertino kaip ieškovo pripažinimą, kad jis turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Visgi, įvertintina ta aplinkybė, kad sprendimo priėmimo metu jau esant gimusiam D. Ž., jo poreikiai buvo mažesni ir iš ieškovo nebuvo priteistas konkretus šio sūnaus išlaikymo dydis. Todėl pripažintina, kad po 2011-04-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas D. Ž., ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Be to, šiuo metu ieškovas turi dėl darbo 8-10 kartų per mėnesį važiuoti į Vilnių iš Utenos, dėl ko patiria papildomų išlaidų. Atsakovė I. Ž. sutiko su ieškovo prašymu sumažinti D. Ž. priteisto išlaikymo dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad toks ieškinio pripažinimas prieštarauja vaiko interesams ir atsisakė jį priimti. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra pagrindas pakeisti 2008-09-19 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį sumažinant iki 300 Lt.

D. Ž. šįmet sukaks 4 metai, jis lanko vaikų darželį, specialių poreikių neturi, jo motina D. S. – Ž. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo (94 b.l.), verčiasi individualia veika (127-144 b.l.), jos teigimu, per mėnesį uždirba apie 2 tūkstančius litų, iš jos už ½ dalį automobilio ieškovui priteista 4 tūkstančių litų kompensacija (149 b.l.), kitų išlaikytinių neturi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės D. S. – Ž. turtinė padėtis geresnė už ieškovo. Ieškovas, žinodamas apie pareigą išlaikyti du vaikus, gera valia sutiko mokėti ir sūnaus D. išlaikymui 400 Lt dydžio periodines išmokas. Tačiau teisėjų kolegija įvertina, kad šiuo metu ieškovas turi dėl darbo 8-10 kartų per mėnesį važiuoti į Vilnių iš Utenos, dėl ko patiria papildomų išlaidų (560-800 Lt). Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti 2011-04-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį sumažinant iki 300 Lt.

Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Tokio prašymo pirmosios instancijos teisme ieškovas nepareiškė, nors tą turėjo padaryti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.1d.). Todėl net ir iš dalies patenkinus ieškovo skundą bei pakeitus sprendimą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovės D. S. – Ž. naudai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė jos turėtas 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismui keičiant sprendimą ir pripažinus, kad ieškinys D. S. – Ž. atžvilgiu yra pilnai tenkintinas, šios išlaidos paliktinos atsakovei. Apeliacinės instancijos teismui paduodamas skundą ieškovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 138 Lt, atsakovė D. S. – Ž. turėjo 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš dalies patenkinus apelianto skundą iš D. S. – Ž., I. Ž. priteistina po 36 Lt, o iš S. S. – 30 Lt žyminio mokesčio R. Ž. naudai (CPK 93 str. 2d.). Kadangi apeliantas nesumokėjo dalies žyminio mokesčio, iš jo priteistina 38 Lt žyminio mokesčio nepriemoka, valstybės naudai. Atsakovės D. S. – Ž. atžvilgiu apeliacinį skundą patenkinus, jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti išdėstant taip:

Ieškovo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 1998-06-19 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr.AV-97/1998 iš R. Ž. priteisto R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo dydį, priteisiant iš R. Ž. R. Ž. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-09-26) iki R. Ž. pilnametystės.

Pakeisti 2008-09-19 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 p. sąlygą, numatančią materialinio išlaikymo D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dydį, nustatant, kad R. Ž. D. Ž. teiks išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-09-26) iki D. Ž. pilnametystės.

Pakeisti 2011-04-04 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2 p. sąlygą, numatančią materialinio išlaikymo D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dydį, nustatant, kad R. Ž. D. Ž. teiks išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-09-26) iki D. Ž. pilnametystės.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. S. – Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienos po 36 Lt, o iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Lt žyminio mokesčio R. Ž. naudai.

Priteisti iš R. Ž. 38 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymus Utenos rajono apylinkės teismui.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėMargarita DzelzienėBirutė Jonaitienė