Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-07-03 · Administracinė byla Nr. eI2-2342-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
eI2-2342-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00483-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Tomas Blinstrubis, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
M. J. E.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių institutas
Administracinė byla Nr. eI2-2342-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00483-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Sauliaus Jakaičio ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui G. A.,atsakovo atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. E. (M. J. E.) skundą atsakovui Patentinių patikėtinių institutui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. lapkričio 11 d. Patentinių patikėtinių instituto valdyba (toliau – ir Institutas) posėdžio protokolu Nr. 9 (toliau – Sprendimas) konstatavo, kad Pareiškėjo baigtas rengimas neapima Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso dalykų ir tai yra iš esmės skirtingi dalykai nei tie, kurie nurodyti Pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodyme. Dėl šios priežasties, Patentinių patikėtinių institutas skyrė Pareiškėjui kompensacinę priemonę – atlikti profesinio tinkamumo testą Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse.

1.1. Apeliacinė komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. sausio 10 d. sprendimu (toliau – Apeliacinės komisijos sprendimas) įpareigojo atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo profesinės kvalifikacijos vertinimą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. Patentinių patikėtinių instituto valdybos sprendimą skirti Pareiškėjui kompensacinę priemonę – atlikti profesinio tinkamumo testą Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse ir 2020 m. sausio 10 d. Apeliacinės komisijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjo patentinio patikėtinio profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje.

2.1. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas pateikė atsakovui paraišką dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint užsiimti reglamentuojama patentinio patikėtinio profesine veikla Lietuvos Respublikoje (toliau – Paraiška), kuria prašė pripažinti jo patentinio patikėtinio kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje. Kartu su Paraiška pareiškėjas atsakovui pateikė duomenis apie išsilavinimą ir kvalifikaciją, apie įgytą profesinę kvalifikaciją, profesinę patirtį bei papildomą informaciją.

2.2. Teigia, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakovas rekomendavo pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius jo profesinę kvalifikaciją ir žinias prekių ženklų, dizaino bei Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse. 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas kreipėsi elektroniniu laišku į atsakovą su prašymu patikslinti priežastis, dėl kurių reikalaujama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patentinio patikėtinio kvalifikaciją įgijusiam asmeniui pateikti dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės (civilinės teisės ir civilinio proceso srityse) žinias bei išdėstė argumentus, jog aukščiau minėtas atsakovo reikalavimas galėtų būti laikomas pertekliniu bei sukuriančiu nepagrįstą kliūtį patentinio patikėtinio kvalifikaciją turintiems asmenims teikti paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad pagrindiniai reikalavimai patentinio patikėtinio profesijai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatyme (toliau – Patikėtinių įstatymas). Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad patentinio patikėtinio egzamino metu patikrinamos asmens žinios pramoninės nuosavybės, intelektinės nuosavybės, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės srityse, taip pat profesinės etikos žinios. Egzamino metu taip pat patikrinamas sugebėjimas taikyti praktines žinias, įgytas rengiant patento, prekių ženklo, dizaino, puslaidininkių gaminių topografijos paraiškas ir vykdant kitas pramoninės nuosavybės apsaugos procedūras. Pažymi, kad Valstybė nustatydama tam tikrus būtinuosius reikalavimus konkrečiai profesijai ir įtvirtindama juos įstatymais, yra įsipareigojusi visų trečiųjų asmenų (paslaugų gavėjų) atžvilgiu tų reikalavimų vykdymą užtikrinti, t. y. garantuoti, kad atitinkamos profesijos atstovas turi reikiamas žinias ir įgūdžius, o bet kuris trečiasis asmuo (paslaugų gavėjas) gali pagrįstai tikėtis, kad atitinkamos profesijos atstovas yra įvaldęs įstatymuose numatytus įgūdžius ir žinias.

