- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 1-194-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00742-2006-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-07-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2) 2005-01-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. galutine subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme; 2006-11-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 8 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-02-21 nutartimi pasiųstas atlikti 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2006-12-27 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, turtą - traktorių (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 3500 litų (1013,67 eurų) vertės ir savadarbę traktoriaus priekabą, 500 litų (144,81 eurų) vertės, iš viso pagrobė svetimo, nukentėjusiajam V. S. priklausančio, turto už 4000 litų (1158,48 eurų), tuo padarydamas jam 4000 litų (1158,48 eurų) turtinę žalą.
Be to, S. G., būdamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-02-21 nutartimi pasiųstas atlikti 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, tačiau dar nesuimtas, vengė nuo 2007-03-02 atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Be to, S. G. 2007-06-17 apie 6.05 val. šalia (duomenys neskelbtini) sumušė J. S., padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam J. S. į veido sritį, o šiam nugriuvus ant žemės, sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus per nugarą, tai yra, padarė poodines kraujosruvas galvoje, veide, nugaroje ir kairėje šlaunyje, viršutinės lūpos žaizdą vidiniame paviršiuje ir kraujosruvą prie dantenų dešinėje pusėje, kas nukentėjusiajam J. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu dėl visų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad prisimena, jog prie miško buvo apleistas traktorius, visas surūdijęs, neveikiantis, ir jis jį pardavė, pagalvojęs, kad ten yra metalo laužas. Traktorių pardavė kaip metalo laužą. Po to paaiškėjo, kad tai buvo kito asmens turtas. Su tuo asmeniu susitaikė, jam atlygino visus nuostolius už kuro sąnaudas, visas turtas jam buvo grąžintas, nes jis dar nebuvo parduotas. Viskas vyko 2006-2007, tiksliai nepamena kurį mėnesį. Gali būti, jog viskas vyko gruodžio 27 d., nes tai buvo laikas prieš Naujus metus. Sutinka, kad iš V. S. pagrobto traktoriaus ir priekabos bendra vertė 1158,48 Eur. Kiek prisimena, jis nukentėjusiajam atlygino 228 litus už kurą. Žalą atlygino dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet nežino, ar tai buvo užfiksuota. Jis, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, pamatė ten stovintį traktorių. Suprato, kad tai ne jo daiktas, ir kad jis jį pavogė. Pardavęs traktorių ir priekabą, gavo apie 1000 litų ir tuos gautus pinigus išleido savo reikmėms. Žalą nukentėjusiajam atlygino, asmens atsiprašė. Nukentėjusysis jam atleido ir su juo susitaikė. Nuoširdžiai gailisi dėl šios vagystės. Dėl vengimo atlikti bausmę paaiškino, kad į teismą jis buvo atvažiavęs su daiktais, bet teisme buvo išleistas, niekas jam nepaaiškino apie apskundimo terminus bei kokios bus pasekmės, ir jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada pradėjo gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), susirado draugę, gimė vaikas. Pripažįsta įvykdęs šią nusikalstamą veiką, nes žinojo, kad turi atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Jam buvo likęs bausmės laikas 7 mėnesiai ir 28 dienos. Teisme suprato, kad turės važiuoti atgal į įkalinimo įstaigą. Laukė pareigūnų savo gyvenamojoje vietoje, kurią buvo nurodęs teismui. Pareigūnai neatvažiavo, o gal pavėlavo atvažiuoti. Suprato, kad išvažiuodamas bėga nuo paskirtos bausmės. Nelabai pamena, kokiu teismo sprendimu buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jam atrodo, kad, kai jis kelis kartus buvo pavėlavęs atsižymėti, ir kelis kartus pareigūnai jo nerado namuose, buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Jis dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Jis negavo Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties. Jam atrodo, jis neskundė šios nutarties Šiaulių apygardos teismui. Jis galvojo, kad jį iškart uždarys į įkalinimo įstaigą, bet jam davė 20 dienų apskundimui ir paleido. Dalyvavo Šiaulių rajono apylinkės teisme, kai teismas sprendė klausimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu. Teisėjas, išėjęs į pasitarimų kambarį, nesakė kada bus skelbiama nutartis, kada atvykti. Jis pasakė, kad bus atsiųsti popieriai, pareigūnai atvažiuos į namus ir išsiveš atlikti tą bausmę. Tos nutarties iš teismo jis nepasiėmė, bet žinojo, kad ta nutartimi buvo pasiųstas atlikti bausmę. Pasielgė neapdairiai, buvo jaunas, bet dabar jau supranta, jog tai buvo visiškai blogas poelgis. Reikėjo sulaukti pareigūnų arba pačiam nuvykti į policijos nuovadą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, ir būtų buvę viskas baigta. Viskas buvo labai seniai. Tiksliai aplinkybių nepamena. Jo niekas neinformavo apie jo paiešką, darėsi pasą ambasadoje, ten jo niekas nesulaikė. Jis buvo su savo dokumentais, ambasadoje darėsi pasą, keitėsi visus dokumentus, tada niekas jam nieko nesakė. Tyrėja jam buvo skambinusi, bet nesakė, kad jis yra paieškomas, kad reikia grįžti, ji sakė viskas gerai. Kai jį dabar sulaikė, jis pats pasisakė tardymo izoliatoriuje. Dabar jį sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė, nes jis buvo išgėręs, ir jis jiems sakė patikrinti, ar nėra jo paieškos. Tada jie rado jo paiešką. Jis niekur nebėgo. Jam niekas tiksliai nebuvo paaiškinta. Teisme jam pasakė, kad pareigūnai atvažiuos į jo nurodytą gyvenamąją vietą ir išsiveš į pataisos namus. Tiksliai nebuvo pasakyta, kada pareigūnai atvažiuos, tik buvo nurodyta, kad mėnesio tarpe. Anksčiau, dar iki šio įvykio jis buvo atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę. Tada, kai patį pirmą kartą jį nuteisė, iš karto surakintą išvežė iš teismo posėdžių salės. Kai buvo teismas šį kartą, jam pasakė, kad jis yra grąžinamas į įkalinimo įstaigą. Į teismą buvo nuvažiavęs su rankine ir laukė, kad pareigūnai jį paimtų, bet teisėjas pasakė, jog gali vykti į namus ir laukti ten, kol atvyks pareigūnai. Tačiau jis tų pareigūnų nesulaukė. Liepė laukti namuose, jokių apribojimų jam skirta nebuvo, buvo pasakyta, kad pareigūnai atvažiuos ir jį suims. Nebuvo išaiškinta, kokia tvarka turės prisistatyti į įkalinimo įstaigą. Jis dalyvavo teismo posėdyje Šiaulių rajono apylinkės teisme, kai teisėjas B. sprendė lygtinio paleidimo klausimą jo atžvilgiu. Tos nutarties jis nepasiėmė. Ar dalyvavo Šiaulių apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, neprisimena. Pilna apimtimi pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. Neprisimena, kad 2007 m. sausio 11 d. jam vagystės byloje buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Porai savaičių buvo išvykęs padirbėti į (duomenys neskelbtini) ir iš karto grįžo į Lietuvą. Dėl asmens sumušimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Buvo prie klubo (duomenys neskelbtini), ten apsipyko, apsistumdė. Tada atvažiavo pareigūnai, nuvežė juos į policijos nuovadą, ten su juo susitaikė ir daugiau jo nematė. Nukentėjusiajam buvo sukeltas kažkoks fizinis skausmas, bet jis pretenzijų neturėjo. Sutinka, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. Neatsimena, į kurias kūno vietas asmuo buvo sužalotas, lygtais sužalojimas buvo veido srityje. Nukentėjusiajam sudavė vieną kartą iš kojos. Nuo šio smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės. Tada jis jam sudavė dar kelis kartus ranka, nepamena, į kurią kūno vietą. Gali būti, kad viskas įvyko 2007 m. birželio 17 d. Neatsimena, kodėl visų reikalų nesusitvarkė (duomenys neskelbtini), bei dėl ko nenuvyko į teismo posėdį. Jis ir nukentėjęs (duomenys neskelbtini) pilietis nuvažiavo į policijos komisariatą. Nors pareigūnai kalbėjo ne lietuvių kalba, bet, kiek jis suprato, pagal jų teisę tarp jo ir nukentėjusiojo buvo padarytas susitaikymas. Jei ir reikėjo atvykti į teismą (duomenys neskelbtini), jis to nežinojo. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas už girtumą ir viešosios tvarkos pažeidimą, bet neatsimena, dėl ko jis taip elgėsi. Buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) 4 mėnesiams ir 2 savaitėms prieš grįžtant į Lietuvą. Bet ten jį išteisino (duomenys neskelbtini) Aukščiausias teismas. Turi tai patvirtinančius dokumentus ir gali pateikti. Byla (duomenys neskelbtini) buvo iškelta dėl vagystės ir sukčiavimo. Lietuvoje dabar buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad triukšmavo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis ir kiti asmenys stovėjo prie minėto klubo, garsiai kalbėjo ir atvyko policijos