- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-315-401-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Pranešėjas J. Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-401/08
2.4.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
2008 m. lapkričio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Audronei Stankevičiūtei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nuteistajam R. A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-19 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d., ir nubaustas 5 MGL – 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d. už tai, kad jis 2007-07-03 d., apie 16.50 val., ties degaline „Lukoil“, esančia Karaliaus Mindaugo pr. 54, Kaune, prašydamas nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių 174, 61.3 punktų reikalavimų pažeidimą, leistino 50 km/h greičio viršijimą, Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliams R. D. ir V. I., sustabdžiusiems R. A. vairuojamą automobilį „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) pasiūlė kyšį tarnybiniame automobilyje VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) padėdamas 20 litų nominalo kupiūrą Nr.AE 7534588 tarp priekinių automobilio sėdynių prie rankinio stabdžio svirties, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi valstybės tarnautojai R. D. ir V. I. nesutiko priimti jo pasiūlyto kyšio ir apie tai pranešė Kauno m. VPK Centro policijos komisariatui.
Nuteistasis R. A. nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-19 nuosprendžiu ir jį skundžia. Prašo išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir bylą nagrinėti iš naujo. Remiantis prie skundo pridėtais dokumentais: 6 policijos patrulių tarnybiniais pranešimais, liudytojų R. K., N. A. parodymais, tyrėjos R. N. surašytu 2007-07-03 tarnybiniu pranešimu, pripažinti, kad pareigūnų parodymais tikėti negalima. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007-07-03 d. apie 16.45 val. važiavo Karaliaus Mindaugo prospektu ir priešais degalinę „Statoil“ (numeris 34A) jo vairuojamą automobilį sustabdęs pareigūnas teigė, kad jis viršijo leistiną greitį. Buvo darbo pabaiga, intensyvus eismas, jis važiavo antra juosta neviršydamas greičio, o greta važiuojantys automobiliai jį lenkė, todėl jis su greičio matuoklio parodymais kategoriškai nesutiko, teigdamas, kad tai ne jo automobilio užfiksuotas greitis. Su pareigūnais dėl greičio matuoklio parodymų aistringai aiškinosi, ko pasėkoje sutarė, kad greičio matuoklio parodymai galėjo būti ne jo, o kito, jį lenkusio automobilio. Pareigūnai pasakė, kad vis tiek yra pažeistos Kelių eismo taisyklės, nes jis nepateikė civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Jam atsakius, kad draudimo liudijimą turi automobilyje, išlipus iš tarnybinio automobilio, norint jį atnešti, pareigūnas išlipęs iš automobilio grasinančiai liepė sėstis atgal į policijos automobilį. Pareigūnas nurodė, kad už laiku nepateiktą draudimo liudijimą teks mokėti 20 Lt baudą, bei pasakė, kad jau pradėtas pildyti protokolas. Pareigūnas atsisukęs į jį paklausė „Ką darysim“. Pasitikslinus ar už laiku nepateiktą dokumentą reikia mokėti 20 Lt baudą, pareigūnas R. D. pritardamas linktelėjo galvą. Tada jam padavė 20 Lt į rankas, kuriuos su kitais dokumentais padėjo į daiktų dėtuvę automobilio durelėse. Tokiu būdu policijos patruliui melagingai iškraipius baudos apmokėjimo faktą, buvo apkaltintas kyšio davimu. Jo kaltė buvo įrodinėjama tik nuo įsėdimo į automobilį, remiantis vien tik melagingais patrulių parodymais bei jų rašytais tarnybiniais pranešimais. Pareigūnų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, melagingumą patvirtina apelianto pateikti dokumentai: pareigūnų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, šeši tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti trys skirtingos jo automobilio sustabdymo vietos. Patruliai tiksliai nenurodė automobilio sustabdymo vietos, kad galėtų ja manipuliuoti ir vėliau nurodyti kitą, nepalankesnę automobilio stabdymo vietą, kad įrodyti leistino greičio viršijimą.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja vilkino tyrimą pusantro mėnesio, ko pasėkoje buvo nepateikti duomenys iš policijos komisariato budinčiojo žurnalo, apie jo automobilio sustabdymo vietą. 2007-07-09 apklausos metu ikiteisminio tyrimo tyrėja įsitikino, kad automobilio sustabdymo vieta yra ginčytina. Naujai pateiktame pranešime apie įtarimą automobilio stabdymo vieta buvo pakeista. Tyrėja byloje nepateikė išrašo apie jo automobilio sustabdymą iš 2007-07-03 policijos komisariato budinčiojo registracijos žurnalo, nors apeliantas prašė jį pateikti.
Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo panaikintas Jurbarko policijos komisariato nutarimas nubausti už leistino greičio viršijimą. Neištirta ar ant 20 Lt kupiūros yra jo ir pareigūno pirštų antspaudai.
Kolegija išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, išanalizavusi pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nuteistojo R. A. atžvilgiu yra pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pripažinta, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d. Esminių LR Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliaciniame skunde nesuformuluotas prašymas, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas, bet iš skundo turinio, apelianto paaiškinimų, suprantama, kad jis neigia savo kaltę, t.y. kad duodamas policijos pareigūnams 20 litų siekė juos papirkti ir tokiu būdu išvengti nubaudimo administracine tvarka už greičio viršijimą, nes šiuos pinigus jiems mokėjo kaip baudą už civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo nepateikimą, nes to padaryti jam neleido pareigūnai.
Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, t.y. kaltės, bausmė neskundžiama (LR BPK 320 str.).
Šalies argumentai
Apelianto R. A. skundo esmę sudaro teiginiai, kuriais jis ginčija liudytojų-policijos darbuotojų R. D. ir V. I. duotus parodymus, teigdamas, kad buvo sustabdytas kitoje Karaliaus Mindaugo prospekto vietoje, t.y. ne ties degaline „Lukoil“, o ties degaline „Statiol“, greičio neviršijo, šių liudytojų parodymai melagingi, jais remtis teismas negalėjo. Neigdamas parodymų teisingumą nuteistasis remiasi tyrėjos R. N. 2007-07-03 tarnybiniu pranešimu ir tos pačios dienos pranešimu apie įtarimą, kuriame įvykio vieta nurodyta Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte Nr. 34a, ties degaline „Statoil“(b.l.3, 35).
Tačiau iš byloje esančių dokumentų kolegija nustatė, kad jau sekančią dieną, 2007-07-04 tarnybiniu pranešimu, tyrėja R. N. praneša komisariato viršininkui, kad ji suklydo, kadangi susipažinusi su policijos darbuotojų R. D. ir V. I. tarnybiniais pranešimais išsiaiškino, kad įvykio vieta yra Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte Nr. 54, ties degaline „Lukoil“, t.y. kurioje R. A. buvo sustabdytas (b.l.4 ). Ištaisydama šią klaidą tyrėja 2007-07-09 pateikė apeliantui naują pranešimą apie įtarimą (b.l. 35).
Apylinkės teisme nagrinėjant bylą apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja R. N., patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad R. A. automobilio sustabdymo vietos pakeitimas pareikštame įtarime yra jos padaryto apsirikimo ištaisymas. Pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. automobilio sustabdymo vieta yra nustatyta teisingai. Toks tyrėjos suklydimas visiškai suprantamas, nes ji įvykio vietoje sustabdant R. A. nedalyvavo.
Pareigūnų R. D. ir V. I. 2007-07-03 tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad juose aiškiai nurodyta, jog R. A. buvo sustabdytas Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, ties degaline „Lukoil“, t.y. ruože, kuriame leistinas važiavimo greitis 50 km/h ir toje vietoje nuteistasis bandė juos papirkti, tarp priekinių sėdynių padėdamas 20 litų (b.l.14-16). Analogiškus parodymus jie davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiami liudytojais (b.l.17-20).
Apeliantas taip pat remiasi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais: 2007-07-03 administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. D. ir V. I. 2007-07-03 tarnybiniais pranešimais, rašytais Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės vadui dėl R. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriuose tiksli sustabdymo vieta nenurodyta, t.y. Karaliaus Mindaugo prospekto ruožas, kuriame leistinas važiavimo greitis 50 km/h ir 2007-08-07 tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad R. A. buvo sustabdytas Karaliaus Mindaugo prospekte ties namu Nr. 55 (b.l. 13, 129-132,134).