3.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais, skunde teigia, kad minėti sprendimai turėtų būti panaikinami kaip nepagrįsti, nes patentinio patikėtinio kvalifikacijos pripažinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reikalaujama, kad patentinio patikėtinio kvalifikacija, įgyta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal toje valstybėje galiojančius teisės aktus, visiškai atitiktų Lietuvos Respublikoje suteikiamą patentinio patikėtinio kvalifikaciją. Atsakydamas į šį argumentą, atsakovas pažymi, kad nežiūrint į tai, kad pareiškėjo profesiją atsakovas identifikavo kaip patentinio patikėtinio, jo kvalifikacijos pripažinimas vis tiek turi būti atliekamas. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Pripažinimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos pripažinimo metu yra be kita ko tikrinama, ar pareiškėjo baigtas rengimas apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie nurodyti formalios kvalifikacijos įrodyme, kurio reikalauja Lietuvos Respublika. Patentinio patikėtinio profesinė kvalifikacija nepatenka į Pripažinimo įstatymo 18 straipsnyje numatytą profesinių kvalifikacijų sąrašą, kurios pripažįstamos automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu.

3.2. Pažymi, kad pagalba Lietuvos Respublikos teisės klausimais nėra esminis ir pastovus patentinio patikėtinio veiklos ypatumas. Pagrįsdamas savo argumentus, pareiškėjas nurodo, kad patentinio patikėtinio profesija nėra įrašyta į teisinių pareigybių sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 1998 liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“, o be to, pagal LR CPK 56 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo (toliau - Patikėtinių įstatymas) 18 straipsnio 5 punkto nuostatas, patentinis patikėtinis negali savarankiškai atstovauti teisme. Atsakovas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad patentinio patikėtinio pareigybė nėra įrašyta į teisinių pareigybių sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 1998 liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“, o taip pat nepriklausomai nuo to, kad patentinis patikėtinis negali savarankiškai atstovauti asmenų teisme, įstatymų leidėjas nustatė būtinąjį reikalavimą patentinio patikėtinio kvalifikacijai įgyti – išlaikyti egzaminą, kuris apima ir civilinės teisės, bei civilinio proceso teisės žinias, be to Patikėtinių įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas reikalavimas žinoti civilinę teisę ir civilinio proceso teisę yra detalizuotas 2018 m. balandžio 26 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-73 patvirtinant „Patentinių patikėtinių kvalifikacinio egzamino organizavimo ir laikymo tvarkos aprašą“ (toliau – Egzamino aprašas). Šiame teisės akte yra numatyta, jog civilinės teisės sritis ir civilinio proceso teisės sritis patentinio patikėtinio egzamino programoje apima tik atskirus šių teisės šakų institutų fragmentus, t. y. tiek, kiek jie yra susiję su patentinio patikėtinio veikla.

3.3. Mano, kad Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos, užtikrinančios laisvą paslaugų judėjimą yra detalizuojamos žemesnio lygmens Europos Sąjungos teisės aktais. Specialusis aktas, reglamentuojantis profesinių kvalifikacijų pripažinimą yra 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2005/36/EB Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau- Direktyva). Į Pripažinimo įstatymo normas yra perkeltos šios Direktyvos nuostatos. Kompensacinės priemonės, reglamentuojamos Direktyvos 14 straipsnyje, yra atkartojamos Pripažinimo įstatymo 16 straipsnio nuostatose, t. y. tinkamumo testas gali būti skiriamas tais atvejais, kai asmens įgytas rengimas apima iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kuriems skirtas formalios kvalifikacijos įrodymas, kurio reikalauja priimančioji valstybė narė. Pabrėžia, kad patentiniai patikėtiniai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus neturi pramoninės nuosavybės apsaugos paslaugų monopolio. LR Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis, LR Patentų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, LR Dizaino įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, LR Puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, numato vienintelę teisę, kuria naudojasi tik patentiniai patikėtiniai, t. y. teise atstovauti Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure asmenis, kurie nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir užsienio valstybių juridinius asmenis, neturinčius Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo ar atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje savo buveinės, filialo ar atstovybės. Todėl visais kitais atvejais, kai nereikia atstovauti Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure ir (ar) kai pareiškėjas atstovauja Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure Europos sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse gyvenančius fizinius asmenis, ar juridinius asmenis turinčius buveinę ar atstovybę minėtose teritorijose, pareiškėjas gali teisėtai teikti paslaugos Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors ir nebūdamas pripažintu Lietuvos Respublikos patentiniu patikėtiniu.