pareigūnai, jis su jais susiginčijo ir jie jam paskyrė 90 Eur baudą. Kol sėdėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnai siuntė visokias užklausas, prašymus, kad gautų duomenų apie jį kaip asmenį, ar nėra paieškomas. Kai jį išteisino (duomenys neskelbtini), tada pats grįžo į Lietuvą. Apie mėnesį laiko buvo Lietuvoje, kol jį sulaikė. Tą mėnesį gyveno pas brolį, buvo pas mamą. Jo net nuotraukų nėra paieškoje, galvojo, kad jo paieška pasibaigusi. Artimieji tik džiaugėsi, kad jis grįžo namo, ir todėl nieko nesakė. Galvojo pats paskambinti tyrėjai. Jis net nežino, kad tokie dalykai kaip senatis yra. Reikia mamos klausti, jei ji taip pasakė, kad jis jai sakė, jog planuoja sulaukti senaties ir tik tada grįžti į Lietuvą. Visą laiką išlaikė sūnų, dirbo pilnu etatu, kartu su drauge mokėdavo nuomą. Dabar irgi bendrauja su sūnumi, rašo jam laiškus, nors tai daryti iš įkalinimo įstaigos ir sunkiau. Ryšius su vaiku ir jo motina palaiko. Pirmoje vietoje sūnų nori atsivežti čia, nes vaikas nėra buvęs Lietuvoje. Nori sūnų parodyti broliams. Dėl tų nusikalstamų veikų gailisi, pasielgė neapdairiai, neprotingai, viso to galėjo ir nebūti. Daug laiko praėjo nuo nusikalstamų veikų padarymo, dabar padarė iš to išvadas.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Dėl svetimo turto vagystės
Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metų spalio mėnesį savo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jis laikė (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, vienoje sodyboje, šalia savo miško. Nuo spalio mėnesio pabaigos jis su tuo traktoriumi nevažiavo. Jis buvo su variklio defektu, jam buvo pradegusi tarpinė. Taip pat prie jo buvo prijungta savadarbė nudažyta priekaba. 2006-12-27 apie 16.50 val. jam paskambino jo brolis ir pasakė, kad mato, kaip per (duomenys neskelbtini) važiuoja jo traktorius. Kadangi niekam savo traktoriumi naudotis neleido, jis suprato, kad jį kažkas pavogė. Tiksliau, traktorių vežė ant automobilio, o priekabą tempė iš paskos. Tada jo žmona važiavo pagal priekabos paliktus pėdsakus ir tokiu būdu atsekė pas nepažįstamą žmogų į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tas žmogus paaiškino, kad traktorių nusipirko iš nepažįstamų asmenų, kurie traktorių jam pasiūlė pagal skelbimą laikraštyje. Traktorių vertina 3500 litų, o priekabą, kuri nėra registruota, vertina 500 litų. Turtas nedraustas, signalizacijos ar kitų mechaninių apsaugos priemonių nesumontuota. Viso turtą vertina 4000 litų. Kas galėjo įvykdyti šią vagystę, nežino, nieko konkrečiai neįtaria. Papildomai apklaustas parodė, kad jam priklausantis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su priekaba buvo pavogtas 2006-12-27. Traktorius buvo laikomas (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie jam priklausančio miško. Jis ten visą laiką jį laikydavo ir niekada nėra buvę jokių vagysčių. Tą pačią dieną jis kartu su draugais pradėjo traktoriaus ieškoti. Ieškojo visą naktį ir važinėjosi su savo automobiliu, todėl išnaudojo daug paties pirkto benzino. Traktorių jis susirado (duomenys neskelbtini) rajone ir parsivarė jį pas save į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), kur šiandien jį turi, todėl dėl jo vagystės jis pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio dėl jo nereikš, tačiau traktoriaus beieškant, kaip minėjo, išnaudojo 100 litrų dujų, kurių bendra vertė 185 litų, 10 litrų benzino, kurio bendra vertė 28 litai, todėl bendras civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje yra 213 litų. Civilinio ieškinio tvarka ir teisės jam išaiškintos (1 t., b. l. 68, 69-71).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metų birželio mėnesį, tiksliai neprisimena, į „(duomenys neskelbtini)“ buvo patalpinęs skelbimą, kad ieško traktoriaus detalių, bet vikšriniam traktoriui, o ne (duomenys neskelbtini) markės. 2006-12-22 (tiksliai nežino) pas jį atvyko trys jam nepažįstami asmenys ir pasiūlė dalimis pirkti traktorių (duomenys neskelbtini). Jis iš pradžių atsisakė, bet po to sutiko. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur tą traktorių jis apžiūrėjo. Traktorius buvo labai prastos būklės, su priekaba. Jam vienas iš tų nepažįstamųjų pasakė, kad tai mirusio senelio traktorius, kur yra dokumentai, jis nežino. Sutarė, kad traktorių pirks už 1700 litų su puspriekabe. Valstybinių numerių nebuvo. 