Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netaikytas nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (už dvi veikas), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 12 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi skundą atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis I. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

6. Visų pirma pasisakytina dėl Komisijos nutarimą priėmusios Komisijos teisėtumo. Nesutiktina su skundo argumentais, jog Komisija, priėmusi nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, neatitiko įstatymo reikalavimų, nes buvo sudaryta tik iš penkių asmenų, vietoje septynių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant penkiems Komisijos nariams, tarp kurių buvo ir Komisijos pirmininkas, todėl Nuostatų 21 punkto reikalavimų, priimant skundžiamą nutarimą, buvo laikomasi. Skunde taip pat nurodoma, kad viršytas nustatytas reikalavimas, jog Komisijos nariais paskirti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali sudaryti daugiau kaip penkiasdešimt procentų visų komisijos narių. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto (b. l. 15). Tuo tarpu pažymima, jog Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui. Kitų privalomai dalyvaujančių konkrečiame Komisijos posėdyje narių nėra nurodoma.

7. Skunde nurodoma, jog Komisija yra šališka, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį teiginį nepateikiama, apygardos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad vien tai, jog nuteistasis savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, nėra pagrindas abejoti Komisijos šališkumu. Taip pat nėra jokių duomenų, jog teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, buvo šališka. Byloje nėra duomenų, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ar negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje įvardintų priežasčių. Pažymėtina, kad nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo nepalankumu proceso dalyviams.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktoje Asmens byloje esančius ir skunde nurodomus, I. B. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo I. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama didelei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant didelei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis I. B. vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo individualiose konsultacijose su psichologu, bei adaptacijos programoje, konsultavosi su Resocializacijos skyriaus specialistu, pateikė dokumentą apie galimybę gyventi laisvėje konkrečiu adresu, konsultavosi įsidarbinimo klausimais, vieną kartą kreipėsi dėl įsidarbinimo (2022 m. rugpjūčio mėnesį), mokosi vidurinėje mokykloje, vykdo finansinius įsipareigojimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, individualioje darbinėje veikloje, dalyvavo programose „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, Pykčio ir agresijos valdymas, „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapijos programa“, kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose, dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo“ programoje, įtrauktas į laukiančiųjų dalyvauti kitose programose sąrašą. Artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais. Be to, 2023 m. vasario 23 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, galiojančių nuobaudų neturi, pateikė pažymą, jog bus įdarbintas. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

11. Nors nagrinėjamu atveju minėti duomenys leidžia įžvelgti minėtus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį I. B. charakterizuojančių aplinkybių. O būtent, aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai (nekintantys) kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (keturiolika kartų teistas); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis (nusikaltimų tikslas ar nusikaltimų pobūdis panašus); lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas praeityje. Nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą trijų metų laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, kaltę neigia. Nusikaltimus vykdė reguliariai, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlikinėja penktą kartą. Sutiktina su skunde pateikiamu vertinimu, jog statiniai kriminogeniniai veiksniai nesumažės, tačiau šie duomenys vertinami nuteistojo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, o būtent iš pateiktų teismui duomenų matyti, kad ir laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. 2022 m. balandžio 14 d. jam pareikštas papeikimas už mobilaus ryšio telefoną. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nesugeba ilgesnį laiką laikytis nustatytų taisyklių, todėl tvirtinti, kad pasikartojantis nuteistojo neteisėtas elgesys (nusikalstamumas ir taisyklių nesilaikymas laisvės atėmimo vietoje) šiuo metu jau yra pakitęs tiek, kad toliau jo elgesį galima būtų koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, nėra pagrindo.

12. Taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi mažą darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų, ir menkas apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; sutrikę nuostatos į visuomenę. Atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, kad šie šiuo vis metu vis dar aktualūs kriminogeniniai veiksniai yra kintantys, priklausomai nuo nuteistojo veiksmų pataisos proceso metu. Jie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį nustatytos didelės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, konstatuojama, kad nuteistasis tęsdamas pataisos procesą turi dėti maksimalias pastangas juos mažinti.

13. Apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai įvertino nuteistojo finansinę situaciją, kuri lygtinio paleidimo atveju gali paskatinti I. B. nusikalsti. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo jam taikymo, turi dėti daugiau pastangų siekdamas įsidarbinti laisvės atėmimo vietoje ir padengti įsiskolinimus. Nuteistasis dėl darbo kreipėsi tik vieną kartą, o aplinkybę, jog pakartotinai nesikreipė dėl darbo pateisina teigdamas, kad mokosi vidurinėje mokykloje, todėl sunku suderinti darbą ir mokymąsi. Nors nuteistasis pateikė Komisijai pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas, tačiau, kaip teisingai įvertino žemesnės instancijos teismas, ši pažyma negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Minėta pažyma neįpareigoja darbdavio įdarbinti nuteistąjį. Aptartų duomenų visumoje nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis, kuris neturi oficialios darbinės patirties, ir laisvės atėmimo įstaigoje nededa pastangų įsidarbinti, išėjęs į laisvę įsidarbins ir sieks tik teisėtais būdais gauti pajamas bei dengti įsiskolinimus.

14. Svarbu įvertinti ir tai, kad Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis išreiškia nuostatas, palaikančias tam tikrą kriminalinį elgesį, lygindamas jį su kitų nusižengimais. Nusikaltimo nepripažįsta, save laiko nekaltai nuteistu. Ne visuomet geba susidoroti su kilusiais impulsais socialiai priimtinais būdais. Problemų analizė paviršutiniška, kontrolės lokusas vidinis, jaučia, kad gali kontroliuoti savo gyvenimo įvykius, tačiau ne visuomet sugeba atskirti sritis, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos nusikalstamumui. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą ir suponuoją pareigą atsižvelgti ir į visuomenės interesą, siekiant užkardyti pakartotinį nusikalstamumą, įvykdyti teisingumo principą.

15. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad I. B. neatliktos bausmės dalis dar pakankamai didelė – 1 metai 7 mėnesiai ir 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 24 d.), šiuo metu jam yra nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jo pažanga ją mažinant nėra pakankamai akivaizdi, nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam I. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius ir jų pobūdis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažas pastangas, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas bei tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Komisijai ar pirmosios instancijos teismui sprendžiant nuteistojo I. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtų padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.