Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪB „Auga Eimučiai“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Suinteresuotas asmuo ŽŪB „Auga Eimučiai“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 81, 89-91).

7. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiškėjos kaimynas, gyvena viename kaime. Patvirtino, kad malūnas statytas apie 1950 metus, kai jam buvo 4 metai, nuo 2000 metų jis už pajaus buvo perduotas pareiškėjos tėvui J. Š.. Malūne buvo malama iki 2005 metų, dabar ten laikoma šienas. Jis pats už pajus iš kolūkio yra gavęs pieninę. Malūnas yra netoli nuo pareiškėjos namų, mažiau nei už pusės kilometro, pareiškėja po tėvo mirties naudojosi ir naudojasi malūnu.

8. Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynas. Malūnas po Nepriklausomybės buvo atiduotas pareiškėjos tėvui J. Š.. Visi aplinkinių kaimų gyventojai atveždavo grūdus malti. Patvirtino, kad malūnas už pajus buvo atiduotas pareiškėjos tėvui J. Š.. Šiuo metu malūne laikomas šienas.

9. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Kiek save pamena, malūnas visada priklausė jiems, jis nuo pat mažens būdavo malūne, matydavo, kaip vyksta darbai. Malūnas priklausė seneliui J. Š.. Jis gyvena kartu su mama D. L., yra ūkininkas, visuomet žinojo, kad malūnas buvo senelio, o po senelio mirties priklausė jo mamai. Kai nusprendė tvarkytis dokumentus suprato, kad jų nepakanka, jog malūnas nuosavybės teise būtų įregistruotas pareiškėjos vardu, nes turėjo tik Krovinio važtaraštį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Iš VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo matyti, jog daiktinės teisės į negyvenamą pastatą - miltų malimo malūną, neįregistruotos, o pareiškėjos sūnui buvo atsakyta, kad pateiktas krovinio važtaraštis nepatvirtina pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės atsiradimo į minimą pastatą, todėl buvo atsisakyta įregistruoti daiktines teises (b. l. 31-32). Kadangi institucijos negali įregistruoti nekilnojamojo turto, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad ji negyvenamąjį pastatą įgijo pagal įgyjamąją senatį.

11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškime nurodytas nekilnojamasis daiktas (negyvenamas pastatas - miltų malimo malūnas, esantis (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav.) nėra apskaitomas viešame registre nei pareiškėjos, nei jos tėvų, nei kito asmens vardu, todėl jis nėra nei pareiškėjos, nei valstybės nuosavybė. Šis daiktas (daikto dalis) buvo privatizuotas ir jis buvo perduotas valdymui pareiškėjos tėvui J. Š., tačiau nei jis, nei jo sutuoktinė K. Š. pagal to meto teisės nuostatas šio daikto viešame registre neįregistravo, tai yra netapo nei jo savininkais, nei valdytojais (b. l. 16, 17, 18, 33). Nė vienas iš paminėtų fizinių asmenų nėra ne tik įregistravęs viešame registre valdymo, bet ir nuosavybės teisių į pareiškėjos nurodytą pastatą. Pažymėtina, kad J. Š. ir K. Š. (pareiškėjos tėvai) mirė atitinkamai 2000 m. rugsėjo 1 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog mirusio J. Š. visą palikimą priėmė jo sutuoktinė K. Š. (b. l. 19-22).

12. Vadovaujantis CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. O nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti nei aiškindamas, nei taikydamas įstatymus.

13. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačiai nuosavybei buvo pradėtas vykdyti 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo pagrindu susikūrusi vietos žemės ūkio įmonė valdė ginčo pastatą, tačiau vėliau turėtas teises į šį objektą perleido minėtiems fiziniams asmenims - J. Š. ir jo sutuoktinei K. Š.. Toks šio objekto perleidimas yra galimas, kuomet ir žemės ūkio bendrovės turtas buvo perduodamas jos pajininkams pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. Š. ir K. Š. 2000 m. balandžio 17 d. pareiškimu Eimučių žemės ūkio bendrovei prašė jiems grąžinti pajų, esantį minėtoje bendrovėje ir prašė šieno rinktuvo, malūno N. bei cisternos (b. l. 17). Iš Eimučių žemės ūkio bendrovės pagrindinių priemonių apyrašo matyti, jog tarp 2000 m. grąžintinų priemonių buvo būtent šieno rinktuvas, malūnas bei cisterna (b. l. 16). 2000 m. liepos 10 d. krovinio važtaraštis patvirtina faktą, jog Eimučių žemės ūkio bendrovė gabeno ir J. Š. priėmė miltų malimo malūną N. bei cisterną (b. l. 18). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad miltų malimo malūno valdytojais buvo J. Š., jam mirus buvo valdytoja jo žmona K. Š.. Pareiškėjos motinai K. Š. mirus, jos turto dalies teisėta valdytoja tapo įpėdinė pareiškėja D. L.. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti V. V., S. J., G. Š. (šios teismo sprendimo 7 - 9 punktai).

15. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, įrodyti, kad turtas priklauso minėtam asmeniui, turi valstybei ar savivaldybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Nagrinėtinu atveju suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko, ŽŪB „Auga Eimučiai“ atstovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą pastatą. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog į pareiškėjos valdomą nekilnojamąjį daiktą jokios daiktinės teisės nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre (b. l. 33).

16. Teismas pažymi, kad ir pagal esamus duomenis pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis daiktas negali būti siejamas ir su suinteresuotu asmeniu ŽŪB ,,Auga Eimučiai“, kuri susikūrė žemės ūkio įmonių privatizavimo pagrindu. Duomenų, kad pareiškėjai pradėjus valdyti minėtą daiktą, šis buvo valstybės nuosavybė byloje taip pat nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamasis daiktas – negyvenamas pastatas - miltų malimo malūnas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav., yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl spręstina, jog nėra sąlygų, draudžiančių pareiškėjai įgyti minėtą daiktą asmeninės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.

17. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

18. Taikyti įgyjamosios senaties instituto normas ir jų pagrindu nustatyti nuosavybės teisės į daiktus faktą leidžiama, kai yra daikto valdymas prasidėjęs sąžiningai. Duomenų, kad pareiškėja (bei pareiškėjos tėvai) būtų užvaldžiusi pastatą, pažeisdama kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pastatas yra savavališka statyba. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 2000 m. liepos 10 d. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė valdytojui jokių pretenzijų į valdomą negyvenamąjį pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti tiek pareiškėjos, tiek liudytojų paaiškinimai. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėja, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą ne mažiau kaip dešimt metų terminą ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis).

19. Byloje nėra duomenų, kad pareiškime nurodytas daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamo daikto valdymas atitiko CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – negyvenamąjį pastatą - miltų malimo malūną (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav. (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo negyvenamą pastatą - miltų malimo malūną (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav., asmeninės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.