2006-12-27 apie 12.00 val. jis nuvyko su savo automobiliu ir traktorių užsikrovė ant automobilio, o puspriekabę prikabino ir parsivarė. Tie asmenys pasiliko sodyboje, kurioje buvo traktorius ir puspriekabė. Po to pas jį atvyko žmonės, kurie pasakė, kad tai jų traktorius, ir kad šis buvo pavogtas. Jis pasakė jiems, kaip tą traktorių įsigijo ir nuvyko į įvykio vietą laukti policijos. Tuos asmenis jis iš matymo pažintų. Papildomai parodė, kad 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, datos dabar tiksliai neprisimena, jam į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis ir paklausė, ar nereikalingas traktorius. Jis atsakė, gal ir reikalingas. Tuomet su tuo vyriškiu susitarė susitikti pas jį namuose, su kuriuo sutarė, jog nuvažiuos kartu į tą vietą ir parodys, koks tai traktorius. Jis sutiko su jo pasiūlymu. Nuvažiavo į vietą, jis apžiūrėjo traktorių ir sutiko iš jo nupirkti. Tas vyriškis sakė, kad tai jo seneliui priklausantis traktorius ir tikrai jį užtikrino, kad jokių problemų nebus. Jis jo net kelis kartus klausė, ar tikrai viskas tvarkoje. Kai šis paminėjo, jog traktorius yra jo senelio, jis sutiko iš jo jį nupirkti. Nuo to laiko, kai jis jam parodė traktorių, praėjo gal 4-5 dienos, tiksliai dabar neprisimena, kai jis vienas pats su mašina nuvažiavo į tą pačią vietą susitikti su tuo vyriškiu. Tąkart, kai jis atvyko, buvo apie 12 val., tai yra, dienos metas. Kai jis atvyko, iš namo išėjo tas pats vyriškis, su kuriuo jie bendravo. Prie namo matė dar vieną vaikščiojantį jaunuolį, kurio jis nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs. Jis į jų pokalbį nesikišo, kadangi vaikščiojo kiek toliau nuo jų. Jis daugiausia bendravo tik su tuo vienu vyriškiu. Tąkart už traktorių jam padavė 1700 litų. Dar gali patikslinti, kad jau anksčiau, kai buvo atvykęs į policiją, kriminalistai iš nuotraukų jam buvo parodę tą vyriškį ir tvirtai gali pasakyti, kad tai tas pats vyriškis, su kuriuo jie bendravo ir iš kurio nusipirko traktorių. O dėl kito jaunuolio, kurį matė, kaip jau minėjo, atpažinti negalėtų, tiesiog neįsidėmėjo (1 t., b. l. 75, 82-84).
Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu su juo gyvena žmona D. T. ir sūnūs P., G., E. T. bei G. ir S. G.. 2006 metų rugsėjo ar tai rugpjūčio mėnesį, tiksliai nepamena, jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir savo namo kieme rado stovintį traktorių su priekaba. Priekaboje buvo sudėta mediena. Nei sūnūs, nei žmona negalėjo paaiškinti, kaip traktorius atsirado kieme, nes niekas nematė, kas traktorių atvarė. 2006-12-27 apie 8.30 val. autobusu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, o apie 16.10 val., kai grįžo namo, traktoriaus jau kieme nebebuvo, žmona buvo išvažiavusi kartu su juo, o vaikų namuose nebuvo, tik E. Kas traktorių atvarė ir kas išvarė iš jo namo kiemo, jis nežino. Nieko daugiau paaiškinti negali (1 t., b. l. 76-77).
Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug rugpjūčio mėn. 14 d. jis iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išvažiavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jis grįžo 2006 m. gruodžio 13 d. apie 15.00 val. ir pamatė prie namo kiemo stovintį seną mėlynos spalvos traktorių, kam jis priklauso ir kas jį pastatė, jis nežino. 2006-12-27 apie 16.00 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą prie traktoriaus įvažiavo naujo modelio krovininis automobilis, markės jis nežino, mėlynos spalvos, kabina su prie kabinos sumontuota krano strėle ir po to matė, kaip į krovininį automobilį pasikrovė traktorių, o traktoriaus priekabą prisikabino prie krovininio automobilio. Po to apie 50 metų amžiaus vyras paprašė jo leisti pasisemti vandens ir jis vyrui padavė kibirą. Jis matė, kad traktorių krovė du vyrai, apie 50 metų amžiaus. Vyrai, pasikrovę traktorių, su krovininiu automobiliu išvažiavo. Maždaug po 1,5 valandos atvažiavo vyras su akinukais ir jo paklausė, kur traktorius, jis atsakė, kad traktorius yra išvežtas savininkų. Tada jam vyras pasakė, kad jis yra traktoriaus savininkas ir paklausė jo, į kurią pusę nusivežė, į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Tada vyras pasakė, kad važiuos bandyti ieškoti traktoriaus ir išvažiavo. Apie 21.00 val. į kiemą atvažiavo policija dėl traktoriaus vagystės. Jis nėra įsitikinęs, ar pamatęs pažintų tuos vyrus, kurie išsivežė traktorių (1 t., b. l. 78-79).
Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metais gruodžio 27 d., jis buvo svečiuose pas S. G., kur dar šventė Kalėdas. Po kiek laiko, jiems bebūnant, jis matė, kad S. G. su kažkuo šnekasi mobiliuoju telefonu, tačiau su kuo tiksliai jis šnekėjosi ir apie ką, jis nežino, o ir jo paties neklausinėjo. Jis tik pasakė, kad jam reikia susitikti su vienu vyriškiu, kuris turi tuoj pat atvažiuoti. Tuomet į lauką su juo išėjo ir jis. Jis matė, kad S. G. susitiko su tuo vyriškiu, tačiau apie ką jie šnekėjosi, jis nežino ir jų pokalbio negirdėjo. Jis matė šiek tiek toliau nuo S. G. namų stovintį traktorių, tačiau kieno jis buvo, jis nežinojo, o be to, kam jis priklauso, jam visai net nerūpėjo. Jeigu stovėjo netoli S. G. namų, tai pagalvojo, kad galėjo jam ir priklausyti. Jis tiesiog jo nieko neklausė. Tikrai gali pasakyti, kad jis jokioje vagystėje kartu su S. G. nedalyvavo ir nieko apie ją nežino. Tik daug vėliau, kai vėl buvo susitikęs su S. G., šis jam pasakė, kad tas traktorius buvo ne jo, ne jam priklausė, kad jis jį pavogė (1 t., b. l. 88-90).
Iš 2006-12-27 V. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2006-12-27 apie 16.00 val. buvo pavogtas traktorius (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su priekaba (1 t., b. l. 60).
Iš 2006-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sudarytas įvykio vietos planas, fotografuota (1 t., b. l. 61-63).
Iš 2006-12-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas traktorius (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sudarytas įvykio vietos planas, fotografuota (1 t., b. l. 64-66).
Iš 2007-01-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė traktoriaus dokumentą – techninį pasą (1 t., b. l. 92).
Iš 2007-01-29 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas traktoriaus dokumentas - techninis pasas (1 t., b. l. 93-96).
Iš V. S. pakvitavimo matyti, kad jam buvo grąžintas traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninis pasas (1 t., b. l. 97).
Iš V. S. pakvitavimo matyti, kad 2006-12-27 jam buvo perduotas saugoti jo traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85).
Iš 2007-02-15 S. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, iš kurios pagrobė traktorių (1 t., b. l. 98-100).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir priekabos pagrobimo yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis bei liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – V. S. priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su savadarbe priekaba, atsižvelgiant į nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė vertę, S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas.
Dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę
Liudytoja D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-04-02 ryte jos sūnus S. G., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, išėjo iš namų, sakydamas, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą ir iki šios dienos (2007-04-24) jis į namus negrįžo. Kaip ji suprato, į policijos nuovadą jis nenuvyko, nes policijos pareigūnai jo ieškojo pas ją namuose tris kartus. Kur jis galėtų būti, ji nežino. S. G. jai neskambino ir nerašė. Jos sūnus S. G., jos žiniomis, žinojo, kad jam reikia teismo sprendimu grįžti į įkalinimo įstaigą bausmei atlikti. Kur jis galėtų būti ir pas ką, ji nežino iki šios dienos. Jos manymu, jos sūnus sąmoningai slapstosi nuo policijos pareigūnų (1 t., b. l. 80-81, 91, 2 t., b. l. 65-66).
Iš 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu buvo pakeistas 2005-01-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis, ir S. G. buvo paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė (1 t., b. l. 104-107).
Iš 2007-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad panaikintas lygtinis paleidimas S. G. ir jis pasiųstas atlikti 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą likusią neatliktą 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (1 t., b. l. 108-109)
Iš 2007-03-02 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo atmestas S. G. skundas ir palikta galioti 2007-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis (1 t., b. l. 110-111).
Iš 2007-03-07 patvarkymo apie įsiteisėjusios nutarties vykdymą nedelsiant matyti, kad S. G. Šiaulių apygardos teismo 2007-03-02 nutartimi buvo pasiųstas atlikti 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės (1 t. b. l. 103).
Iš 2014-03-06 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad S. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 143-144).