3.4. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog Apeliacinė komisija nepašalino pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o taip pat sukūrė papildomą reikalavimą pareiškėjui, pateikdama nuorodą į Aprašo 4.6. punkto vykdymą, atsakovas pažymi, kad pareiškėjui yra nustatyta privaloma išankstinė (ikiteisminė) ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi Apeliacinė komisija įpareigojo atsakovą atlikti pakartotinį kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą, tai galima pagrįstai teigti, kad išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra pabaigta, o 2020 m. sausio 7 d. Apeliacinės komisijos sprendimas yra tarpinis administracinis aktas, įpareigojantis atsakovą pakartoti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos vertinimą nėra įvykdytas dėl pateikto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo nesutikimas su 2020 m. sausio 7 d. Apeliacinės komisijos sprendimo motyvuojamąja dalimi išreiškia nesutikimą su procedūriniu tarpiniu aktu. LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

3.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė bylą nutraukti, o nenutraukus skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Instituto 2019 m. lapkričio 11 d. protokolinio sprendimo, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta skirti kompensacinę priemonę – atlikti profesinio tinkamumo testą Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse ir Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo Institutas įpareigotas atlikti pakartotinį pareiškėjo profesinės kvalifikacijos vertinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas pateikė Institutui Paraišką, kuria prašė pripažinti jo patentinio patikėtinio kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje. Kartu su Paraiška pateikė duomenis, patvirtinančius, jog yra įgijęs chemijos bakalauro laipsnį Edinburgo universitete, farmacijos mokslų daktaro laipsnį Notinghemo universitete, yra įgijęs patentinio patikėtinio kvalifikaciją, bei nuo 2003 m. lapkričio 6 d. yra įregistruotas kaip patentinis patikėtinis Jungtinės Karalystės Patentinių patikėtinių instituto (angl. Chartered Institute of Patent Attorneys (CIPA)) patentinių patikėtinių registre, Intelektinės nuosavybės reguliavimo tarnybos (angl. Intelectual Property Regulation Board (IPReg)) registre, nuo 2003 m. lapkričio 7 d. yra įtrauktas į Europos patentų tarnybos (angl. European Patent Office (EPO)) profesionalių atstovų sąrašą su teise atstovauti fizinius ir juridinius asmenis Europos patentų tarnyboje pagal Europos patentų konvenciją. Nurodė, jog Pareiškėjas turi ilgametės patirties užsiimant veikla pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, yra Europos patentinių patikėtinių kvalifikacinių egzaminų komiteto narys, Jungtinės Karalystės Patentinių patikėtinių instituto Tarptautinio bendradarbiavimo komiteto narys bei Škotijos Patentinių patikėtinių instituto atstovas.

5.1. 2019 m. rugsėjo 10 d. Institutas rekomendavo pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius jo profesinę kvalifikaciją ir žinias prekių ženklų, dizaino bei Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse.

5.2. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi elektroniniu laišku į Institutą su prašymu patikslinti priežastis, dėl kurių reikalaujama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patentinio patikėtinio kvalifikaciją įgijusiam asmeniui pateikti dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės (civilinės teisės ir civilinio proceso srityse) žinias bei išdėstė argumentus, jog aukščiau minėtas Instituto reikalavimas galėtų būti laikomas pertekliniu bei sukuriančiu nepagrįstą kliūtį patentinio patikėtinio kvalifikaciją turintiems asmenims teikti paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5.3. 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė Atsakovui papildomus dokumentus, reikalingus pagrįsti jo profesinę patirtį ir žinias prekių ženklų ir dizaino srityse.