Išanalizavus nurodytus dokumentus, papildomai apklausus liudytojus R. D., V. I. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, kad nėra jokių esminių prieštaravimų apelianto nurodytuose tarnybiniuose pranešimuose. Pagal susiformavusią praktiką administracinio teisės pažeidimo protokoluose dėl greičio viršijimo nebuvo fiksuojama tiksli automobilio sustabdymo vieta, o tik ruožas, nes akivaizdu, kad automobiliui judant, greičio viršijimo, t.y. pažeidimo padarymo ir automobilio sustojimo vietos negali sutapti. Karaliaus Mindaugo prospekte už degalinės „Lukoil“, kuri pažymėta Nr. 54, toje pačioje pusėje sekantis pastatas yra pažymėtas Nr.55, būtent nuo šio pastato kampo R. D. ir V. I. matavo atstumą, tikslindami vietas, kur stovėjo jų automobilis ir kur sustojo R. A., ką ir nurodė 2007-08-07 tarnybiniuose pranešimuose bei schemoje (b.l. 129-132,134).
Atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja vilkino tyrimą pusantro mėnesio, ko pasėkoje buvo nepateikti duomenys iš policijos komisariato budinčiojo žurnalo, apie apelianto automobilio sustabdymo vietą. Iš Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pažymos nustatyta, kad jų įstaigoje radijo ryšio pranešimai yra fiksuojami kompiuterinėje laikmenoje, atskiro žurnalo šių duomenų įrašymui nėra, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka po 30 parų ši informacija sunaikinama (b.l.148).
R. A. kaltės nepaneigia Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-16 nutartis, kuria byla nebuvo nutraukta, o tik panaikintas Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūno nutarimas nubausti R. A. pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 124¹ str. 6 d. dėl nurodyto greičio viršijimo ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo nepateikimo. Panaikinus nutarimą byla buvo grąžinta institucijai, įgaliotai surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, iš naujo ją nagrinėti, kadangi buvo būtina nustatyti policijos pareigūno R. D., matavusio važiavimo greitį buvimo vietą. Po to R. A. nebuvo nubaustas, kadangi pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai (b.l.177,202-203).
Visi skundo teiginiai, susiję su nuteistojo R. A. sustabdymo vieta, atmestini, kadangi visiškai nepagrįsti. Priešingai, nei teigia nuteistasis, nurodytų liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitus papildantys, juos pilnai patvirtina kiti bylos duomenys.
Liudytojai N. A., R. K. nematė 20 Lt davimo momento ir negali nei patvirtinti nei paneigti pinigų davimo aplinkybių. Kolegija atmeta šių liudytojų parodymus apie tai, kad R. A. buvo sustabdytas ties degaline „Statiol“, nes jų parodymai nenuoseklūs. Be to, jie yra suinteresuoti asmenys byloje, N. A. - apelianto žmona, o R. K.-bendramokslis. Liudytojai R. D. ir V. I. parodė, kad R. A. vairuojamu automobiliu važiavo tik vienas keleivis.
Nėra jokio pagrindo netikėti ir kita liudytojų R. D., V. I. parodymų dalimi apie tai, kad R. A., viršijęs greitį ir vengdamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kėsinosi juos papirkti, sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, tarp priekinių sėdynių, ant kurių sėdėjo minėti pareigūnai, prie rankinio stabdžio svirties padėdamas 20 litų.
Iš liudytojo R. D. parodymų matyti, kad 2007-07-03 d., apie 16.50 val., jis sustabdė nuteistojo automobilį už leistino greičio viršijimą. Priėjęs prie automobilio pasakė, kad viršytas leistinas greitis ir paprašė pateikti dokumentus. Tarp pateiktų dokumentų nebuvo draudimo liudijimo. Tuomet pakvietė eiti kartu į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Nuteistasis nesutiko su greičio matuoklio užfiksuotais duomenimis - leistino greičio viršijimu. Rašant protokolą, nuteistasis padėjo 20 Lt kupiūrą tarp priekinių sėdynių, siekdamas išvengti atsakomybės. Jis įspėjo nuteistąjį, kad pinigus pasiimtų atgal. Nuteistasis pasakė, kad jei nepaims 20 Lt ir surašys protokolą, tai jiems nusibos važinėti į Jurbarko teismą. Tada jie apie šį faktą pranešė Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato budinčiajam, kuris nurodė važiuoti į Centro policijos komisariatą. R. A. buvo nuėjęs prie savo automobilio pasakyti moteriai, kuri sėdėjo jo automobilyje, kad jis vežamas į komisariatą.