Iš 2007-04-20 Šiaulių r. PK VP (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant 2007-03-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo patvarkymą, 2007-04-02, 2007-04-11, 2007-04-19 buvo nuvykta į S. G. gyvenamąją vietą, bet jis nerastas, jo motina D. T. teigė, kad sūnus yra išvykęs, ir apie jo buvimo vietą duomenų ji neturi. Padaryta išvada, kad S. G. vengia atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 120).
Iš 2007-05-03 Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad buvo paskelbta S. G. paieška (2 t., b. l. 133).
Iš 2018-12-19 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje buvo skambinta S. G. motinai D. T., kuri pokalbio metu nurodė, kad S. G. kartais jai paskambina telefonu, iš pokalbio ji suprato, kad sūnus laukia senaties ir tik tada grįš į Lietuvą (2 t., b. l. 82).
Iš ieškomojo S. G. laikino sulaikymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad S. G. buvo sulaikytas 2019-11-09 8.15 val. (2 t., b. l. 145).
LR BK 242 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. LR BK 242 straipsnyje įtvirtintas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad įvykdė šią nusikalstamą veiką, paaiškindamas, jog žinojo, kad turi atlikti likusią 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę, teisme jam pasakė, kad pareigūnai atvažiuos į jo nurodytą gyvenamąją vietą ir išsiveš į pataisos namus, jis suprato, kad turės važiuoti atgal į įkalinimo įstaigą, laukė pareigūnų savo gyvenamojoje vietoje, kurią buvo nurodęs teismui, pareigūnai neatvažiavo, o gal pavėlavo atvažiuoti, suprato, kad išvažiuodamas bėga nuo paskirtos bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi S. G. buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2005-01-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirtą likusią neatliktą 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kaip rodo bylos medžiaga, S. G. dalyvavo teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, šią nutartį skundė Šiaulių apygardos teismui. Iš 2007-03-02 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo atmestas S. G. skundas ir palikta galioti 2007-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartis. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad Šiaulių apygardos teisme vyko žodinis S. G. skundo nagrinėjimas, pats S. G. dalyvavo Šiaulių apygardos teisme 2007-03-02 priimant nutartį jo atžvilgiu. Paminėtina ir tai, kad S. G. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog žinojo, kad turės važiuoti atgal į įkalinimo įstaigą ir atlikti likusią 7 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę. Pripažino ir tai, kad teisme jam pasakė, jog pareigūnai atvažiuos į jo nurodytą gyvenamąją vietą ir išsiveš į pataisos namus. Kas rodo, kad asmuo buvo tinkamai informuotas, kokios jo pareigos panaikinus lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, asmuo, žinodamas ir suvokdamas, kad lygtinis paleidimas yra panaikintas, jis privalės atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir taip pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys, kad nors kaltinamasis pripažino įvykdęs nusikaltimą, davė paaiškinimus, dėl jo gailėjosi, tiek prokurorui, tiek kaltinamajam ir jo gynėjui advokatui sutinkant buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau kaltinamojo gynėjas advokatas baigiamųjų kalbų metu išsakė priešingą poziciją nei kaltinamasis, prašydamas S. G. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 242 str., išteisinti, remdamasis 2019 m. sausio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-1073/2019. Tačiau teismas pažymi, kad šia nutartimi nagrinėtinu atveju remtis negalima, nes minimoje nutartyje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kaip antai, iš 2019 m. sausio 24 d. nutarties matyti, kad sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą buvo skųstas apygardos teismui, tačiau asmens skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant, be to, asmuo buvo sulaikytas jau kitą dieną po jo oficialios paieškos paskelbimo, jis nebuvo atlikęs jokių veiksmų, apsunkinančių jo pristatymą policijai: nekeitė gyvenamosios vietos, išvaizdos, neišvyko į užsienį, nesiėmė kitokių priemonių, trukdančių nustatyti jo tapatybę. Todėl kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, turi ne tik formaliai atitikti LR BK straipsnyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, bet ir būti pavojinga.