5.4. Institutas, išnagrinėjęs pareiškėjo Paraišką, 2019 m. lapkričio 11 d. protokoliniu Sprendimu skyrė pareiškėjui kompensacinę priemonę – atlikti profesinio tinkamumo testą Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse, pažymėdamas, kad pareiškėjo baigtas rengimas neapima Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso dalykų ir tai yra iš esmės skirtingi dalykai nei tie, kurie nurodyti Pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodyme.

5.5. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. apeliacinei komisijai pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių instituto sprendimo panaikinimo.

5.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. sausio 10 d. sprendimu įpareigojo Institutą atlikti pakartotinį pareiškėjo profesinės kvalifikacijos vertinimą, pažymėdama, kad Institutas nevertino, kokie kvalifikacijos reikalavimai yra taikomi asmenims, siekiantiems įgyti patentinio patikėtinio profesinę kvalifikaciją pagal Jungtinės Karalystės teisę, todėl negalima pagrįsti, kad kompensacinė priemonė, vadovaujantis PKP įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, skirta remiantis tuo, kad pareiškėjo baigtas rengimas apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie nurodyti formalios kvalifikacijos įrodyme, kurio reikalauja Lietuvos Respublika. Todėl Institutas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, neįvykdė PKP įstatymo 16 straipsnio 11 ir 16 dalies reikalavimų.

6. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas (toliau – ir PKPĮ), Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymas (toliau – ir PPĮ), Patentinių patikėtinių profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinių patentų biuro direktoriaus įsakymu Nr. 3R-26 (toliau – ir Aprašas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

6.1. Pagal PKPĮ 1 straipsnio nuostatas, šis įstatymas nustato Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai), trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, ir trečiųjų valstybių piliečių, turinčių kitose valstybėse narėse išduotą leidimą, suteikiantį jo turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą valstybės narės teritorijoje, ir ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal reglamentuojamą profesiją, profesinės kvalifikacijos pripažinimo principus ir procedūras, administracinį bendradarbiavimą, taisykles dėl teisės iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija ir kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje atliktos profesinės praktikos pripažinimo, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją arba verstis laisvąja profesija (toliau – dirbti pagal reglamentuojamą profesiją) Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. PKPĮ 13 straipsnis numato kvalifikacijos lygius pripažįstant profesinę kvalifikaciją pagal šio įstatymo 15 straipsnio ir šio įstatymo 16 straipsnio 16 dalies nuostatas, skiriami penki kvalifikacijos lygiai. PKPĮ 15 straipsnio nuostatos numato pripažinimo reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu įgyti reglamentuojamą profesiją ar dirbti pagal ją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija jų nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant įgyti teisę dirbti pagal tą profesiją ar dirbti pagal ją. PKPĮ 16 straipsnis numato kompensacines priemones. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kompetentinga institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji turi pasiūlyti asmeniui pasirinkti arba profesinės adaptacijos laikotarpį, arba profesinio tinkamumo testą, jos priimtas sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacinių priemonių taikymo turi būti tinkamai pagrįstas, pateikiant asmeniui šią informaciją: 1) Lietuvos Respublikoje reikalaujamą profesinės kvalifikacijos lygį ir asmens turimą profesinės kvalifikacijos lygį pagal šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus lygius; 2) apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus esminius skirtumus, taip pat priežastis, kodėl tų skirtumų negalima kompensuoti žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, įgytais per profesinę patirtį arba mokymąsi visą gyvenimą, kuriuos oficialiai tuo tikslu patvirtina atitinkama įstaiga. Pagal PKPĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostatas, Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių motyvuotų sprendimų: 1) palikti galioti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgyta profesinė kvalifikacija, ar šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir asmens skundą atmesti; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją atlikti pakartotinį kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją atlikti pakartotinį profesinės kvalifikacijos vertinimą, kai paslaugos teikiamos laikinai ir kartais. Asmuo, nesutinkantis su Apeliacinės komisijos sprendimu, gali jį skųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6.2. Pagal PPĮ 5 straipsnis numato reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti patentiniais patikėtiniais, t. y. asmuo, siekiantis tapti patentiniu patikėtiniu, privalo: 1) turėti bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį arba kompetentingos institucijos pripažintą kaip jam lygiavertį išsilavinimą fizinių, biomedicinos, technologijos ar socialinių mokslų srityse; 2) turėti ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje. Praktinio darbo stažu pramoninės nuosavybės apsaugos srityje laikomas nuolatinių funkcijų atlikimas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje po to, kai asmuo, siekiantis tapti patentiniu patikėtiniu, įgijo šio straipsnio 1 punkte nurodytą išsilavinimą; 3) būti nepriekaištingos reputacijos; 4) išlaikyti patentinių patikėtinių kvalifikacinį egzaminą. Šio įstatymo 9 straipsnis numato pripažinimą patentiniu patikėtiniu, t. y. asmuo, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu nuo patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino išlaikymo nepraėjo daugiau negu penkeri metai, prieš pradėdamas teikti patentinių patikėtinių paslaugas, privalo pateikti Institutui prašymą pripažinti jį patentiniu patikėtiniu. Asmuo kartu su prašymu pripažinti jį patentiniu patikėtiniu turi pateikti: 1) dokumentą, patvirtinantį patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kai patentinis patikėtinis veikia sudaręs darbo sutartį ir jo darbdavys neteikia pramoninės nuosavybės apsaugos paslaugų tretiesiems asmenims, šio dokumento nereikalaujama; 2) deklaraciją dėl pasirinktos veiklos formos, nurodytos šio įstatymo 12 straipsnyje. Sprendimą dėl asmens pripažinimo patentiniu patikėtiniu priima Institutas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šiame straipsnyje nurodyto prašymo ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Institutas gali priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti pripažinti asmenį patentiniu patikėtiniu, jeigu paaiškėja, kad asmuo neatitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie priimtą Instituto sprendimą pareiškėjas informuojamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Asmuo yra laikomas patentiniu patikėtiniu nuo sprendimo pripažinti jį patentiniu patikėtiniu priėmimo dienos.