Analogiškus parodymus davė liudytojas V. I..
Iš akistatų protokolų nustatyta, kad nuosekliai šias įvykio aplinkybes liudytojai R. D. ir V. I. patvirtino akistatoje su R. A. (69-71,74-75).
Šiuos jų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos prie jo, iš kurių nustatyta, kad automobilyje VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), tarp priekinių automobilio sėdynių prie rankinio stabdžio svirties rasta 20 litų nominalo kupiūra Nr.AE 7534588 (b.l.5-9). Ši kupiūra buvo paimta, yra daiktinis įrodymas byloje (b.l.10-11).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, jog R. A. 2007-07-03 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 74 km/h greičiu, bei nepateikė privalomojo draudimo liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 174, 61.3 punktų reikalavimus (b.l.13).
Byloje esančiu patikros liudijimu Nr. 0680902 nustatyta, kad naudotas greičio matuoklis tinkamas, atitinka jam keliamus reikalavimus (b.l.29).
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atmestas nepagrįstas apelianto prašymas paskirti byloje daktiloskopinę ekspertizę tikslu nustatyti ar ant jos yra nuteistojo ir liudytojo R. D. pirštų pėdsakai. R. A. neneigia fakto, kad pats padavė įvykio vietos-automobilio apžiūros metu paimtą kupiūrą. Įvertinus objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus pateiktą informaciją dėl rankų pėdsakų išlikimo laiko (b.l.234), ir tai, kad nuo įvykio praėjo beveik pusantrų metų, todėl aptikti ant kupiūros rankų pėdsakus faktiškai nėra galimybės. Be to, šiuo atveju R. A. veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės aplinkybė ar prie šios kupiūros kažkuriuo momentu buvo prisilietęs R. D., todėl tokios ekspertizės paskyrimu buvo siekiama baudžiamosios bylos vilkinimo.
Atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, kad apeliantas pareigūnams 20 Lt davė, norėdamas susimokėti baudą už laiku nepateiktą draudimo liudijimą, kurį turėjo savo automobilyje, jo negalėjo pateikti vėliau, nes pareigūnas R. D. grasinančiai liepė sėstis atgal į automobilį bei nežinojo, kad baudos nemokamos pareigūnams, o tik banke. Tiek apylinkės teisme (b.l.139), tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka R. A. pripažino, jog žinojo, arba kaip jis teigia buvo girdėjęs, jog baudos turi būti mokamos banke, o ne policijos pareigūnams, tačiau šiuo atveju negalėjo kitaip pasielgti. Šį teiginį paneigia akivaizdi aplinkybė, jog buvo nustatyti du administraciniai teisės pažeidimai, o ne vien draudimo liudijimo nepateikimas, kaip aiškina nuteistasis. Nuteistojo nežinojimas, kad negalima mokėti baudos pareigūnams, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl 20 Lt davimo faktas pripažintinas pasikėsinimu papirkti ir taip išvengti atsakomybės. Be to, negalima remtis R. A. aiškinimu, kad jis nežinojo, jog negalima mokėti baudos vietoje, dar ir todėl, jog pareigūnai R. D. ir V. I. jį įspėjo, kad tai neteisėta ir nurodė jam pinigus pasiimti, bet apeliantas į tai nereagavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuteistojo argumentas, kad policijos patruliams melagingai iškraipius baudos sumokėjimo faktą, buvo apkaltintas kyšio davimu yra atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės, tai, kad buvo pasikėsinta papirkti valstybės tarnautojus R. D. ir V. I. yra nustatytos išanalizuotais objektyviais įrodymais. Jais remdamasi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d. yra teisinga ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.