Tuo tarpu nagrinėtinu atveju, S. G., žinodamas, jog jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir paskirta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, slapstėsi nuo policijos pareigūnų išvykdamas į užsienio valstybes ir taip vengdamas paskirtos bausmės atlikimo. Ką patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet tai matyti ir iš teisme ištirtos rašytinės medžiagos. Tame tarpe ir iš 2007-04-20 Šiaulių r. PK VP (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo, kad vykdant 2007-03-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo patvarkymą, 2007-04-02, 2007-04-11, 2007-04-19 buvo nuvykta į S. G. gyvenamąją vietą, bet jis nerastas, jo motina D. T. teigė, kad sūnus yra išvykęs, ir apie jo buvimo vietą duomenų ji neturi. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta D. T. parodė, kad 2007-04-02 ryte jos sūnus S. G. išėjo iš namų, sakydamas, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą ir iki šios dienos (2007-04-24) jis į namus negrįžo, kaip ji suprato, į policijos nuovadą jis nenuvyko, nes policijos pareigūnai jo ieškojo pas ją namuose tris kartus, kur jis galėtų būti, ji nežino, jos žiniomis, S. G. žinojo, kad jam reikia teismo sprendimu grįžti į įkalinimo įstaigą bausmei atlikti, mano, kad jos sūnus sąmoningai slapstosi nuo policijos pareigūnų. Dėl tokių aplinkybių 2007-05-03 Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo paskelbta S. G. paieška. Kaip rodo bylos medžiaga, S. G. Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas tik 2019-11-09 8.15 val., t. y. praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo lygtinio paleidimo panaikinimo 2007-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi.
Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Todėl S. G. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 242 straipsnyje, požymius.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo
Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anksti ryte, 2007 m. birželio 17 d. kartu su savo pažįstamais I. P. ir C. L. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., kur išlipo iš mašinos ir kalbėjo ant gatvės, ten buvo dar kiti asmenys, iš tolo priėjo dar viena kompanija, ši kompanija kalbėjo rusiškai. Jie priėjo prie jų ir pradėjo kažką kalbėti rusų kalba. Jie iš ten išvažiavo, bet kažkas iš svetimos kompanijos atidarė automobilio bagažinę ir kažką išsiėmė. (duomenys neskelbtini) g., H. sustabdė mašiną ir jie žiūrėjo, ką gi pasiėmė iš bagažinės, ir jis pamatė, kad paėmė jo popierinį paketą, kuriame buvo trys stiklinės alui ir molinis stovas gėlių vazonui. Po to nuvažiavo atgal prie baro ir jis pamatė, kad jo paketas rusų kompanijos rankose. Jis priėjo prie jų ir pasakė rusiškai, kad jam grąžintų paketą, kitaip jis paskambins į policiją. Paketą jam sugrąžino, bet pradėjo bartis ir sakyti, kad jis policijos gaidys ir t.t. Jis kalbėjo su jais geranoriškai, ir jie nusiramino bei nutarė išsiskirti. Kartu su (duomenys neskelbtini) kompanija jis nuėjo į gatvės kavinę (duomenys neskelbtini), esančią už muzikos mokyklos, o rusų kompanija turėjo eiti į kitą vietą, bet nuėjo su jais kartu iš paskos. Jo kompanija buvo priversta išsivaikščioti. Iki tol jis suprato, kad rusų tautybės kompanijoje yra vienas vyras lietuvis, nes jis pats sakė, kad jis lietuvis. Kadangi jie ėjo jiems iš paskos, tai jis pasišaukė lietuvį į šalį, kad pasikalbėti su juo, nes iš visų jų, jis atrodė pačiu sumaniausiu. Pradėjus su juo kalbėti, šis lietuvis, netaręs nei žodžio, trenkė jam iš kojos į veido sritį, jis nukrito ant žemės, pamėginus atsikelti, vėl gavo porą kartų su kažkuo į nugarą. Netrukus jis atsigavo ir atsistojo ant kojų, o lietuvis, sudavęs jam, stovėjo ten pat ir vaizdavo iš savęs draugą. Jis nuėjo nusiplauti veido į lauko kavinės tualetą, nes iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Sugrįžus iš tualeto, gatvėje buvo tyku, tam momentui visi išsivaikščiojo. Lauko kavinės valytoja galėjo matyti, kaip jį mušė. Lietuvis, kuris jį sumušė, buvo neaukšto ūgio, tamsių plaukų, sportinio sudėjimo, ypatingai kreiva nosimi, buvo apsivilkęs prigludusius tamsios spalvos marškinėlius ir džinsus. Kiek jam žinoma, kiti rusai jo nemušė. Jis prašo policijos pagalbos, kad būtų surasti kalti asmenys ir nubausti pagal įstatymo numatytą tvarką. Papildomai apklaustas J. S. parodė, kad 2007 m. birželio 29 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste ir dirbo (duomenys neskelbtini) bare. Jis buvo apsaugininkas. Vakare, kažkuriuo laiku, prie jo priėjo vienas vyras tamsiais plaukais, kuris su juo bendravo rusų kalba, ir jis pasirodė jam kažkiek pažįstamas, jis prisiminė, kad šis vyras lietuvis, kuris prieš dvi savaites sumušė jį (duomenys neskelbtini) mieste. Vyras sakė, kad nėra reikalo išpūsti bylos, ir jis suprato, kad šis norėtų, jog jis atsiimtų pareiškimą, kad jis ketina su juo susitaikyti ir dar pasakė, kad su bet kuo bet kada gali atsitikti toks reikalas. Jis rusiškai jam atsakė, kad jis nieko nebegali padaryti, nes policijoje yra pareiškimas. Daugiau šis lietuvis su juo nebekalbėjo. Be to, jis taip jam ir nepasakė, už ką jis jam sudavė, o jis taip pat jo nepaklausė, kodėl jis jį sumušė. Papildomai paaiškino, kad papildydamas savo ankstesnius parodymus, nori pasakyti, kad, kai lietuvis buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) tam, kad jis atsiimtų iš policijos pareiškimą, tuomet jis jam pasakė, kad jis nieko nebegali padaryti. Jis nepadavė jam rankos, bet paprastai žmogiškai jis jam atleido. Tiksliai pasakyti negali, kas galėjo matyti, kai jis jį mušė. Vėliau jis kalbėjo su pažįstamais, bet jų vardų kaip liudininkų pasakyti negali. Materialinių pretenzijų jis niekam neturi ir civilinio ieškinio pateikti nenori (1 t., b. l. 160-161, 162-163, 164-165).