6.3. VAĮ 3 straipsnio 1 punktas numato įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

7. Pareiškėjo teigimu, Instituto reikalavimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patentinio patikėtinio kvalifikaciją įgijusiam asmeniui pateikti dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės (civilinės teisės ir civilinio proceso srityse) žinias turi būti laikomas pertekliniu bei sukuriančiu nepagrįstą kliūtį patentinio patikėtinio kvalifikaciją turintiems asmenims teikti paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad valstybė nustatydama tam tikrus būtinuosius reikalavimus konkrečiai profesijai ir įtvirtindama juos įstatymais, yra įsipareigojusi visų trečiųjų asmenų (paslaugų gavėjų) atžvilgiu tų reikalavimų vykdymą užtikrinti, t. y. garantuoti, kad atitinkamos profesijos atstovas turi reikiamas žinias ir įgūdžius, o bet kuris trečiasis asmuo (paslaugų gavėjas) gali pagrįstai tikėtis, kad atitinkamos profesijos atstovas yra įvaldęs įstatymuose numatytus įgūdžius ir žinias.

9. Teismas, įvertinęs Instituto ginčijamo sprendimo turinį, pažymi, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikyta pareiškėjui kompensacinė priemonė – atlikti profesinio tinkamumo testą Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse, apskritai nėra motyvuota, sprendime nenurodytos jokios nuorodos į teisės aktų nuostatas, neišdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis. Tuo tarpu PPĮ įstatymo 5 straipsnis aiškiai numato reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti patentiniais patikėtiniais, o 9 straipsnis numato tvarką ir sąlygas pripažinimui patentiniu patikėtiniu. Todėl Instituto 2019 m. lapkričio 11 d. protokolinis sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

10. Be to, Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nepanaikino Instituto sprendimo, todėl jis yra galiojantis. VAĮ 23 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatos numato, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Todėl ir šiuo pagrindu naikintinas Instituto ginčijamas sprendimas.

11. Pareiškėjas kitu reikalavimu prašo panaikinti Apeliacinės komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą, paaiškindamas, kad Komisija, sprendime nurodydama, kad Institutas nereikalavo ir pareiškėjas nepateikė Aprašo 4.6 punkte nurodytos užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir (arba) kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažymos, išduotos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos, sukūrė papildomą reikalavimą pareiškėjui, kuris nebuvo taikomas Instituto pirmą kartą atliekant profesinės kvalifikacijos vertinimą, taip pat Komisija nepašalino pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, netinkamai motyvavo savo sprendimą.

11.1. Pagal PKPĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, prieš pareikalaudama iš asmens baigti profesinės adaptacijos laikotarpį arba atlikti profesinio tinkamumo testą, turi teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje per profesinę patirtį arba visą gyvenimą trunkantį mokymąsi įgytos ir tuo tikslu oficialiai atitinkamos įstaigos patvirtintos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos gali visiškai arba iš dalies kompensuoti šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtus iš esmės skirtingus dalykus.

11.2. Todėl Komisija savo sprendime pagrįstai nurodė, kad Institutas nereikalavo ir pareiškėjas nepateikė Aprašo 4.6 punkte nurodytos užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir (arba) kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažymos, išduotos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos. Komisija pažymėjo, kad į pareiškėjo profesinės kvalifikacijos rengimo programą kilmės valstybėje neįeina Lietuvos civilinės ir civilinio proceso teisės išmanymas, savaime nereiškia, kad pareiškėjas savo, pavyzdžiui, įgytomis profesinės patirties žiniomis negali kompensuoti (ar iš dalies kompensuoti) rengimo skirtumų. Todėl Institutas turėjo detaliau įvertinti pareiškėjo pasirengimą, paprašyti papildomų įrodymų, kurie galėtų kompensuoti (ar iš dalies kompensuotis) trūkstamas žinias. Pavyzdžiui, detalesnis reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos rengimo palyginimas kilmės ir priimančioj oje valstybėse galėtų lemti tai, kad pareiškėjas galėtų laikyti mažesnės apimties profesinio tinkamumo testą. Taip būtų sudaromos sąlygos lengvesniam pareiškėjo turimos profesinės kvalifikacijos pripažinimui Lietuvos Respublikoje.

11.3. Įvertinęs Komisijos ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Komisija, vadovaudamasi PKPĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nustačiusi PKPĮ ir PPĮ pažeidimus, pagrįstai įpareigojo Institutą atlikti pakartotinį kitoje valstybės narėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas.

12. Pareiškėjo reikalavimas priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjo patentinio patikėtinio profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje negali būti tenkinamas, nes teisės aktai numato, kad ši funkcija pagal PPĮ yra deleguota Patentinių patikėtinių institutui, o ne Komisijai ar teismui.

13. Pareiškėjo prašymas įvertinti kitų asmenų, kurie pripažinti patentiniais patikėtiniais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 560 Eur teismo išlaidas rengiant skundą teismui, pagal pateiktus dokumentus.

14.1. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, pareiškėjo M. J. E. patirtas 560 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant bylos dokumentų analizę, vertinant situaciją, rengiant procesinius dokumentus, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas.

14.2. Patenkinus pareiškėjo reikalavimus iš dalies, yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš Instituto bylinėjimosi išlaidas – 280 Eur (560 x 50 proc. = 280 Eur) (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. E. (M. J. E.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Patentinių patikėtinių instituto valdybos 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą skirti pareiškėjui kompensacinę priemonę – atlikti profesinio tinkamumo testą Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso srityse.

Priteisti M. J. E. (M. J. E.) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) teismo išlaidų iš Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių instituto.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisSaulius JakaitisHenrikas Sadauskas