Liudytojas I. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo J. S. parodymus ir patvirtino, jog matė jį sumuštą (1 t., b. l. 176-177, 178-179).
Liudytojas H. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo J. S. parodymus ir patvirtino, jog matė jį sumuštą (1 t., b. l. 183-184).
Liudytojas N. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jog matė vykusias muštynes (1 t., b. l. 188-189, 190-191).
2008-04-28 rezoliucija dėl S. G. baudžiamojo persekiojimo perėmimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 150).
Iš paciento kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. buvo padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 166).
Iš kūno sužalojimų dokumentų kortelės matyti, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam J. S. (1 t., b. l. 167).
Iš asmens apžiūros protokolo taip pat matyti, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam J. S. (1 t., b. l. 168).
Iš 2007-06-29 parodymų atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis J. S. atpažino S. G. kaip jį užpuolusį asmenį (1 t., b. l. 171-175).
Iš 2007-07-16 parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas I. P. atpažino S. G., kuris spyrė nukentėjusiajam J. S. (1 t., b. l. 180-182).
Iš 2007-07-15 parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas H. L. atpažino S. G., kuris trenkė nukentėjusiajam J. S. (1 t., b. l. 185-187).
2007-07-17 (duomenys neskelbtini) policijos prefektūros išvada pagal ikiteisminio tyrimo rezultatus, kurioje užfiksuotos nusikaltimo padarymo aplinkybės, S. G. charakterizuojantys duomenys, įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas (2 t., b. l. 6-7).
Penitencinio kodekso 121 straipsnio vertimu, iš kurio matyti, kad 121 straipsnis įtvirtina atsakomybę už fizinės jėgos panaudojimą (2 t., b. l. 11).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 13).
Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamasis S. G. pripažino savo kaltę ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, teigdamas, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis bei liudytojai ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino įvykio aplinkybes. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą – asmens parodymo atpažinti protokolus, specialisto išvadą, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam J. S. padaryti sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, kad S. G., smurtaudamas nukentėjusiojo J. S. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo S. G. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., lengvina ir tai, kad jis atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras prašė S. G. pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 13 p., kad S. G. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau paminėtina, kad S. G. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė LR BK 60 str. numatyta nebuvo, todėl jos nustatymas šiuo atveju negalimas.
Skirdamas kaltinamajam S. G. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis S. G. įvykdė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). S. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, taip pat ne kartą teistas užsienio šalyse (2 t., b. l. 98-109), šiuo metu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 110), Lietuvos Respublikoje nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 111-112). Todėl įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas S. G. už padarytas nusikalstamas veikas skiria sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2005-01-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-11-09 8.15 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020-03-05.
S. G. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki bausmės atlikimo termino pabaigos.
S. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-03-05, naikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 213 litų (61,69 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 71-72). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nes, kaip nurodė nukentėjusysis V. S., jis pretenzijų kaltinamajam neturi, jam žala atlyginta, procesas dėl nukentėjusiojo V. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl 213 litų (61,69 Eur) turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Daiktinis įrodymas - V. S. traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2006-12-27 jam buvo perduotas saugojimui, paliktinas neribotai nukentėjusiojo V. S. nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir subendrintą bausmę S. G. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę S. G. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir sumažintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2005-01-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę S. G. paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą.
Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-03-05.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-11-09 8.15 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020-03-05.
S. G. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki bausmės atlikimo termino pabaigos.
S. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-03-05, panaikinti.
Procesą dėl V. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Daiktinį įrodymą - V. S. traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2006-12-27 jam buvo perduotas saugojimui, palikti neribotai nukentėjusiojo V. S. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.